Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

Publikuota: 2018-07-13
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ /  „Scanpix“) nuotr.
Nerijus Mačiulis. Vidmanto Balkūno („15min.lt“ / „Scanpix“) nuotr.
Vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas

Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityje ir kaip tai paveiks Baltijos šalis?

Pagrindinis prekybos suvaržymų šaltinis yra JAV prezidentas Donaldas Trumpas, teigiantis, kad dabar galiojantys prekybos susitarimai yra nesąžiningi JAV atžvilgiu, o prekybos karus lengva laimėti. Šių metų pradžioje JAV pritaikė importo mokesčius skalbimo mašinoms bei saulės baterijoms, netrukus po to buvo apmokestintas plieno ir aliuminio importas. Plieno ir aliuminio apmokestinimas buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentu – poreikiu apsaugoti šias pramonės šakas ir sumažinti priklausomybę nuo jų importo. Tačiau dabar jau tampa akivaizdu, kad nacionalinis saugumas čia niekuo dėtas.

Šiuo metu didžiausia įtampa tvyro tarp JAV ir Kinijos. JAV 25% tarifu jau apmokestino 34 mlrd. USD vertės prekes, o Kinija atsakė tuo pačiu, nusitaikydama į JAV žemės ūkio produkciją. Nepatenkinta atsakomąja reakcija, šia savaitę JAV administracija paskelbė dar platesnį, maždaug 200 mlrd. USD vertės iš Kinijos importuojamų prekių sąrašą, kurį planuojama apmokestinti 10% tarifu.

Neliko nuošalyje ir Europos Sąjunga, į JAV pritaikytus importo tarifus atsakiusi apmokestindama maždaug 3 mlrd. vertės politiškai jautrias prekes, tokias kaip motociklai ar burbonas, importuojamas iš JAV. JAV prezidentas į tai atsakė pagrasindamas 20% tarifu apmokestinti visus iš ES importuojamus lengvuosius automobilius, kuriems dabar taikomas tik 2,5% importo tarifas.

Nesunku suvokti, kad toks abipusių prekybos tarifų „pingpongas“ niekam nieko gero nežada – gamintojai bus arba jau yra priversti ieškoti naujų rinkų, jiems gali tekti pristabdyti investicijas, o vartotojai už apmokestintas prekes turės mokėti didesnę kainą. Kaip šie prekybos suvaržymai jau paveikė ir dar gali paveikti Baltijos šalių ekonomikas ir gyventojus?

Baltijos šalys yra vienos atviriausių pasaulio ekonomikų, todėl joms itin svarbu, kad pasaulinė prekyba būtų nesuvaržyta ir kuo mažiau apmokestinta. Lietuvos eksportas ir importas sudaro net 161% šalies BVP. Estijoje šis rodiklis siekia 152%, o Latvijoje – 122%. Palyginimui, tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Švedija ir Vokietija yra daug uždaresnės – jų užsienio prekybos ir BVP santykis siekia 86% BVP.

Vis tik nepaisant didelės priklausomybės nuo eksporto, kol kas gyventojų ir įmonių pasaulinės prekybos karai neišgąsdino – lūkesčius matuojantis Lietuvos ekonominių vertinimų rodiklis išlieka dešimtmečio aukštumose. Investicijų, atlyginimų ir mažmeninės prekybos augimo tempas pirmąjį šių metų pusmetį net paspartėjo. Nors Lietuvos prekių eksporto augimas sulėtėjo, paslaugų eksporto augimo tempai šiemet vis dar yra įspūdingi – siekia apie 25%.

Iš dalies šią ramybę galima paaiškinti tuo, kad Baltijos šalys į JAV eksportuoja vis dar gana mažai prekių. Estijos eksportas į JAV siekia tik 3%, o Latvijos –  2% viso prekių eksporto. Lietuva nuo šios rinkos priklausoma šiek tiek daugiau – 5% visų prekių ir 7,8% lietuviškos kilmės prekių eksporto keliauja į JAV. Tiesa, tarp šių prekių beveik nėra nei plieno, nei aliuminio, nei automobilių, todėl visi jau pritaikyti  importo tarifai kol kas Baltijos šalims beveik jokio poveikio neturi. Baltijos šalys nuo 60 iki 70% savo eksporto parduoda Europos Sąjungos rinkoje.

Tačiau per daug nusiraminti nederėtų – kaip parodė Kinijos pavyzdys, dabartiniai grasinimai įvesti papildomus importo tarifus ES gaminamiems automobiliams greitai gali būti išplėsti ir apimti daug platesnį prekių sąrašą. Be to, gali nukentėti net ir tiesiogiai į JAV neeksportuojantys gamintojai. Daug Lietuvos įmonių gamina tarpines prekes, naudojamas Vokietijos ir Šiaurės šalių pramonėje, kuri eksportuoja į JAV. Netiesioginė neigiama įtaka atsirastų ir dėl lėtesnio pagrindinių eksporto rinkų Europos Sąjungoje augimo bei neigiamų lūkesčių ir galimai pristabdytų investicijų.

Nors Kinija nori vėl sėsti prie derybų stalo, panašu, kad lengvos išeities iš šios padėties nėra. JAV prezidentas nenori atrodyti silpnas ar pripažinti klydęs, todėl jis atsitrauktų tik pasiekęs konkrečių laimėjimų, kuriais galėtų pasigirti prieš rinkėjus. Deja, šiuo metu vyksta ne derybos, o tik raumenų matavimasis ir mojavimas kumščiais, užkertantis kelią visapusiškai naudingam bendram susitarimui. Todėl labiausiai tikėtina, kad blogiausia dar tik ateityje, ir tarptautinės prekybos arenoje prieš sulaukiant aušros dar labiau sutems.

Šioje situacijoje kol kas galima guostis tuo, kad Baltijos šalių, o ypač Lietuvos ekonomikos išlieka itin geros būklės ir subalansuotos. Net ir sparčiau augant vartojimui bei investicijoms, užsienio prekybos deficitas nesusiformavo, o valstybės biudžetas išlieka perteklinis. Gyventojų ir įmonių santaupos nuo praėjusios krizės padvigubėjo, o finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykis labai sumažėjo. Priešingai nei prieš dešimtmetį, nėra akivaizdžių nekilnojamo turto ir vartojimo burbulų bei neracionalių lūkesčių. Net jei pasaulio lyderiams nepavyktų išsaugoti ir skatinti laisvos prekybos, Lietuva ir kitos Baltijos šalys turėtų atsipirkti tik nepavojingais nubrozdinimais.

Komentaro autorius Nerijus Mačiulis yra „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Didieji – arčiau „žarijų duobės“ 1

Nuo naujųjų metų įsigaliosiančiuose Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimuose numatyta naujovė – patikimo...

Finansai
06:30
Šių metų eksportas banguoja – kas laukia toliau?

Eksportas ir toliau yra reikšmingas šalies ekonomikos variklis, tačiau prognozuojama, kad 2019 m. jis augs...

Finansai
2018.11.13
Verslo perdavimas: kelias – ilgas, bet rezultatas gali atnešti palengvėjimą ir sėkmę 1

Verslo perdavimo būdų yra tiek daug ir įvairių, kiek ir patys verslai yra skirtingi, o verslo perdavimo...

Vadyba
2018.11.13
Investavimas į auksą Lietuvoje: kas ir kodėl perka 15

Auksas yra antra pagal populiarumą po nekilnojamojo turto investicija Lietuvoje.

Rinkos
2018.11.13
Distancijos vidurys: atsipūsti nėra laiko 3

Valdžia nuėjo pusę jai skirto kelio – rytoj sukanka dveji metai, kai pradėjo dirbti dabartinis Seimas, po...

Verslo aplinka
2018.11.13
„Pramonė 4.0“: aušta robotų era

Tarptautinės robotikos federacijos (TRF) duomenimis, robotų paklausa Lietuvoje per 2016 m. augo apie...

Pramonė
2018.11.12
Nedideli biurai nuomai kaip investavimo idėja

Mikrobiurai jau kuris laikas yra viena iš investavimo į nekilnojamąjį turtą krypčių Lietuvoje, ypač aktuali...

Rinkos
2018.11.11
Šviesti ir mokyti ar veikti ir mokytis? Premium 3

Prieš kurį laiką į „YouTube“ tinklalapį įkeltą 10 minučių filmuką apie Lietuvą kasdien pažiūri...

Verslo klasė
2018.11.09
Perbėgėliai liko ant ledo 27

Žlugo „valstiečių“ planas apdovanoti mokesčių mokėtojų pinigais prie jų prisišliejusius perbėgėlius iš...

Finansai
2018.11.09
Merai brangina ramybės užutėkį 7

Kuriamas receptas, kuris galėtų „išgydyti“ savivaldybes nuo vangumo ir abejingumo investicijų medžioklėje.

Verslo aplinka
2018.11.08
Trečią ketvirtį lūkesčiai, kad būstas toliau brangs, didėjo 14

Priešingai negu ankstesniais ketvirčiais, šių metų trečiąjį ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie tikisi, kad...

Statyba ir NT
2018.11.07
Skvernelio laiškas, įveikęs laiką ir logiką 28

Premjeras Saulius Skvernelis šiandien pasigyrė, kad į jo laišką atsiliepė ir strategiją keisti apsisprendė...

Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga 7

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama...

Finansai
2018.11.07
Kai velnias slypi detalėse 4

Valdantiesiems ir vėl nepavyko sulaukti pritarimo laikinosios tyrimo komisijos dėl LRT veiklos išvadoms – po...

Rinkodara
2018.11.07
„Nord Stream 2“ ir atviras laiškas A. Merkel  – pakeiskite kryptį! 8

Tiesiai šviesiai – įsivardinkim dujotiekio „Nord Stream 2“ perspektyvą bei pasekmes Lietuvai, Baltijos jūros...

Verslo aplinka
2018.11.06
Kovoje su kainomis – popieriniai ginklai 14

Valdantieji, pasišovę (ar bent pažadėję) kovoti su augančiomis maisto prekių kainomis, blaškosi nuo vieno...

Grįžtantieji rašo sėkmės istorijas 35

Tebedūsaudami, neretai – jau iš įpročio, dėl tuštėjančios Lietuvos ir nesiliaujančio emigrantų srauto, regis,...

Verslo aplinka
2018.11.05
Verslas buksuoja, kai žmonės dirba ne savo darbą 14

Ryte atėjęs į darbą direktorius visiems darbuotojams padaro kavos. Tuomet išnešioja korespondenciją, sutaiso...

Vadyba
2018.11.03
Reklamuoti Lietuvą pasauliui: niekam neįdomu, ar mums įdomu 4

Pripažinkime, turime du kompleksus: savinieką ir kompleksą dėl saviniekos.

Rinkodara
2018.11.03
Preciziškiausi keliai pasaulyje – tokia nesąmonė galima tik Lietuvoje 42

Po daugybės įvairiausių auditų ir nepagrįstų kaltinimų kelininkams valdžia rado išeitį – Lietuvoje statyti...

Transportas
2018.11.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau