Kaip Lietuvai tapti Šveicarija? Yra būdas

Publikuota: 2016-12-14
Linas Dičpetris, profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris, Konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Linas Dičpetris, profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris, Konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės „EY“ Konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas

Ką daryti, kad Lietuva taptų Šveicarija ar Singapūru pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą? Yra būdas. Turime tapti tais, kurie mėgaujasi pokyčiais ir džiaugiasi kiekviena transformacija, kurie pokyčiuose apžaidžia visus kitus ir yra neaplenkiami, ir kuriems stabilumas neįdomu. Būtent pokytis turi būti mūsų zona, kur mes puikiai orientuojamės.

Gebėjimo tarpti transformacijoje ir ja mėgautis turime tikslingai siekti, nes pasaulyje jau vyksta revoliucija, kokios seniai nebuvo. Pirmasis tai pradėjo suprasti privatusis sektorius, bet Lietuvos sėkmė priklauso ir nuo viešojo, o jis vėluoja.

Lietuva konkurencingumo reputaciją užsitarnavo verslo dėka

Lietuva yra 36 vietoje pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą. Gal tai pasauliniame kontekste skamba ir neblogai, bet kodėl negalėtume būti dešimtuke?

Atidžiau paanalizavus konkurencingumo indeksą, pamatysime, kad prasčiausiai esame įvertinti institucinėje srityje – užimame 53-ią vietą. Eikime dar giliau į sudedamąsias dalis ir pamatysime, kad pagal administracinę naštą esame 103 vietoje, o pagal tai, kaip švaistomos valstybės lėšos, užimame 92 vietą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Taigi 36-ą vietą esame užsitarnavę daugiausia dėl to, ką daro privatus sektorius, ir daug mažiau – ką daro viešasis.

Vyksta dėl to, kad vyktų

Daug dalykų viešajame sektoriuj vyksta dėl to, kad vyktų, ne dėl rezultato. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2011 m. įdiegta konsoliduotų finansinių ataskaitų sistema pagal tarptautinius apskaitos standartus. Procesas yra, žmonės dirba, mes pasaulyje giriami, kad tai sukūrėme, kad sugebėjome, kad technologiškai viską išsprendėme, bet jų nenaudojame sprendimams.

Skrupulingai, gal netgi per detaliai vertiname ES lėšas, programas, bet visai to nedarome su savo nacionalinio biudžeto pinigais, kaip lyg jie mums būtų nesvarbūs.

Liūdna iš šono žiūrėti ir į nacionalinio biudžeto formavimą. Nors reglamentavime turime trejų metų ciklą, visgi de facto kalbame tik apie vienerių metų biudžetą, kasmet turgaus argumentais diskutuodami ir kaulydami pinigus. Versle biudžetai formuojami kitaip. Esu tikras, kad ir su nacionaliniu biudžetu galima padaryti daugiau. Metodai išrasti, tereikia valios juos pritaikyti.

Kas bus po 2020 m., kai nebegausim milijardinių injekcijų iš ES? Ar išmoksim efektyviai investuoti patys? Ar išmoksime sieti investicijas ir paslaugų teikimą, kitaip tariant, galvoti iš anksto, kokios viešosios paslaugos norime, prieš investuodami?

Lietuvoje nėra sistemiškai naudojamas išankstinis poveikio vertinimas įvairiems teisės aktams, programoms bet, matyt, praverstų. Smulkūs projektai poveikio nedaro, o didiesiems įvertinti, išdiskutuoti, aptarti nelieka laiko.

Kartais puikūs sumanymai užstringa įgyvendinime. Labai džiaugiamės pozityviomis VMI reformomis, bet šešėlinė ekonomika vis dar klesti, ir mažėja labai lėtai. Dar prieš 10 metų kalbėjom, galbūt vertėtų įvesti kvitų loteriją, kuri skatintų žmones iš įmonių reikalauti kvitų, kad galėtų dalyvauti loterijoje. Tai mažytė paskatos sistema, įgyvendinta daugelyje šalių, o mes kelinti metai vis dar kalbam.

Labai gera iniciatyva konsoliduoti IT infrastruktūros pastangas Lietuvoje. Tarptautiniame kontekste visi žavisi, nori išmokti, pamatyti, detales pasižiūrėti. Sukurtos schemos, išdiskutuota, bet... stringa. Gera iniciatyva buksuoja dėl kažkokių įtakų ir interesų.

Nenuoseklūs esame ir viešuosiuose pirkimuose. ES skatina nueiti nuo mažiausios kainos prie ekonominio naudingumo, tačiau Lietuvoje mažiausią kainą dažnai propaguoja net ne valstybinės įstaigos, bet pati Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip, apie korupciją reikia kalbėti, bet reikia turėti ir kryptį ir judėti į priekį.

Žaviuosi Valstybės kontrolės iniciatyva dėl atvirų duomenų ar "Verslios Lietuvos" sugebėjimu išjudinti verslą. Žinau ne vieną valstybę, kuri prašo pagalbos padaryti taip pat. Klausimas, kaip tai išjudinti plačiau? Kaip nuo atskirų kelių pavyzdžių pereiti prie to, kad visa sistema veiktų gerai?

Revoliucija, kokios seniai nebuvo

O tuo tarpu pasaulyje vyksta revoliucija, kokios seniai nebuvo. Vienu metu veikia globalizacijos, demografijos ir technologijos veiksnių visuma, kuri skatina didžiulius pokyčius įvairiose srityse.

Technologinis kontekstas įgijo grandiozinį mastą – socialiniai tinklai, mobilumas, didžiuliai duomenų kiekiai ir galimybė juos apdoroti, trimatis spausdinimas. Viskas yra sumanu – automobiliai, keliai, telefonai, laikrodžiai. Viskas.

Su didžiulėmis duomenų apimtimis ir srautais formuojasi ir didžiuliai pasikeitimai mūsų sąmonėje. Matome vartotoją, kuris reikalauja individualaus dėmesio, todėl bendrovės seniausiai susifokusavo į individą. Ketvirtosios pramonės revoliucijos išdava – masiškai gaminti individualizuotus produktus. Ar viešasis sektorius mąsto, kad ir jo paslaugos turi būti individualizuotos?

Užaugus Y kartai, stebime elgsenos revoliuciją: greitesnių rezultatų ir atlygio siekius, mažesnį polinkį į nuosavybę, kuri pakeičiama dalijimosi ar nuomojimosi kultūra. Taip pat išryškėjo visada gyvavęs mūsų bruožas priimti labai daug emocinių sprendimų, vengti nuostolių, laikytis status quo.

Pavyzdžiui, kai viena bendrovė savo darbuotojams siūlė prisijungti prie pensijų fondo, darbuotojai buvo vangūs. Vėliau kažkas sugalvojo, kad juos reikia priregistruoti automatiškai, suteikiant galimybę išsiregistruoti, jei to norėtų. 95% žmonių liko tame fonde, nes žmonės – pasyvūs gavėjai. Į tai turi atsižvelgti ir viešasis sektorius, kad suprastų, kaip žmones paskatinti.

Keičiasi darbo organizavimas. Atsirado terminas sumani darbo vieta: automatizavimas, procesinių robotų įvedimas, privačios bendrovės jau tai daro, nes tai atlaisvina labai daug darbuotojų laiko. Bet atsiranda ir naujos grėsmės: kas bus robotų pasaulyje, ar mes būsim reikalingi ir kam?

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Pagaliau aukštesnės palūkanos

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 10

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku