E. Margevičius. „Google“ istorijos pamokos verslui
Konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos verslą baudžia ne tik finansinėmis baudomis. „Google“ atveju, be jau paskirtos baudos, įmonė privalo nutraukti Europos Komisijos antikonkurencinę praktiką, antraip bendrovei teks mokėti iki 5 proc. „Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vidutinės pasaulinės dienos apyvartos siekiančias baudas už kiekvieną pažeidimo dieną. Už konkurencijos politiką atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager po pirmojo sprendimo paskelbimo buvo lakoniška ir nurodė, kad „Google“ turi pati nuspręsti kaip pakeisti konkurencijos taisykles pažeidusią praktiką. Toks abstraktus Europos Komisijos nurodymas pastatė „Google“ į labai nepavydėtiną padėtį, Bendrovė turi iš esmės pakeisti iki šiol veikusį verslo modelį, neturėdama jokių konkrečių gairių, kurių įgyvendinimas tenkintų pačią Europos Komisiją. Net ir pakeitus konkurencijos taisykles pažeidžiančią praktiką, technologijų milžinę Europos Komisija „laikys ant trumpo pavadėlio“. Kitaip tariant, „Google“ atsidurs teisinio neapibrėžtumo vakuume, o potencialios baudos grėsmė už pažeidimo likvidavimo nevykdymą vis dar išliks didelė.
Kitas „Google“ galvos skausmas – privatūs ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Dar 2010 metais prasidėjus tyrimui dėl galimai antikonkurencinės praktikos, ES valstybių narių teismuose išsirikiavo eilė ieškovų, reikalaujančių atlyginti žalą. Nemaža dalis ieškinių bendrovės „Google“ atžvilgiu Jungtinėje Karalystėje ar Prancūzijoje nebuvo patenkinti, tačiau pastarasis Europos Komisijos sprendimas tendencijas gali greitai pakeisti iki tol egzistavusią jėgų pusiausvyrą. Prie to reikšmingai gali prisidėti ir 2014 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos įgyvendinimas visos ES mastu pamažu keičiantis egzistuojančias bylinėjimosi tendencijas privačiuose konkurencijos ginčuose.
Dar daugiau bendrovių laukia tyrimų pabaigos dėl operacinės sistemos „Android“ ir produkto „AdSense for Search”, kuriuose Europos Komisija jau yra priėjusi preliminarių išvadų dėl padaryto „Google“ konkurencijos taisyklių pažeidimo. Galimai nukentėjusių asmenų dėl likusiuose tyrimuose vertinamų veiksmų yra dar daugiau, todėl potencialių privačių ieškinių grėsme „Google“ atžvilgiu išlieka labai didelė.
Nebereikia įrodinėti neteisėtų veiksmų„Google“ taikyta antikonkurencinė praktika buvo vykdoma net 9 šalyse (Italija, Nyderlandai, Ispanija, Čekija, Austrija, Belgija, Danija, Norvegija, Lenkija, Švedija), todėl privačių ieškinių potencialas yra nemažas. Europos Komisijos sprendimas nukentėjusiems asmenims yra palankus tuo, kad atleidžia ieškovus nuo pažeidimo įrodinėjimo pareigos. Paprasčiau tariant, ginče belieka įrodyti ir nustatyti patirtos žalos dydį, o papildoma Direktyvos pagrindu ES valstybėse narėse atsiradusi teisinė bazė leidžia turėti priėjimą bent jau prie dalies reikšmingų įrodymų.
Privačių žalos ieškinių kultūra visoje ES kol kas dar menka. Skaičiuojama, kad ES nukentėję asmenys per metus negauna apie 23 mlrd. eurų kompensacijų. Tačiau pozityvus direktyvos impulsas gali leisti mažais žingsniai artėti JAV modelio link, kur privatus konkurencijos teisės įgyvendinimas veikia puikiai. Todėl verslui reikėtų įvertinti ir vis didėjančią privačių ieškinių, kurie gali būti pareikšti po nepalankaus konkurencijos institucijos sprendimo (angl. follow-up tipo ieškiniai), grėsmę.
Europos Komisija keičia savo praktiką?Teisiniu konkurencijos taisyklių taikymo požiūriu „Google“ tyrimas yra beprecedentis, dėl savo pozicijos pagrįstumo kelianti pakankamai daug abejonių. Bendrovės sukurtų produktų prioretizavimas, kurį vykdo vertikaliai integruotas subjektas, iki šiol nebuvo laikomas konkurencijos taisyklių pažeidimu.
Tai, kad situacija buvo neaiški, patvirtina ir pačios Europos Komisijos ilgametis siekis šią bylą užbaigti ne skiriant baudą, tačiau priimant „Google“ įsipareigojimus pakeisti įtarimus sukėlusią praktiką (pavyzdžiui, kaip tai atsitiko su „Amazon“, kurios įsipareigojimus Europos Komisija priėmė šią gegužę). Čia vertėtų prisiminti, kad Europos Komisija bylas taip užbaigia tik tada, kai nemato pagrindo skirti baudą ūkio subjektui. Būtent todėl, esant neaiškiam teisiniam ir faktiniam kontekstui, ankstesnėje Europos Komisijos buvo laikomasi pozicijos ūkio subjektams neskirti baudos arba baudos dydį palikti tik simbolinį, leidžiant suprasti, kad ateityje panašus veiksmai bus vertinami griežčiau.
Toks Europos Komisijos žingsnis gali reikšti, kad net ir beprecedenčiuose ir teisiškai neaiškiuose ginčuose verslas nesulauks konkurencijos priežiūrą vykdančios institucijos malonės. Tikėtina yra ir tai, kad šis atvejis yra tik išimtinis Europos Komisijos žingsnis, naudojamas kaip spaudimo priemonė likusiuose dviejuose tyrimuose. Ir vis dėlto iki kito panašaus atvejo bendrovės išlieka teisiniame vakuume ir negali būti tikros, kad tam tikros, iki šiol nebaustos verslo praktikos, bus baudžiamos švelniau. Tai skatins konkurencijos teisės specialistus verslo praktikas vertinti ne tik iš praeities perspektyvų, tačiau prevenciškai nuspėti galimus tolimesnius institucijų žingsnius.
