Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

Publikuota: 2018-07-13
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ /  „Scanpix“) nuotr.
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ / „Scanpix“) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis?

Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.

Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. JAV 25% tarifu jau apmokestino 34 mlrd. USD vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 mlrd. USD vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10% tarifu.

Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 mlrd. vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20% tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5% importo tarifas.

Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161% šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152%, o Latvijoje – 122%. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86% BVP.

Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25%.

Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3%, o Latvijos –  2% viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5% visų prekių ir 7,8% lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti  importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70% savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.

Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.

Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.

Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.

Komentaro autorius Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Nepriklausomos valdybos – netobula, bet nieko geriau nesugalvota 6

Prieš metus – pernai liepą Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 36-ąja...

Kaip grįžta investicijos į socialinę atsakomybę 4

Lietuvos verslo pasaulyje yra dvi klaidingo mąstymo kryptys, kai pradedama kalba apie socialinę atsakomybę.

Rinkodara
2019.07.21
Problema ne „FaceApp“, o mūsų įprotis dalinti informaciją bet kam 5

Šią savaitę socialinių tinklų erdvėje per pasaulį nuvilnijo net dvi ryškios bangos: kelias dienas „Facebook“...

Paslaugos
2019.07.19
Abejotina LEZ operatorių reputacija – nuostolis Lietuvai 10

Per vieną savaitę į viešumą iškilo du nemalonūs faktai – apie areštuotą dalį vienos laisvųjų ekonominių zonų...

Pramonė
2019.07.19
Kaip išlyginti pajamų nelygybę? 35

Pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių ES, tačiau neretai apipinta mitais. Parinkti adekvačias...

Verslo aplinka
2019.07.18
Politikoje nestinga tuščios dramos ir varginančių intrigų  3

Kartais toks įspūdis, kad kai kurie valdantieji politikai veikia vadovaudamiesi daina „The Show Must Go On“.

Verslo aplinka
2019.07.18
Daug verslo asociacijų nėra daug geriau 2

Asocijuotų verslo organizacijų finansiniai rodikliai ir vėl nepradžiugino – dalis didžiųjų verslo asociacijų...

Verslo aplinka
2019.07.17
Prekybos susitarimas su MERCOSUR šalimis suteikia didelių galimybių

Birželio 28 d. ES ir keturios Pietų Amerikos šalių bendrąją rinką (MERCOSUR) sudarančios šalys (Argentina,...

Verslo aplinka
2019.07.16
Istorinis vizitas – sąjungininkai reikalingi ne tik politikoje 5

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas pirmojo oficialaus užsienio vizito vykti į Lenkiją jau vadinamas...

Verslo aplinka
2019.07.16
Kad prievolė nuomotis patalpas netaptų priedanga melžti valstybę  1

Seimas praėjusią savaitę priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo ir kitų susijusių įstatymų pataisas,...

Finansai
2019.07.15
Šiandien buhalterio darbe nebus: ko griebtis? 17

Kad ir kaip gerai būtų organizuota kompanija, kad ir kokie uolūs darbuotojai joje dirbtų – vasara yra toks...

Paslaugos
2019.07.14
„Co-living“: kas tai, Arba kodėl žmonės renkasi gyventi naujųjų laikų bendrabučiuose 4

Pasaulis pasikeitė: nuosavas automobilis nebėra būtinas – yra tokios paslaugos, kaip „City Bee“, „Bolt“ ir...

Statyba ir NT
2019.07.13
Išmanios verslo valdymo technologijos: laimingesnis verslas, laimingesni klientai 3

Didėjančios verslo plėtros ir ją sekančios konkurencijos sąlygomis verslas susiduria su ypatingu paradoksu.

Paslaugos
2019.07.12
Politikai pasirašė protokolą Nr. 1. Koks bus protokolas Nr. 2? 2

Naujosios valdančiosios koalicijos formavimas vyko (ir tebevyksta) painiai ir prieštaringai. Politikams...

Verslo aplinka
2019.07.12
Politinis pasjansas: gresia valdančiųjų nenumatytos korekcijos 3

Valdantieji, neįvardijamo politinio žaidime lauke pastumdę figūrą vardu Agnė Širinskienė, paskelbė pagaliau...

Verslo aplinka
2019.07.11
Politinio palikimo dėmenys 7

Po dviejų dienų prezidentė Dalia Grybauskaitė svarbiausią valstybės postą perduos naujai išrinktam šalies...

Verslo aplinka
2019.07.10
Valstybės pinigai – neūkiškumo rėtyje 7

Su valstybės pinigais valdžia elgiasi neatsakingai – Valstybės kontrolė siūlo iš esmės keisti daugiau nei du...

Finansai
2019.07.09
Bemaž 10 kartų padidintos baudos už reklamos pažeidimus: signalas verslui

Šie metai reklamos reguliavimui yra ypatingi – įsigalioja net du reikšmingi teisės aktų pakeitimai, kurie...

Rinkodara
2019.07.08
Politinio turgaus aidas 4

Vienas politinis turgus pagaliau baigtas – antrą mėnesį neproduktyviose derybose laiką leidę valdantieji...

Verslo aplinka
2019.07.08
Kinas: Nuostabi antirusiška propaganda Premium 16

Vienu aspektu man „Černobylis“ („Chernobyl“) sukėlė stiprų nusivylimą. Nesuprantu, kodėl visi taip aistringai...

Verslo klasė
2019.07.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau