Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

Publikuota: 2018-07-13
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ /  „Scanpix“) nuotr.
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ / „Scanpix“) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis?

Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.

Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. JAV 25% tarifu jau apmokestino 34 mlrd. USD vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 mlrd. USD vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10% tarifu.

Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 mlrd. vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20% tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5% importo tarifas.

Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161% šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152%, o Latvijoje – 122%. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86% BVP.

Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25%.

Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3%, o Latvijos –  2% viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5% visų prekių ir 7,8% lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti  importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70% savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.

Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.

Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.

Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.

Komentaro autorius Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Apgalvota viešųjų pirkimų netvarka 9

„Jei Lietuva nori palypėti verslo sąlygų indekso „Doing Business“ reitinge, ji turi iš esmės keisti viešųjų...

Pasitikėjimo kūrimas. Dažnai ignoruojama dalis 1

Aš nepasitikiu tavimi – tu manimi. Darbdavys nepasitiki darbuotoju, darbuotojas – darbdaviu. Valstybė...

Rinkodara
2018.07.22
Ką reikėtų žinoti dirbant su socialinių tinklų žvaigždėmis 3

Pasak „Google“ paieškos sistemos duomenų, nuo 2015 m. nuolat didėjo visuomenės susidomėjimas nuomonės...

Rinkodara
2018.07.21
Lietuva: išsivysčiusi, besivystanti ar mažesnio potencialo šalis 8

Lietuvą, kaip šalį, bendrąja prasme tikriausiai būtų galima vadinti besivystančia šalimi, visgi pagal kai...

Rinkos
2018.07.21
Darbdavio laimei ir nelaimei, šiandien kandidatas yra klientas 6

Laikai, kai darbdaviai Lietuvoje galėjo neskubėdami pasirinkti patraukliausią kandidatą ir jaustis...

Vadyba
2018.07.20
1 mlrd. Eur mokesčių reformai – puiku. O kada pinigai sugrįš? 19

Mokesčių reforma viešiesiems finansams kainuos apie 330 mln. Eur kasmet (1 mlrd. Eur per trejus metus),...

Finansai
2018.07.20
Lenktynės su dirbtiniu intelektu 6

Šiuolaikinės technologijos, kurių reklamose nespindi raidelės AI, atrodo kaip praėjusio amžiaus atgyvena.

Technologijos
2018.07.19
Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė 21

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų...

Verslo aplinka
2018.07.19
Neįvykusios „Rimi“ ir „Iki“ jungtuvės konfidencialumo migloje 10

Mažmeninės prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ sandoris, kuriam įvykus „Rimi“ už 213 mln. Eur būtų įsigijusi...

Vakarai neteko demokratijos lyderio 48

Jei esate Vladimiras Putinas, jums buvo puiki diena, nes JAV ir Rusijos kovoje JAV prezidentas stojo į jūsų...

Verslo aplinka
2018.07.18
Akistata Helsinkyje: klaustukų tebeliko daug 7

Vakar įvykusio Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino...

Verslo aplinka
2018.07.17
Pasitikrinkite, ar nesate „Cryptojacking” taikinyje 3

Visame pasaulyje plinta „Blockchain” taikymas įvairiose srityse, todėl nenuostabu, kad šios technologijos...

Finansai
2018.07.16
Pinigai, keliantys galvos skausmą 14

Pinigai, kaip ir lazda, irgi turi du galus: galvą skauda, kai jų nėra, bet, ko gero, dar labiau skauda, kai...

Finansai
2018.07.16
Ar technologijų kompanijų įsigijimas pasklis ir Baltijos šalyse?

Įmonių įsigijimo ir susijungimo sandoriai (Mergers and Acquisitions – M&A) praėjusiais metais ir šių metų...

Verslo aplinka
2018.07.14
Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis? 4

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio...

Verslo aplinka
2018.07.13
Gal jau turime paralelinį Seimą, dirbantį praeičiai? 32

Kadencijos pusiaują netrukus peržengsiantis Seimas jau pagarsėjo aistra kurti komisijas – „valstiečių“...

Verslo aplinka
2018.07.13
Praėjo metai, atėjo laikas vėl keisti VPĮ 1

Tenka susidurti su perkančiųjų organizacijų sprendimais, kurie remiasi neoficialiais institucijų...

Lietuvos pristatymas: tęsiasi idėjų ir gebėjimų skurdas 11

Jei už šalies įvaizdžio, ją pristatančių vaizdo klipų ar prekės ženklo kūrimą būtų teikiami prizai „Auksinės...

Rinkodara
2018.07.12
Įstatymų pinklių įkaitai 7

Klampiai surašyti teisiniai aktai palieka terpę interpretacijoms, todėl skirtingas dviprasmiškų nuostatų...

Finansai
2018.07.11
Atsigręžti į vyresnius darbuotojus: drąsa ar išmintis? 40

Straipsnį paakino parašyti naujausia Lietuvos darbo biržos statistika bei vienas prisiminimas. Kokiais 2009...

Vadyba
2018.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau