Dirbtinis intelektas ir Lietuvos ateitis 

Publikuota: 2019-03-19
svg svg

Į renginį tokiu pavadinimu, kuriame buvo pristatyta Lietuvos dirbtinio intelekto (DI) strategija, praėjusią savaitę daugiau kaip 700 dalyvių pakvietė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Viešojo sektoriaus atstovai, mokslininkai ir praktikai aiškinosi DI perspektyvas ir jo reguliavimą Lietuvoje, mūsų šalies pasirengimą su DI susijusiems iššūkiams, pasidalijo patirtimi apie kuriamas ar jau naudojamas DI paremtas technologijas bei paslaugas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kartu su „Kurk Lietuva“ parengtos Nacionalinės dirbtinio intelekto strategijos tikslas – sukurti teisinį ir etinį pagrindą Lietuvoje taikyti DI, sudaryti geresnes sąlygas jo plėtrai ir maksimaliai išnaudoti jo ekonominį potencialą. Taip pat numatyti papildomi įrankiai, kuriais galės pasinaudoti verslai bei mokslo įstaigos, norinčios atlikti DI tyrimus. Parengta strategija suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti DI potencialą bei įsitraukti į globalią DI bendruomenę.

„Dirbtiniu intelektu grįstos inovacijos – vienos paklausiausių pasaulyje, tačiau Lietuvoje yra tik apie 40 įmonių, kuriančių inovatyvius DI sprendimus. Todėl Lietuva privalo turėti aiškią viziją, kaip vystyti šią sritį, kad būtų sukurtas aiškus ir tiesus kelias inovatyvių prekių ir paslaugų kūrimui bei visuotiniam DI grįstų sprendimų paplitimui kasdieniame piliečių ir verslų gyvenime“, – sakė Virginijus Sinkevičius, ekonomikos ir inovacijų ministras.

nuotrauka::1 left

Tiesia greitkelį dirbtiniam intelektui

Elijus Čivilis, ekonomikos ir inovacijų viceministras, akcentavo, kad DI – tai sistemos, kurios demonstruoja protingą ir sumanų elgesį, analizuodamos savo aplinką ir darymas gana savarankiškus sprendimus tikslui pasiekti. Lietuvoje veikia aktyvi DI bendruomenė, jungianti apie 1.000–1.500 žmonių, iš kurių 300–500 yra aktyviai dirbantys profesionalai. Jis pasakojo, kad DI turi didžiulį poveikį pasaulinei ekonomikai ir, prognozuojama, iki 2030 m. jis sieks iki 11,4 trilijonų Eur.

Markas Mongridas, „Kurk Lietuvai“ dalyvis, pristatė DI strategiją, rekomendacijas politikos formuotojams. Strategijoje numatyti sektoriai, kaip DI galėtų integruotis į šalies ekonomiką – tai gamyba, transportas, energetika, žemės ūkis, sveikatos priežiūra, viešasis sektorius. Taip pat labai svarbus yra DI mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros augimas – pasiūlyta rekomendacija įgyvendinti Europos Komisijos nustatytus standartus dėl finansavimo didinimo iki 70% 2020 metais.

 „Verslas vis daugiau investuoja į šią sritį ir taiko DI sprendimus savo veikloje, todėl apie DI svarbą ir iššūkius, su kuriais susidursime ateityje būtina diskutuoti jau dabar“, – sako Kęstutis Šetkus, MITA direktorius.

DI: kas tai, ar pavojinga?

Matyt, ne visiems paprasta atsakyti į šiuos klausimus, todėl juos pateikiau keliems renginio pranešėjams.

nuotrauka::3 left

„Intelektas – tai žmogaus protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo, protavimo gabumai, – atsakė Vilniaus universiteto prof. habil. dr. Laimutis Telksnys. – O DI – tai protas, išmintingumas, išmintis, pažinimo, protavimo gabumai perkelti į kompiuterinę terpę. Šmaikštaujant galima pasakyti: tie, kuriems trūksta intelekto, kuria dirbtinį.“

Aleksas Plielikis, UAB „Neurotechnology“ IT analitikas pripažįsta, kad nėra gero ir fiksuoto DI apibrėžimo, nes laikui bėgant jis kinta: „Tai, kas anksčiau buvo laikoma DI, šiandien jau nebe.“

Tadas Jucikas, bendrovės „Genus AI“ įkūrėjas ir vadovas, komentuoja, kad šiandien DI – tai technologinių sprendimų grupė, kuri leidžia atlikti analizę ir kurti įžvalgas greičiau bei tiksliau nei įmanoma žmogui, rasti panašumo ir skirtumo bei siūlyti rekomendacijas, turinčias pritaikymų plačiam sprendimų spektrui.

„DI technologijų teikiamą naudą galėsime maksimizuoti, o keliamas rizikas minimizuoti tik tada, kai vartotojai visiškai pasitikės naujosiomis technologijomis, atsakingai jas naudos, o jų kūrėjai atsakingai jas kurs, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto Intelektualių sistemų laboratorijos vadovas doc. dr. Darius Amilevičius. – Sprendimų priėmimo, rizikų vertinimo ir prognozavimo automatizavimo baimę nugalėsime tik žinodami, kad DI technologijos yra patikimos, paaiškinamos, skaidrios, nešališkos, sąžiningos ir saugios“.

Ar DI kelia pavojų darbo vietoms?

Tai dar vienas dažniausiai dėl DI užduodamas klausimas. Mokslininkai ir specialistai pažymi, kad pačios technologijos nėra nei geros, nei blogos. Grėsmę visuomenei kelia netinkamas ir neatsakingas jų panaudojimas. Anot T. Juciko, DI kaip bet kuri nauja technologija atneš produktyvumo ir automatizacijos pokyčius, darbo vietų padaugės technologijų sektoriuje ir sumažės darbuose, kurie yra monotoniški ir palankūs automatizacijai.

nuotrauka::4 right

„Pripažįstu, iš DI kylančių rizikų ir grėsmių yra. Mokslininkai, visuomeninių organizacijų ir socialiai atsakingo verslo atstovai jas tiriame, vertiname ir apie jas viešai kalbame. Jei tarpvalstybiniame ir valstybiniuose lygmenyse nebus tinkamai reguliuojamas DI technologijų kūrimas ir naudojimas, potencialios problemos gali būti neišvengiamos, – konstatuoja D. Amilevičius. – Vienas didžiųjų pavojų – jei visuomenė nepasitikės DI technologijomis, nepavyks pilna apimtimi gauti ekonominės naudos ir prisidėti prie visuomenės gerovės augimo.“

O atsakydamas tiesiai į šį klausimą jis tvirtina, kad tai vienas iš penkių stereotipinių neigiamų mitų apie DI, kuriais ne bandoma spręsti su DI susijusias problemas, o siekiama prigąsdinti visuomenę, mažinant pasitikėjimą šiomis technologijomis. Jis taip pat primena, kad tam tikrų darbo vietų nykimas yra būdingas pramonės revoliucijų rezultatas, bet kiek tai skausmingai atsilieps žmonėms, tai jau ne technologijų, o socialiai atsakingų verslo įmonių ir valstybės tinkamos socialinės bei ekonominės politikų klausimas.

Ar Lietuvai reikia dirbtinio intelekto?

Ką apie DI ir Lietuvos ateitį mano šiame renginyje pranešimus darę ir diskusijoje dalyvavę mokslininkai bei praktikai?

Prof. L. Telksnys teigia, kad mūsų šalis yra sudėtingoje situacijoje: visuomenė sensta, dirbančių žmonių mažėja, rūpesčių kelia migracija kelia, senyvi žmonės lieka vieniši...

„Ką daryti? Reikia pasitelkti robotus, – konstatuoja profesorius. – Viena jų rūšis – robotai humanoidai – išvaizda panašūs į žmones. Su jais kursime žmonių ir robotų bendruomenę.“

Jis teigia, kad mūsų visuomenę DI paveiks visose gyvenimo ir verslo srityse.

„Jei pokyčiams būsime pasiruošę, paveiks teigiamai: žmonės mažiau gaiš laiko, galės dirbti našiau, gyventi geriau, patogiau, turtingiau, turėti daugiau laisvo laiko, jausis laimingesni, – prognozuoja mokslininkas. – O verslo mokyti nereikia, jis sugalvos, kaip ir kur naudoti DI galimybes.“

D. Amilevičius, teigia, kad Lietuvoje privačių vartotojų segmentas labai imlus technologijos naujovėms, ypač jaučiamas tinkamai kintantis jaunimo požiūris į privatumą.

„Manau, jis greičiausiai pasinaudos DI technologijų nauda, o dalinai jau ir naudojasi, – mano Vytauto Didžiojo universiteto docentas. – Dirbdamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos suburtoje ekspertų komandoje susidariau įspūdį, kad Lietuvoje yra didesnė DI technologijų sprendimų pasiūla, nei šalies verslo bendra jų paklausa.“

nuotrauka::2 right

T. Jucikas teigia, kad DI sprendimai jau veikia mūsų visuomenꠖ nuo socialinių tinklų rekomendacijų iki paieškos rezultatų internete. Skaitmeninėje erdvėje beveik kiekviena sistema turi DI elementų, o ne skaitmeninėje erdvėje didžiausi pokyčiai bus jaučiami verslo paslaugose, valstybinių institucijų aptarnavime ir finansinėse paslaugose.

DI perspektyvos

Kalbant apie DI ateitį Lietuvoje tik šalies sienomis apsiriboti nepavyks. Visų šalių DI kūrėjai yra vienaip ar kitaip susiję ar net konkuruoja tarpusavy. Tai, kas sukuriama Lietuvoje, naudojama įvairiose pasaulio šalyse.

Pvz., bendrovės „Neurotechnology“ veikla su DI susijusi jau daugiau kaip 30 m., ji kuria įvairiose šalyse taikomą biometriniais algoritmais pagrįstą programinę įrangą: pirštų atspaudų, akių rainelių, veidų, balso atpažinimo.

„Tie algoritmai ir yra dirbtinis intelektas. Didelės investicijos į technologijų tyrimus ir vystymą leidžia mums konkuruoti pasaulyje su tokiais gigantais kaip NEC, „Safran“, „Gemalto“, – pasakoja A. Plielikis. – Mūsų sukurtos technologijos naudojamos įvairiose šalyse, o, pvz., pernai ir šiemet per rinkimus Kongo Demokratinėje Respublikoje vykdėme rinkėjų registravimo projektą: pagal piršto atspaudus ir veido nuotrauką reikėjo identifikuoti besidubliuojančias registracijas arba anomalias registracijas.“

D. Amilevičius įsitikinęs, kad DI technologijų vystymo perspektyvos Lietuvos puikios.

„Turime stiprų IT sektorių, puikius tarptautiniame kontekste matomus DI technologijų startuolius, kurie kuria tarptautinį dėmesį patraukiančius DI technologijų sprendimus, daug informacinių technologijų ir kitų susijusių disciplinų talentų, stiprią naujų talentų rengimo aukštojo mokslo ir studijų sistemą, nors jai ir trūksta tinkamo finansavimo, technologijoms imlią visuomenę ir t. t., – teigia D. Amilevičius. – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos padidėjęs dėmesys DI technologijoms sudaro visas prielaidas tikėti, kad einame teisinga linkme.“

T. Juciko nuomone, Lietuva turi labai geras perspektyvas DI plėtrai, o sutelkus dėmesį į specialistų ruošimą, inovatyvių verslų pritraukimą ir duomenų prieigą valstybiniame lygmenyje Lietuva pasaulyje gali tapti visaverte DI plėtros nare.

Prof. L. Telksnys mano, kad Lietuvai, neturinčiai gamtos turtų, tačiau turinčiai kūrybingų ir išradingų žmonių potencialą, DI plėtros perspektyvos yra ypač reikšmingos. Jos atveria galimybes kurti, konstruoti, gaminti, eksploatuoti ir naudoti didelę pridėtinę vertę turinčią produkciją.

„Žiūrėdami į ateitį ypatingą dėmesį turime sutelkti jaunajai kartai – moksleiviams. Privalome pasirūpinti tais, kurie po 10–20 metų gyvens ir dirbs DI aplinkoje, žmonių ir robotų bendruomenėje, – akcentuoja profesorius. – Svarbu nedelsiant modifikuoti informatikos mokymo programas. Lietuvos mokyklas reikia aprūpinti robotais, panašiai kaip jos buvo aprūpintos kompiuteriais. Sutelkusi mokslo, švietimo, verslo ir valdžios pastangas Lietuva gali tapti robotų humanoidų su dirbtiniu intelektu gamybos ir panaudojimo Europos sostine.“

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Agroverslo ir maisto pramonės atstovai rengia net 2 mėnesių trukmės hakatoną

Virtualioje erdvėje pirmąkart istorijoje rengiamas skaitmeninių inovacijų centro (SIC) „AgriFood Lithuania“...

Pirmasis išmanusis vandentiekis Baltijos šalyse pelnė „Metų išmanaus sprendimo“ apdovanojimą Verslo tribūna

„Vilniaus vandenų“ kartu su partneriais „Navitus LT“ ir „Bitė Lietuva“ diegiamas išmanusis vandentiekis pelnė...

Visame pasaulyje stringa „Microsoft Outlook“

Visame pasaulyje stringa „Microsoft“ e. pašto paslauga „Outlook“. Pranešama, kad sutrikimai apima visas šios...

Šiaulių „Aviatic“ planuoja gaminti viruso prevencijai skirtus įrenginius 

„Aviatic“, Šiaulių oro uoste statanti orlaivių techninės priežiūros ir remonto centrą, su strateginiais...

Pramonė
09:09
Ir atsiliekant lyderius galima pralenkti

Baltarusijos verslas, pasirengęs kraustytis iš neramumų krečiamos šalies, vis aktyviau žvalgosi, kur galėtų...

Konkurencija dėl talentų iš Baltarusijos stiprėja Premium 8

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui leisti trečiųjų šalių įmonėms,...

Kompiuterių pardavėjai išgyveno Kalėdas, kurias statistikai praleido Premium

Statistikos departamentas (SD) skelbia, kad šiemet asmeninius kompiuterius turi 77%, o interneto prieigą –...

Technologijos
2020.09.30
„Eylean“ patirtis: „Lean“ bei „Kanban“ pasiteisina ir IT sistemose Premium

Skaitmeninių bendradarbiavimo sprendimų įmonė „Eylean“, pernai atsiskyrusi nuo bendrovės „Prewise“ ir...

Technologijos
2020.09.30
Inovacijos – partijų programų užribyje 2

Lietuva, kurį laiką visiškai neblizgėjusi Europos inovacijų švieslentėje, pamažėle pradeda kopti aukštyn –...

Inovatyvus verslas
2020.09.29
Iš 17-os partijų tik 9-oms rūpi inovacijos ir tik 5-ios turi planą Premium 8

Visuotinai sutariama, kad sėkmingos Lietuvos plėtros ir augimo pagrindas yra pažangi ekonomika, grįsta...

Technologijos
2020.09.29
„Bitė“ laimėjo nemažą konkursą JAV 6

„Bitė Lietuva“ laimėjo JAV įmonės „iTraq“ skelbtą paslaugų konkursą ir ryšiu aprūpins apie 100.000 jos...

Technologijos
2020.09.28
ES kova su JAV technologijų titanais pasiekė naujas aukštumas: debesis Premium

Europos Komisija (EK) jau ėmėsi veiksmų, siekdama teisingiau (Europos požiūriu) apmokestinti JAV technologijų...

Technologijos
2020.09.28
Paslaugų startuolis „Discontract“ žengia į Klaipėdą

Lietuvių startuolis „Discontract“, siūlantis meistrų iškvietimo ir namų priežiūros paslaugas, per šiuos metus...

Paslaugos
2020.09.25
„Fitek“ valdanti Belgijos grupė debiutuoja akcijų biržoje

Baltijos šalyse veikiančią automatizuotų sąskaitų valdymo paslaugų grupę „Fitek“ valdanti finansinių...

Paslaugos
2020.09.24
Trinkelės laimi: lėšų žaliajai ekonomikai DNR plane numatyta per mažai  Premium

Europos Komisija 2021 m. metinėje tvaraus augimo strategijoje rugsėjo viduryje pateikė gaires, kaip...

Finansai
2020.09.24
Šių metų startuolių ekosistemų reitinge Lietuva – 15-oje vietoje Premium

Viso pasaulio startuolių ekosistemas stebinčio ir vertinančio Izraelio tyrimų centro „StartupBlink“ neseniai...

Technologijos
2020.09.24
Paskelbti biohakatono „Gyvybės kodas 2020“ nugalėtojai

Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centre vykusių programavimo varžybų (biohakatono) „Gyvybės kodas...

Technologijos
2020.09.23
„Paysera“ pradeda prekybą auksu 4

Lietuvos elektroninių pinigų įstaiga „Paysera LT“ pradeda prekybą auksu. Skirtingai nei kitos „fintech“...

Technologijos
2020.09.23
Perėjęs į verslą, sukūrė įrankį viešųjų pirkimų bėdoms spręsti Premium 4

24 metus Lietuvos banke dirbęs Gintautas Moška prieš trejus metus tapo verslininku ir su bendraminčiais...

Technologijos
2020.09.18
Europos skaitmeninių inovacijų centrams Lietuvoje – dar 14 mln. Eur

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia pratęsianti kandidatų į Europos skaitmeninių...

Technologijos
2020.09.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus