Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

Publikuota: 2018-07-13
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ /  „Scanpix“) nuotr.
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ / „Scanpix“) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis?

Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.

Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. JAV 25% tarifu jau apmokestino 34 mlrd. USD vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 mlrd. USD vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10% tarifu.

Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 mlrd. vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20% tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5% importo tarifas.

Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161% šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152%, o Latvijoje – 122%. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86% BVP.

Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25%.

Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3%, o Latvijos –  2% viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5% visų prekių ir 7,8% lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti  importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70% savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.

Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.

Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.

Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.

Komentaro autorius Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Prognozės gamintojų neišgąsdino

Lietuvos apdirbamosios pramonės lyderių reitingo dešimtuke besipuikuojančios įmonės savo pasiekimus sieja ne...

Pramonė
06:30
Rinkimų proga galėtų labiau paglostyti savivaldą 2

Iki didžiojo balsavimo maratono Lietuvoje lieka mažiau kaip pusmetis. Kitų metų kovą dukart eisime prie...

Verslo aplinka
2018.09.17
Darbas nuotoliniu būdu: trukdyti gali pasenusi vadyba, nemokėjimas planuoti ir vertinti rezultatus

Nors technologiškai sąlygos nuotoliniam darbui Lietuvoje atsirado prieš gerą dešimtmetį, o pagal interneto...

Vadyba
2018.09.15
Kaip vertinti „Luminor“ pardavimo žinią 14

Į žinią, kad viena didžiausių pasaulyje privataus kapitalo fondų bendrovių „Blackstone“ perka 60% Baltijos...

Rinkos
2018.09.14
Paleido keršto mechanizmą 22

Demagogija ir tiesos slėpimas dažniausiai ir yra politikų „darbo“ esmė“, – 2009 m. vasaros pradžioje savo...

Pramonė
2018.09.13
Galimybės SkGD terminalui Klaipėdoje, kurių niekas nemini  15

Gamtinių dujų suvartojimas per porą artimiausių dešimtmečių pasaulyje didės – tokia yra realybė, nors...

Energetika
2018.09.12
Autorių teisių direktyva: piliečiams ir jų teisėms niekas negresia 1

Europos Parlamente šiuo metu svarstomi Autorių teisių direktyvos kompromisiniai straipsnių variantai. Aš esu...

Rinkodara
2018.09.12
Svarbu matyti visus scenarijus 1

Rudenį prasideda sunkiausias sezonas versle – formuojami įmonių biudžetai. Atsispiriama į besibaigiančius...

Verslo aplinka
2018.09.12
Ar išliks žiniasklaida 10

Rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas pakartotinai balsuos dėl Europos Komisijos siūlomos Autorių teisių...

Rinkodara
2018.09.11
Pokyčiai Lietuvos energetikoje: kur nuves naujas požiūris? 11

Kuo ambicingesnius tikslus išsikelsi, tuo daugiau jų ir pasieksi. Būtent taip apibūdinčiau šiuo metu Lietuvos...

Energetika
2018.09.10
Valdžia įsėdo ne į tą karuselę 9

Apie būtinybę skatinti mažų krautuvėlių steigimąsi kalbantys politikai kuria priemonių planą „kainoms...

Kovodama su kainomis, valdžia kovoja su vartotojais 10

Iš valdžios eilinį kartą „nutekėjo“ pusiau luptas pusiau skustas „kovos su kainomis“ planas. Susidaro...

Kodėl komunikacija kelia stresą ir negarantuoja rezultato

Klasikinėje vadybos struktūroje yra dviejų tipų funkcijos: saugančios pinigus ir uždirbančios pinigus, kitaip...

Rinkodara
2018.09.09
Nepasiruošę prekybininkai praras tabako pardavimų pelno dalį 1

ES tabako direktyva sparčiai plečiasi ir vis daugiau šalių imasi jos įgyvendinimo. Jeigu pateikti siūlymai...

Kodėl namus saugome nuo vagių, o kibernetinėje erdvėje nevengiame įsilaužėlių?

Neseniai populiarioje Firefox naršyklėje aptiktas pažeidžiamumas apdorojant SVG formato įskiepius, kurių...

2018.09.07
Sesijoje – baimės pėdsakai 6

Kitą savaitę prasideda Seimo rudens sesija, kuriai Vyriausybė planuoja pateikti 118 įstatymų projektų.

Finansai
2018.09.07
Mažiau pliurpalų, daugiau argumentų 8

Antrus metus netrukus baigsianti Vyriausybė ir jos institucijos nesiliauja stebinti vis naujais sumanymais,...

Verslo aplinka
2018.09.06
Kaip išvengti ginčo su investuotoju 1

Rinkos apžvalgininkai pastebi, kad Lietuvoje M&A rinka auga, tai gali būti didesnio stambiųjų investuotojų...

Rinkos
2018.09.05
Išsivaduosime nuo kompleksų ir aplenksime estus 27

Jau po keturių mėnesių Lietuva pagal minimalią algą (MMA) aplenks ne tik Estiją – už nugaros statistikos...

Pramonė
2018.09.05
Įsišaknijęs politinis status quo 4

Kitą savaitę prasidedanti eilinė Seimo rudens sesija paženklins dabartinio parlamento kadencijos vidurį. Tad...

Verslo aplinka
2018.09.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau