Konkurencijos teisės pažeidimų prevencija – žingsnis į bendrovės ilgalaikės „sveikatos“ gerinimą
Dėmesys mažiems ir dideliems
Smulkūs verslininkai dažniausiai mano, kad konkurencijos sargams įdomios tik didžiosios įmonės, tačiau praktika rodo priešingai. Tiek dabartiniai, tiek ankstesni Konkurencijos tarybos vykdyti tyrimai neatskiria didžiųjų bendrovių ir smulkaus bei vidutinio verslo. Analizuodami Konkurencijos tarybos praktiką, galime aiškiai pastebėti, kad „gaudomos“ ir mažos, ir didelės žuvys. Vien iš pastarųjų metų nutarimų matyti, kad pažeidimai ir baudos gresia ne tik generuojantiems milijonines apyvartas, bet ir gerokai mažesnėms įmonėms – tarkime, visai neseniai pradėtas tyrimas dėl galimo kartelinio susitarimo tarp Vilniaus ir Kauno vairavimo mokyklų.
Viešojoje erdvėje apie konkurencijos priežiūrą vykdančių institucijų pergales dažniausiai girdime tik pačiose didžiausiose bylose. Pavyzdžiui, Europos Komisija visai neseniai už konkurencijos taisyklių pažeidimus skyrė baudas „Facebook“, „Panasonic“ ir „British Airways“. Šių metų birželį taip pat pradėti tyrimai prieš mados industrijos gigantą „Guess“, o „Google“ jau rugpjūtį gali sulaukti 9 milijardų dolerių vasaros pabaigos „dovanos“.
Didžiųjų bendrovių gaudynės neturėtų klaidinti Lietuvos verslininkų – mūsų rinkai būdingos specifinės realijos, ji išgyvena skirtingą vystymosi etapą nei didžiosios Vakarų Europos valstybės. Todėl labai realu, kad ir toliau bus tiriami ne tik Lietuvos verslo banginiai, bet ir smulkios bei vidutinės įmonės.
Skausmingi pažeidimų padariniai
Konkurencijos teisės pažeidimą lydi bauda, kuri gali siekti iki 10 proc. bendrovės bendrųjų metinių pajamų už praėjusius finansinius metus. Tokio dydžio suma gali išbalansuoti įmonės finansinius srautus ne vieniems metams. Be to, bendrovių vadovams už prisidėjimą prie draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi gali tekti 3–5 metams atsisveikinti su pareigomis ir gauti baudą iki 14 500 eurų.
Nepamirškime ir Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 4 p., kuris konkurencijos teisės pažeidimą padariusiai bendrovei užkerta kelią 3 metus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 2014 m. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvašiemet perkelta ir į Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą. Direktyva pašalina teisines kliūtis asmenims, nukentėjusiems nuo antikonkurencinių veiksmų, teikti ieškinius dėl patirtos žalos atlyginimo. Vadinasi, verslui reikia žinoti ne tik apie konkurencijos priežiūros institucijos skiriamas baudas, bet ir įvertinti vis didėjančią privačių ieškinių, kurie gali būti pareikšti po nepalankaus konkurencijos institucijos sprendimo (angl. follow-up tipo ieškiniai), grėsmę.
Tokių ieškinių suma gali gerokai viršyti ir Konkurencijos tarybos skirtą baudą. Atsakomybė galutiniam pirkėjui nebėra vien moralinė – ginčo atveju verslui grės papildomos išlaidos. Taigi konkurencijos teisės išmanymas – būdas išvengti ilgalaikių nemalonumų.
Apsauga nuo netikėtumų
Konkurencijos teisė išsiskiria savo teisiniu neapibrėžtumu ir tai glumina verslininkus. Todėl konkurencijos teisės pažeidimaigali būti padaromi netyčia, neturint tiesioginių intencijų riboti konkurenciją. Pavyzdžiui, retas verslininkas žino, kad vien dalyvavimas susitikime, kuriame aptarinėjama konkurentų kainodara, gali lemti bendrovės atsakomybę uždraudžiamo susitarimo sudarymą, net jei bendrovė faktiškai tokio susitarimo nesilaikė. Verslininkai dažniausiai nežino, kokių faktinių veiksmų turėtų imtis po tokio susirinkimo, kad išvengtų itin reikšmingų neigiamų teisinių padarinių.
Dar didesnė pažeidimų rizika kyla, kai skiriasi skirtingų grandžių darbuotojų teisinės žinios. Konkurencijos bylų praktikoje pasitaiko atvejų, kai žemesnės grandies darbuotojai, pernelyg atvirai bendraudami elektroniniu paštu apie produktų kainas, gamybos apimtis ar kitą komercinę informaciją, atlieka konkurencijos teisei prieštaraujančius veiksmus, apie kuriuos vadovai dažnai net nenutuokia.
Kita vertus, bendrovių plėtra ir augimas dažnai neatsiejami nuo agresyvių strateginių verslo sprendimų. Net ir ekonomiškai pagrįsti bei morališkai teisingi bendrovių sprendimai gali pažeisti konkurencijos teisės taisykles. Tad prevencijos programos gali padėti išvengti netyčinių pažeidimų ir planuoti strateginius veiklos sprendimus, suderintus su konkurencijos taisyklių reikalavimais.
Priežiūra didės
Ateityje Lietuvos konkurencijos tarybos vykdomų tyrimų neturėtų mažėti, nepaisant santykinai simboliško institucijos finansavimo. Tarybos biudžetas – vienas iš mažiausių, palyginti su kitų šalių analogišką veiklą vykdančių institucijų finansavimu, pavyzdžiui, Airijos, Belgijos konkurencijos institucijų biudžetai yra keturiskart didesni nei Lietuvos.
Kontraversiškai vertinamas siūlymas Konkurencijos tarybos veiklą papildomai finansuoti verslo, viršijančio 20 mln. eurų metinę apyvartą, įnašais įstatyminėje bazėje dar neįsitvirtino. Tačiau tokio modelio sėkmė jau pasiteisino Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje. Nepriklausomas finansavimas galėtų užtikrinti institucijos nešališkumą, o didėjantis finansavimas paskatinti aktyvumą.
Taigi verslas turi skirti dar didesnį dėmesį konkurencijos teisės pažeidimų prevencijai. Konkurencijos teisė specifiška – daugelis pažeidimų padaromi objektyviai jų nesuvokiant ir netyčia, bet tokios klaidos vėliau gali kainuoti labai brangiai. Bent minimalus konkurencijos teisės suvokimas yra būtinas ne tik aukščiausio ar vidutinio lygio vadovams, bet ir visiems darbuotojams.
