J. Akelis. ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę?

Publikuota: 2021-06-15
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti visišką Europos neutralumą klimato atžvilgiu, pagerinti žemyno gyventojų gerovę, sveikatą ir apsaugoti bei išsaugoti jos gamtinį kapitalą. Kol vyko tik bendro pobūdžio diskusijos dėl bendrijos ateities ir pasirinktos krypties tikslinimas, buvome labiau stebėtojai iš šalies, tačiau ateina metas, kai reikės imtis veiksmų. ES žaliojo susitarimo priemonės ir naujos verslo pareigos ir atsakomybės, o taip pat ir galimybės, kasdien vis labiau artėja prie įmonių slenksčio. Ar būsime pasiruošę, kai jos pasibels?

Šiuo metu vyksta derybos tarp Europos Parlamento ir Europos Tarybos dėl siūlomų priemonių paketo, įpareigosiančio verslą imtis kur kas daugiau veiksmų tvarumo srityje. Pasiekus susitarimą, įmonės ES bus įpareigotos atskleisti verslo modelį ir strategiją, aprašyti tvarumo tikslus ir rodiklius bei jų pasiekimo progresą, nuodugniai stebėti bei matuoti savo poveikį aplinkai ir kitus nematerialaus turto rodiklius bei pagal vieningą standartą tiksliai ir reguliariai teikti savo veiklos nefinansines tvarumo ataskaitas.

Dalis Baltijos šalių įmonių, taip pat ir Lietuvos, jau dabar teikia tokio pobūdžio nefinansines ataskaitas, tačiau jos tarpusavyje skiriasi ir yra sunkiai palyginamos, gana fragmentiškos, ne visada pateikiančios esminius rodiklius, komentarus ar išvadas. Todėl verslo tvarumo ataskaitos nebūtinai suteikia pakankamai vertės suinteresuotosioms šalims, pavyzdžiui, investuotojams ar priežiūros institucijoms. Be to, šiuo metu tokias ataskaitas yra įpareigotos teikti tik dalis į akcijų biržas įtrauktos didžiosios bendrovės.

Bendraudamas su didžiųjų Lietuvos įmonių vadovais girdžiu, kad tvarumo klausimai vis dažniau nugula į vadovybių ir valdybų darbotvarkes, bet dar tikrai ne tokiu mastu, kokio siekia ES.

Tačiau jau 2023–2024 m. turėtų įvykti esminiai pokyčiai. Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymų paketą, kuriame siūlo išplėsti reikalavimų taikymo sritį, kad prievolė teikti nefinansines tvarumo ataskaitas galiotų kur kas didesniam ratui įmonių. Pagal numatomus EK paketo kriterijus, tokie įpareigojimai galiotų įmonėms, kuriose dirba daugiau kaip 250 darbuotojai ir/arba kurių pajamos siekia bent 40 mln. eurų, ir/arba bendras turtas siekia bent 20 mln. eurų.

Tai reiškia, kad Europoje nefinansines tvarumo ataskaitas turėtų teikti apie 50.000 bendrovių. Lietuvoje šis skaičius išaugtų kelis kartus – prie esamų į akcijų biržas įtrauktų bendrovių (kurioms reikalavimai papildomai keisis) prisijungs dar bemaž 100 didelių bendrovių (vertinant pagal 2019 m. Top 100 Lietuvos bendrovių pajamas). Pasiūlyme taip pat numatomi konkretūs techniniai kriterijai pagal ekonomines veiklas, kurie labiausiai atitinka ES gamtosaugos tikslus, bei pareigos ir atsakomybės finansinio sektoriaus įmonėms už tvarumo atitikimą.

Nauja priemonė – tvarios veiklos auditas

EK, siekdama užtikrinti didesnę nefinansinių ataskaitų kokybę, palyginamumą ir skaidrumą, numato ir tam tikrus reguliavimo mechanizmus. Pirmiausia, bus suvienodintas tvarumo rodiklių standartas – tai bendrovėms padės sistemingai, pakankamai vienodai ir aiškiai teikti su šia sritimi susijusius duomenis. Žinoma, ataskaitos privalės būti skaitmenizuotos ir parengtos taip, jog jas galėtų nuskaityti kompiuterizuotos sistemos. Kitaip tariant, interpretacijoms ir sudėtingiems aprašymams vietos bus mažiau, o svarbiausi taps skaičiai ir didesnis standartizavimas.

Aiškėja ir tai, kad įmonių tvarumo veiklos stebėjimui bei vertinimui turėtų būti pasitelktas dar vienas naujas įrankis – privalomas tvarios veiklos auditas (ar koks nors kitas patikrinimas). Pasak EK, ši priemonė ypač svarbi siekiant apsaugoti investuotojų – tiek didžiųjų, tiek smulkiųjų – interesus bei užtikrinti paramos srautą į žalumą orientuotiems kokybiškiems projektams ES.

Jau dabar stebime didelį investuotojų dėmesį verslo veiklos tvarumui visuose sektoriuose, o ateityje jis tik augs. Naujausio „EY Global“ tyrimo duomenimis, net 66% didžiųjų Europos įmonių vadovų ir valdybos narių mano, kad COVID-19 pandemija dar labiau padidino suinteresuotųjų šalių lūkesčius, susijusius su verslo tvarumu. Tad kuo toliau, tuo labiau investuotojų pasitikėjimas ir finansinės injekcijos bus nukreipiamos būtent į tas įmones, kurios turės dar vieną konkurencinį pranašumą – skaidrią tvarios veiklos atskaitomybę.

Pradėti reikia dabar

Pagal planą dar šiemet yra laukiamas naujasis vieningas ES nefinansinės atskaitomybės standartas. Tikimasi, kad po visų derybų ir suderinimų, naujoji tvarios veiklos raportavimo iniciatyva įsigalios nuo 2023 m. sausio 1 dienos. Atitinkamai, pirmosios ataskaitos už 2023 m. turės būti pateiktos 2024-ųjų pirmoje pusėje. Akivaizdu, kad tos bendrovės, kurios turi ambicijų toliau augti, plėsti savo paslaugų ar prekių pasiūlą, pritraukti potencialių investuotojų ir būti geidžiamu savo sektoriaus darbdaviu, jau dabar į savo veiklos paliekamą pėdsaką ir kuriamą vertę visuomenei, darbuotojams, akcininkams žiūri sistemiškai ir strategiškai.

Tačiau EK siunčia labai aiškų signalą – Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tokių įmonių skaičius turi sparčiai augti: planuojama, kad nuo 2026 m. Europoje tokias ataskaitas turės teikti ir smulkios bei vidutinės įmonės.

Todėl įmonėms, kurios atitinka aukščiau minėtus kriterijus, jau dabar labai svarbu pradėti inventorizuoti vidinius verslo procesus ir identifikuoti, kur ir kokią informaciją jos turi, o kurios neturi, kaip ji yra renkama, valdoma ir saugoma, kaip užtikrinamas poveikio aplinkai stebėjimas ir pokyčių fiksavimas, ar jis yra pakankamai skaitmenizuotas ir pan. Tokie pirmieji namų darbai jau šiandien gali padėti identifikuoti potencialias rizikas ar spragas ir atrasti naujų galimybių žengiant tvarumo link. Taip pat verta jau dabar pasitarti su savo įmonių auditoriais, kaip įtraukti nefinansinės atskaitomybės kriterijus į kasmetinį audito procesą.

Jeigu bendrovėje dar nėra bent vieno atsakingo šios srities specialisto ar net jų komandos, vadovybėms ir valdyboms tikrai verta pasvarstyti apie tokių pareigybių sukūrimą. Vadovai ir valdybų nariai tvarumą turėtų laikyti savo strateginių prioritetų sąraše, nes turi pareigą ir galimybes padėti savo organizacijoms transformuotis ir taip užtikrinti ilgalaikės verslo vertės kūrimą.

Tvarios veiklos vadovai ar koordinatoriai įmonėse užtikrina, kad vidinės funkcijos veiktų pagal vieną bendrą, su įmonės strategija suderintą planą ir užtikrintų atitikimą keliamiems reikalavimams bei tikslams. Svarbu, kad atsakingi už šią funkciją darbuotojai būtų atskaitingi savo įmonių vadovybėms ir valdyboms. Neužtenka tik paskelbti ambicingą verslo tikslą, pavyzdžiui, veiklos grandinėje negeneruoti jokių atliekų ar tapti klimatui neutralia bendrove iki 2030-ųjų. Reikia žmogaus ar komandos, kuri gebėtų šiuos strateginius tikslus įgyvendinti, įtraukiant darbuotojus, verslo partnerius, tiekėjus, klientus ir kitas grupes.

Tvarumas – ne tik aplinkosauga

Šiandien daug įmonių tvarumą vis dar supranta tik kaip poveikį klimato kaitai ir į tai sutelkia visą savo dėmesį. Tačiau reikia prisiminti, kad tvarumą turime vertinti kur kas plačiau.

Tvari veikla, atitinkanti tarptautinį ESG (angl. environmental, social, governance) valdysenos modelį, suprantama kaip tvarumas tiek aplinkos atžvilgiu, tiek buvimas socialiai atsakinga ir skaidrią bendrovių valdyseną skatinančia organizacija. Taigi tai apima ir lygybės darbe užtikrinimą, ir sąžiningus, abipuse nauda pagrįstus santykius su tiekėjais bei klientais ar net sąžiningą mokesčių mokėjimą ir jų nevengimą.

EK siekia suvienodinti finansinių ir nefinansinių tvarumo ataskaitų teikimą visoje bendrijoje. Tai reiškia, kad įmonių vadovai ir valdybos turės prisiimti atsakomybę už abi šias veiklos sritis. Kiekviena įmonė jau dabar turi ieškoti atsakymo į esminį klausimą – ar tvarią veiklą ji mato tik labiau kaip prievolę atitikti keliamus reikalavimus, ar kaip strateginę verslo kryptį. Tai, neabejotinai, ir bus raktas į sėkmę, ruošiantis neišvengiamai artėjantiems pokyčiams.

Komentaro autorius — Jonas Akelis, profesinių paslaugų bendrovės „EY“ vykdantysis partneris Baltijos šalyse

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
D. Misiūnas. Ponios ir ponai, užveskite variklius 5

Atėjusi vasara ir pasibaigęs karantinas tarsi ranka nuėmė bet kokią su pandemija susijusią įtampą ir, jeigu...

Verslo aplinka
2021.07.30
Prievaizdas numatytas, rezultatas – šakėmis ant vandens

Vyriausybė pasišovė paskirti instituciją, kuri stebės Registrų centrui teikiamas įmonių finansines...

Verslo aplinka
2021.07.30
Geležinės vežėjų klumpės 9

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), regis, užsimiršo, kad jos pavadinime yra ir žodis „darbo“,...

Verslo aplinka
2021.07.29
G. Matuzas. Kaip susikurti investicijų portfelį iš indeksų fondų

Ilgainiui indeksų fondai pasirodė esą efektyviausias būdas investuoti į įmonių akcijas. Remiantis istoriniais...

Verslo aplinka
2021.07.28
Kol kiti investuoja, Lietuvoje užsakinėjamos studijos 8

Pasaulyje bręstant vandenilio bumui, Europos valstybės jau turi parengusios milijardinius sektoriaus...

Verslo aplinka
2021.07.28
Karpomos neskiepytųjų „rojaus“ ribos 71

Vyriausybė į dar stipresnius gniaužtus ima skiepų nuo COVID-19 vengiančius asmenis – bus plečiamas sąrašas...

Verslo aplinka
2021.07.27
Teisė atsiriboti nuo tūnančiųjų prieblandoje 43

Rengiantis ketvirtajai pandemijos bangai, kuri Lietuvą grasina užklupti rudenį, ir siekiant suvaldyti...

Verslo aplinka
2021.07.26
L. Zingales. COVID-19 zombių puolimas 2

Vakarų ekonomikoms atsigaunant po COVID-19 sukeltos krizės, bankai ir vyriausybės susiduria su nauja problema...

Verslo aplinka
2021.07.25
E. Leontjeva. Žaliajam kursui – žaliasis posūkis ir valdžioje

Į posūkį link žaliosios ekonomikos pakvietusi Aplinkos apsaugos ministerija turi aiškią viziją ir argumentus.

Verslo aplinka
2021.07.24
Veto – teisingumas ar kovos įrankis?

Rudenį įsigaliosiančius Statybos įstatymo pakeitimus, leisiančius statybos inspektoriams vetuoti projektus,...

Verslo aplinka
2021.07.23
Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose 7

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio...

2021.07.22
Milijonai, pragaištantys įstatymo skylėse

Ilgai žadamas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas kartu su Seimo nariais išėjo „atostogų“ – nors dabartinė...

Verslo aplinka
2021.07.21
V. Adomaitis. Ar Lietuvos mokesčių sistema gali stabdyti našumo augimą? 30

Lietuvos mokesčių sistema dažniausiai kritikuojama dėl pernelyg mažo valstybės biudžeto surinkimo,...

Verslo aplinka
2021.07.20
Užkalbėjimai verslo neišgelbės 14

Naujajai COVID-19 atmainai Lietuvoje plečiant savo „valdas“, vis sparčiau mažina apsukas vakcinacijos tempai.

Verslo aplinka
2021.07.20
Kaip sekasi Lietuvos energetinis karas su Latvija 29

Nežinau, ar pastebėjote, bet ši Vyriausybė su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu kone nuo pirmosios darbo...

Verslo aplinka
2021.07.19
Kur dingo europarlamentarai? 9

Jų nedaug – vos 11. Bet net ir labai politika besidominčiam tenka gerokai įtempti visas savo atminties...

Verslo aplinka
2021.07.19
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Gyventojai ėmė steigti naujas įmones: ar tam tinkamas metas? 1

Kiekvienas ekonominis sunkmetis išsiskiria tuo pačiu dėsningumu – daugiau įmonių bankrutuoja užleisdamos...

Verslo aplinka
2021.07.18
Viktoro Orbano kelio pabaiga? 12

Po 15 mėnesių trukusios pandemijos net stiprūs vyrai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau. Vengrijos ministro...

Verslo aplinka
2021.07.17
D. Štitilis. Lietuva pasaulinio kibernetinio saugumo reitingo dešimtuke! Kas po juo slepiasi?

Jungtinių Tautų Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU), vienijančios 194 valstybes, sudarytame...

Inovacijos
2021.07.16
Reputacija politikams – sunkiai įkandamas aukštasis pilotažas 2

Neatsiejama sėkmingo verslo DNR – rūpestis savo reputacija. Gerą reputaciją turinčiam verslui lengviau...

Verslo aplinka
2021.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku