Kaip Lietuvai tapti Šveicarija? Yra būdas

Publikuota: 2016-12-14
Linas Dičpetris, profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris, Konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Linas Dičpetris, profesinių paslaugų įmonės „EY“ partneris, Konsultacinių paslaugų padalinio Baltijos šalyse vadovas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Profesinių paslaugų bendrovės EY partneris

Ką daryti, kad Lietuva taptų Šveicarija ar Singapūru pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą? Yra būdas. Turime tapti tais, kurie mėgaujasi pokyčiais ir džiaugiasi kiekviena transformacija, kurie pokyčiuose apžaidžia visus kitus ir yra neaplenkiami, ir kuriems stabilumas neįdomu. Būtent pokytis turi būti mūsų zona, kur mes puikiai orientuojamės.

Gebėjimo tarpti transformacijoje ir ja mėgautis turime tikslingai siekti, nes pasaulyje jau vyksta revoliucija, kokios seniai nebuvo. Pirmasis tai pradėjo suprasti privatusis sektorius, bet Lietuvos sėkmė priklauso ir nuo viešojo, o jis vėluoja.

Lietuva konkurencingumo reputaciją užsitarnavo verslo dėka

Lietuva yra 36 vietoje pagal Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą. Gal tai pasauliniame kontekste skamba ir neblogai, bet kodėl negalėtume būti dešimtuke?

Atidžiau paanalizavus konkurencingumo indeksą, pamatysime, kad prasčiausiai esame įvertinti institucinėje srityje – užimame 53-ią vietą. Eikime dar giliau į sudedamąsias dalis ir pamatysime, kad pagal administracinę naštą esame 103 vietoje, o pagal tai, kaip švaistomos valstybės lėšos, užimame 92 vietą.

Taigi 36-ą vietą esame užsitarnavę daugiausia dėl to, ką daro privatus sektorius, ir daug mažiau – ką daro viešasis.

Vyksta dėl to, kad vyktų

Daug dalykų viešajame sektoriuj vyksta dėl to, kad vyktų, ne dėl rezultato. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo 2011 m. įdiegta konsoliduotų finansinių ataskaitų sistema pagal tarptautinius apskaitos standartus. Procesas yra, žmonės dirba, mes pasaulyje giriami, kad tai sukūrėme, kad sugebėjome, kad technologiškai viską išsprendėme, bet jų nenaudojame sprendimams.

Skrupulingai, gal netgi per detaliai vertiname ES lėšas, programas, bet visai to nedarome su savo nacionalinio biudžeto pinigais, kaip lyg jie mums būtų nesvarbūs.

Liūdna iš šono žiūrėti ir į nacionalinio biudžeto formavimą. Nors reglamentavime turime trejų metų ciklą, visgi de facto kalbame tik apie vienerių metų biudžetą, kasmet turgaus argumentais diskutuodami ir kaulydami pinigus. Versle biudžetai formuojami kitaip. Esu tikras, kad ir su nacionaliniu biudžetu galima padaryti daugiau. Metodai išrasti, tereikia valios juos pritaikyti.

Kas bus po 2020 m., kai nebegausim milijardinių injekcijų iš ES? Ar išmoksim efektyviai investuoti patys? Ar išmoksime sieti investicijas ir paslaugų teikimą, kitaip tariant, galvoti iš anksto, kokios viešosios paslaugos norime, prieš investuodami?

Lietuvoje nėra sistemiškai naudojamas išankstinis poveikio vertinimas įvairiems teisės aktams, programoms bet, matyt, praverstų. Smulkūs projektai poveikio nedaro, o didiesiems įvertinti, išdiskutuoti, aptarti nelieka laiko.

Kartais puikūs sumanymai užstringa įgyvendinime. Labai džiaugiamės pozityviomis VMI reformomis, bet šešėlinė ekonomika vis dar klesti, ir mažėja labai lėtai. Dar prieš 10 metų kalbėjom, galbūt vertėtų įvesti kvitų loteriją, kuri skatintų žmones iš įmonių reikalauti kvitų, kad galėtų dalyvauti loterijoje. Tai mažytė paskatos sistema, įgyvendinta daugelyje šalių, o mes kelinti metai vis dar kalbam.

Labai gera iniciatyva konsoliduoti IT infrastruktūros pastangas Lietuvoje. Tarptautiniame kontekste visi žavisi, nori išmokti, pamatyti, detales pasižiūrėti. Sukurtos schemos, išdiskutuota, bet... stringa. Gera iniciatyva buksuoja dėl kažkokių įtakų ir interesų.

Nenuoseklūs esame ir viešuosiuose pirkimuose. ES skatina nueiti nuo mažiausios kainos prie ekonominio naudingumo, tačiau Lietuvoje mažiausią kainą dažnai propaguoja net ne valstybinės įstaigos, bet pati Viešųjų pirkimų tarnyba. Taip, apie korupciją reikia kalbėti, bet reikia turėti ir kryptį ir judėti į priekį.

Žaviuosi Valstybės kontrolės iniciatyva dėl atvirų duomenų ar "Verslios Lietuvos" sugebėjimu išjudinti verslą. Žinau ne vieną valstybę, kuri prašo pagalbos padaryti taip pat. Klausimas, kaip tai išjudinti plačiau? Kaip nuo atskirų kelių pavyzdžių pereiti prie to, kad visa sistema veiktų gerai?

Revoliucija, kokios seniai nebuvo

O tuo tarpu pasaulyje vyksta revoliucija, kokios seniai nebuvo. Vienu metu veikia globalizacijos, demografijos ir technologijos veiksnių visuma, kuri skatina didžiulius pokyčius įvairiose srityse.

Technologinis kontekstas įgijo grandiozinį mastą – socialiniai tinklai, mobilumas, didžiuliai duomenų kiekiai ir galimybė juos apdoroti, trimatis spausdinimas. Viskas yra sumanu – automobiliai, keliai, telefonai, laikrodžiai. Viskas.

Su didžiulėmis duomenų apimtimis ir srautais formuojasi ir didžiuliai pasikeitimai mūsų sąmonėje. Matome vartotoją, kuris reikalauja individualaus dėmesio, todėl bendrovės seniausiai susifokusavo į individą. Ketvirtosios pramonės revoliucijos išdava – masiškai gaminti individualizuotus produktus. Ar viešasis sektorius mąsto, kad ir jo paslaugos turi būti individualizuotos?

Užaugus Y kartai, stebime elgsenos revoliuciją: greitesnių rezultatų ir atlygio siekius, mažesnį polinkį į nuosavybę, kuri pakeičiama dalijimosi ar nuomojimosi kultūra. Taip pat išryškėjo visada gyvavęs mūsų bruožas priimti labai daug emocinių sprendimų, vengti nuostolių, laikytis status quo.

Pavyzdžiui, kai viena bendrovė savo darbuotojams siūlė prisijungti prie pensijų fondo, darbuotojai buvo vangūs. Vėliau kažkas sugalvojo, kad juos reikia priregistruoti automatiškai, suteikiant galimybę išsiregistruoti, jei to norėtų. 95% žmonių liko tame fonde, nes žmonės – pasyvūs gavėjai. Į tai turi atsižvelgti ir viešasis sektorius, kad suprastų, kaip žmones paskatinti.

Keičiasi darbo organizavimas. Atsirado terminas sumani darbo vieta: automatizavimas, procesinių robotų įvedimas, privačios bendrovės jau tai daro, nes tai atlaisvina labai daug darbuotojų laiko. Bet atsiranda ir naujos grėsmės: kas bus robotų pasaulyje, ar mes būsim reikalingi ir kam?

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Žemdirbių Meka – Kaune? 20

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio...

Vėjo energetika: kokį indėlį naujoji strategija žada Lietuvos ekonomikai? 1

Per metus Lietuvos energetikos sektoriuje įvyko esminių pokyčių. Patvirtinę naująją Nacionalinę energetinės...

Energetika
2018.12.16
Inovacijos iš esmės transformuos mūsų kasdienį apsipirkimą 3

Prekybos sektoriuje vis didesnį vaidmenį vaidina ne parduodamas produktas, o pirkėjo patirtis įsigyjant jį.

Duomenų apsauga – kiauras rėtis 3

Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), dar prieš įsigaliodamas ilgą laiką bauginęs duomenų...

Rinkodara
2018.12.14
Kaip pasiekti, kad paslaugų centrai nebūtų tik laikinas Lietuvos ekonomikos etapas? 4

Paslaugų centrai, kuriuos Lietuvoje steigia globalios įmonės, per pastaruosius metus tapo atskira industrija.

Verslo aplinka
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Kita nuomonė? Ant laužo! 12

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau...

Verslo aplinka
2018.12.12
Faktai, o ne išgalvotos naujienos. Nenužudykite gretutinių teisių 5

Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą masiškai palaikė pasiūlytą...

Rinkodara
2018.12.11
Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai? 2

Migla dėl Jungtinės Karalystės (JK) ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad...

Verslo aplinka
2018.12.11
VMI „atlaidai“ – tik pusė žingsnio 2

Vyriausybė, siekdama atkovoti iš šešėlio bent kažkokią sumą pinigų, imasi amnestijos – Valstybinė mokesčių...

Finansai
2018.12.11
Trys investicijų į šalies transporto infrastruktūrą varikliai 3

Vilniaus ir Kauno oro uostų atnaujinimas, o gal net ir naujas oro uostas. Projektų „Via Baltica“ ir „Rail...

Transportas
2018.12.10
Žodis žvirbliu išskrenda, bumerangu smogia 15

Vyriausybė žada sudaryti palankesnes sąlygas stambiems investuotojams, tačiau pastarosiomis dienomis iš jos...

Verslo aplinka
2018.12.10
Investuotojai: gluminanti valdžios pareigūnų retorika gali sugriauti trapius pasitikėjimo likučius 15

Ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio pareiškimas, esą Pensijų fondų valdytojai bei administratoriai yra...

Verslo aplinka
2018.12.08
Gamintojai netoliaregiški, o Ūkio ministerija? 8

Šiuos besibaigiančius metus tikrai galima laikyti kovos su plastiko atliekomis pradžia. Žiniasklaida vos ne...

Pramonė
2018.12.07
Politinio pasjanso skersvėjai 2

Premjeras Saulius Skvernelis, į atleidžiamos švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės kompaniją...

Verslo aplinka
2018.12.06
Koks jūsų socialinio kredito reitingas? 10

„Laba diena, deja, jūs negalite apsistoti šiame viešbutyje, nes prieš metus socialiniuose tinkluose dalinotės...

Technologijos
2018.12.05
Reikia revoliucijos 5

Šiandien daugybei šalių minint Pasaulinę konkurencijos dieną, verta prisiminti praėjusios savaitės „The...

Verslo aplinka
2018.12.05
„Barclays“ pasitraukimas: nereikia nei panikos, nei saviplakos 25

Daug kas šiandien komentuoja apie „Barclays“ pasitraukimą iš Lietuvos – neva tai nutiko dėl to, kad jau...

Technologijos
2018.12.05
„Barclays” išėjimas iš Lietuvos - fintech žaidėjų diktuojamas pokytis 6

Vakar pasitvirtino jau kurį laiką sklandę gandai apie tai, kad nuo 2009 m. Lietuvoje veikęs „Barclays“ stabdo...

Rinkos
2018.12.05
Praradimo kartėlį atsveria laimėjimai 5

Nors apie „Barclays“ operacijų centro Lietuvoje pasitraukimą buvo kalbama nuo pavasario, vakarykštis...

Finansai
2018.12.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau