Perteklius maisto produktų lentynose – prekybininkų dilema: revoliucinė „Iki“ praktika tapo standartu

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Maisto produktų auginimas, gamyba ir kelionė iki pirkėjo reikalauja itin daug resursų, tad maisto švaistymas prekybininkams yra ne tik nuostolinga, bet ir su vis aktualesniais tvarumo tikslais nederanti problema. Siekdamas užkirsti tam kelią prekybos tinklas „Iki“ pirmasis šalyje prieš daugiau nei dešimtmetį ėmė bendradarbiauti su „Maisto banku“ taip užtikrindamas, kad neparduotas maistas gali būti panaudotas daug efektyviau: tiek prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, tiek ir reikšmingai pagelbėti sunkiau besiverčiantiems žmonėms.

„Neparduoti maisto produktai yra viena aktualiausių prekybininkų problemų. Siekdami išvengti ydingo maisto švaistymo, prieš daugiau nei dešimtmetį įdiegėme tuo metu mūsų šalyje tam tikra prasme revoliucinę praktiką – pirmieji ėmėme bendradarbiauti su „Maisto banku“ ir taip vartoti tinkamus produktus perduodame sunkiau besiverčiantiems gyventojams. Skirtingai nei kiti prekybos tinklai, šiai organizacijai ilgainiui ėmėme atiduoti ne tik maistą – vaisius, daržoves, duonos bei mėsos gaminius, bet ir kitus – ne maisto produktus“, – teigia prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Maisto švaistymo situacija – gerėja

„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius tikina, kad pirmuoju organizacijos partneriu tapęs prekybos tinklas tapo pavyzdžiu kitiems prekybininkams – palaipsniui vis daugiau jų sutiko su nepasiturinčiaisiais dalintis besibaigiančio galiojimo, bet vis dar vartoti tinkamais produktais ir neparduotais vaisiais bei daržovėmis.

„Atliekamo ar iššvaistomo maisto yra visoje jo tiekimo grandinėje, to išvengti – ypač sunku. Tačiau vis daugiau verslų supranta švaistomo maisto problemą ir ieško jos sprendimo būdų, taip pat siekia informuoti visuomenę apie švaistomo maisto žalą namų ūkiuose, dalijasi įvairiais produktų išsaugojimo patarimais. Vienareikšmiškai – prekybos tinkluose situacija gerėja. Jei prieš daugiau nei dešimtmetį „Maisto bankui“ pasiimti perteklinį neparduotą maistą leisdavo tik prekybos tinklas „Iki“, šiuo metu įvairiomis apimtimis dirbame su dauguma prekybos tinklų visoje Lietuvoje, taip pat labai noriai prie kovos su maisto švaistymu jungiasi mažesnieji prekybininkai, o „Maisto bankas“ iš tiesiog paramą gaunančios organizacijos išaugo į didelį ir svarbų prekybininkų partnerį kovoje su maisto švaistymu“, – pasakoja S. Gurevičius.

Organizacijos savanoriai kiekvieną dieną vyksta į visas 228 Lietuvoje esančias prekybos tinklo „Iki“ parduotuves, iš ten parsivežę maistą į savo sandėlius jį išrūšiuoja pagal kategorijas, patikrina galiojimo datas ir dar tą pačią dieną perduoda tiesiogiai žmonėms ar nepasiturinčius maitinančioms labdaros organizacijoms – valgykloms, vaikų dienos centrams, senelių namams, neįgaliųjų bendruomenėms. Tokios partnerystės dėka praėjusiais metais organizacija iš šio prekybos tinklo surinko ir nepasiturintiems perdavė 3 295 007 kg įvairaus maisto.

Didžiausią iš prekybos tinklų surenkamo maisto dalį – apie 34 proc. – sudaro vaisiai ir daržovės, toliau rikiuojasi duonos gaminiai (22 proc.), pieno produktai (16 proc.), mažiausiai surenkama įvairių aliejų ar riebalų (1 proc.)

Tikslas – nulis iššvaistyto maisto

Nors prekybininkai naudojasi technologiniais sprendimais, padedančiais nuspėti tikėtinus pardavimus, vis tik visiškai išvengti produktų pertekliaus lentynose nepavyksta. Anot V. Budrienės, atidaus planavimo reikalauja visos produktų kategorijos, o sunkiausia nuspėti naujai įvedamų prekių pardavimus.

„Kai rinkai pristatoma naujiena, sunku tiksliai nuspėti pirkėjų reakciją – ar jie įvertins naujovę, norės ją įsigyti ir išbandyti. Lygiai taip pat pirkėjų įpročius ir srautus sudėtinga numatyti atidarius naują parduotuvę. Yra sprendimų, padedančių nuspėti ir analizuoti pirkėjų elgseną, ir vis tik iš pat pradžių tai daryti yra nelengva“, – teigia V. Budrienė.

Perteklius, t. y. neparduoti produktai, yra pagrindinė, bet ne vienintelė maisto švaistymo priežastis prekybos sektoriuje – dalis maisto produktų „atkrenta“ kokybės kontrolės etape. Nustatytų kriterijų neatitinkantys produktai keliauja ne „Maisto bankui“, o perdirbėjams.

Prekybininkai pastebi, kad dėl augančio pirkėjų išrankumo dalį produktų, turinčių šiokių tokių išvaizdos trūkumų, parduoti yra sunkiau. Tačiau pasaulinės tendencijos rodo, kad dalies pirkėjų sąmoningumas auga – prekybos tinklai ne pačios puikiausios išvaizdos, bet vartoti visiškai tinkamus produktus, pardavinėja atskira, specialia kaina.

„Tai – taip pat vienas būdų spręsti maisto švaistymo problemą, šia praktika naudojasi kai kuriose šalyse veikiantys „Rewe“ grupės, kuriai priklauso ir „Iki“, prekybos tinklai. Lietuvoje šiuo metu dar tik mokomės maisto švaistymo problemos sprendimo. Tikime, kad edukuodami visuomenę ir su ja bendradarbiaudami kartu galime pasiekti visiems mums svarbaus tikslo – visiškai išvengti maisto švaistymo“, – pažymi V. Budrienė.