I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn

Publikuota: 2021-04-09 12:31
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
INVL vyriausioji ekonomistė

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk norint didinti gavybą, būtinos investicijos, o tam reikia laiko. Pasaulio ekonominiam atsigavimui įsibėgėjus, nepakankami pajėgumai gavyboje gali palaikyti aukštesnes kainas ir ilgiau.

Laikini trikdžiai tiekimo grandinėse. Įtampas žaliavų rinkose didino pandemijos paveiktas transporto sektorius, ypač krovinių gabenimas jūra. Ir ne, tai ne Sueco kanalą blokavusio konteinerinio laivo kaltė. Atsigavus Kinijai ir laisvėjant karantino suvaržymams kitose šalyse transportavimo laivais rinka susiduria su laivų trūkumu ir išaugusia paklausa. Dėl šios situacijos kovą sausų krovinių transportavimo jūra kainos buvo net apie 2-2,5 karto didesnės nei prieš metus.

Transporto sąnaudas taipogi didino ir atsigavusios naftos kainos. Brent rūšies žaliavinės naftos kaina šiuo metu siekia 63 dolerių už barelį. Ji yra dvigubai brangesnė nei prieš metus, kuomet naftos kainas į istorinį dugną nusiuntė nepavydėtina kombinacija: žlugęs OPEC+ kartelio susitarimas riboti gavybą, sutapęs su dėl pandemijos nunykusia pasauline naftos paklausa.

Gerokai brangesnės pasaulyje ir maisto žaliavos. Jungtinių Tautų duomenimis, kovo mėnesį maisto kainų indeksas buvo net ketvirtadaliu aukštesnis nei prieš metus. Labiausiai – net 86% per metus – pabrango aliejai, grūdų kainos padidėjo 26,5%, 16% pakilo pieno produktų kainos o cukrus buvo 30% brangesnis nei pernai kovą.

Augalininkystės žaliavų kainas kelia stipri paklausa ir atsargų disbalansai. Nors pastarąjį sezoną pasaulio javų derlius ir buvo neblogas, tarptautinės organizacijos fiksuoja rekordiškai žemą kertinių javų eksportuotojų – ES, Rusijos, JAV, Kanados, Australijos, Ukrainos ir Argentinos – atsargų lygį.

Šios šalys užaugina tik nepilnai pusę visų pasaulio kviečių derliaus, tačiau jų eksportas sudaro net 86%visos tarptautinės prekybos kviečiais. Taigi, kai kurios jų, norėdamos atkurti atsargas, imasi eksporto ribojimų, ar kitų protekcionistinių veiksmų. Pavyzdžiui, Rusija, siekdama apsiginti nuo maisto žaliavų brangimo šalies viduje, didina eksporto muitus, o nuo liepos žada dar griežtesnius eksporto reguliavimo mechanizmus. Tai prisidėjo prie javų kainų kilimo.

Tolesnę javų kainų dinamiką lems naujas derliaus sezonas ir tarptautinės prekybos ypatumai. Pavyzdžiui, Europoje pastarosiomis savaitėmis įtampos dėl atsargų lygio atslūgo. Kinijai atsisakius importuoti kviečius iš Prancūzijos, Euronext biržoje pastarosiomis savaitėmis kviečių kainos jau gerokai smuktelėjo.

Iš paklausos pusės, javų ir ankštinių kultūrų brangimą ypač lėmė aktyvūs Kinijos – vienos stambiausių augalininkystės žaliavų importuotojų – veiksmai. Ši šalis pastaruoju metu ypač sparčiai didino grūdų atsargas. Be to, nuo Afrikinio kiaulių maro nukentėjusi Kinija pastaruoju metu sparčiai gaivina kiaulininkystės sektorių ir gausiai perka pašarines kultūras. Tarptautinės grūdų tarybos duomenimis, kukurūzų ir sojų kainos yra grubiai pusantro karto aukštesnės nei prieš metus.

Pabrangę pašarai jau pučia gyvulininkystės sektoriaus dalyvių išlaidų eilutes ir veikia mėsos kainas. Jungtinių Tautų duomenimis, jos vis dar yra šiek tiek mažesnės nei pernai kovą, tačiau nuo pernai rugsėjį stebėto žemiausio taško jau atsigavo net 8%.

Bręsta pandemijos pabaigtuvių vakarėlis. Įsibėgėjantys vakcinacijos procesai kertinėse pasaulio ekonomikose leidžia tikėtis, kad netrukus grįšime į įprastą gyvenimo ritmą. Ilgą laiką praleidę karantine gyventojai susitaupė nemenkas sumas. Pasikeitusi rutina ir gyvenimo būdas leido atsisakyti tam tikrų būtinųjų išlaidų. Sąskaitose pandemijos metu užsigulėjo ir lėšos, paprastai išleidžiamos kelionėms, rekreacijai, pramogoms ir aktyviam laisvalaikiui su draugais. Be to, gyventojų santaupas papildė įvairiose šalyse valdžios mokėtos tiesioginės išmokos.

Dėl šių priežasčių indėlių sumos ne vien Lietuvoje stebina rekordais ir audrina ekonomistų diskusijas, kur jos keliaus pandemijai pasibaigus. Kol kas pampsta nekilnojamasis turtas, akcijos, kitos turto klasės. Vis tik nedaug nesutinkančių, kad dalis šių pinigų turėtų įsilieti į ekonomikas vartojimo pavidalu.

Vartojimo vakarėlio repeticiją karantinui pasibaigus pernai vasarą stebėjome Lietuvoje – tik atlaisvinus ribojimus noriai grįžome į kavines, barus, kurortus ir parduotuves, atsigavo paslaugų teikėjai, o mažmenininkai fiksavo naujus apyvartų rekordus. Pandemijos pabaiga ir vartojimo atsigavimas pasaulyje taipogi įlies žibalo kainų augimui.

Tiesa, kol kas nereiktų labai baimintis dėl savo piniginių. Žaliavų brangimą lemia žema pernykštė palyginamoji bazė ar kitos laikinos priežastys, kurios susitvarkius tiekimo grandinėms pasaulyje nunyks. Be to, dalį išaugusių kainų poveikio sugers verslas tiekimo grandinėje pakeliui iki vartotojo.

Vis dėlto, infliacija – reiškinys, kurį kursto ne tik sąnaudų spaudimas, ar išaugusi paklausa, bet ir lūkesčiai. O šie, ilgai snūduriavę, po truputį bunda – tą iliustruoja į viršų besiriečiantys JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumai.

Taigi, jei išsipildys vakcinacijos sėkme grįstas bazinis pasaulio ekonomikos atsigavimo scenarijus, šiemet stebėsime spartesnį nei jau tapo įprasta kainų augimą. Ir nors trumpalaikiam infliacijos padidėjimui kertiniai centriniai bankai nėra jautrūs, vis tik infliacijos džiną paleidus iš butelio, jį sukišti atgal nebus taip paprasta.

Komentaro autorė - Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyriausioji ekonomistė

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
L. Grinevičius. Trąšų rinkoje – karšta: pajusime ir per maisto kainas

Nors dar tik pavasaris, o iki derliaus nuėmimo kai kam dar reikės išgyventi, jau dabar aišku, kad grūdų...

Verslo aplinka
2021.05.13
Laikas apsispręsti: kurioje esi pusėje 167

Šį šeštadienį Lietuvą turėtų sudrebinti vadinamasis „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuris, kaip skelbia jo...

Verslo aplinka
2021.05.13
Pagramdžius prezidentūros „paslapčių skrynios“ dugną 6

Prezidentūros užsakyta gyventojų apklausa virto tikru detektyvu. Dėl nesuprantamų (ir nepaaiškintų)...

Verslo aplinka
2021.05.12
M. Palijanskas. Estija jau neatsilaikė prieš palmių aliejaus invaziją. Ar atsispirs Lietuva? 9

Estijoje įsigaliojus naujos redakcijos Skystųjų degalų įstatymui, degalų prekybininkai gali lanksčiau vykdyti...

Verslo aplinka
2021.05.11
Kur nukeliauja mokesčiai 7

Šiandien Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – jų dėka šalis turi biudžetą, kariuomenę,...

Verslo aplinka
2021.05.11
A. Aslundas. Rusijos „meškų“ ekonomika

Vos prieš keletą metų investicijų bankininkai optimistiškai vertino besiformuojančias rinkas, spėdami, kad...

Verslo aplinka
2021.05.10
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio 2

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

Verslo aplinka
2021.05.10
M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 2

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku