Investicijos į įmones didina sprendimų automobilių taršai mažinti skaičių

„In Balance Grid“ kolektyvą vienija idėja sumažinti klimato kaitą. (Iš kairės į dešinę) informacinių sistemų vadovas Aurimas Pauga, direktorius Simonas Stankus, produkto vystymo vadovas Erikas Kneižys ir technologijų vadovas Nerijus Šiaulys.

Europos Komisija yra numačiusi, jog reikia imtis neatidėliotinų ir ryžtingų veiksmų kovojant su klimato kaita. Viena opiausių sričių – tarša transporto sektoriuje, Lietuvoje ji dar opesnė dėl gana seno automobilių parko. Be to, mūsų šalyje kelių transportu gabenama didžioji dalis vidaus krovinių, vežama daugiau nei Europoje keleivių.

Taršos keliuose mažinimo iššūkiui spręsti Susisiekimo ir Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) yra pasiūliusios verslui ES sanglaudos fondo lėšomis finansuojamą priemonę „Koinvesticinis fondas susisiekimui“, pagal kurią investicijoms į įmones skirta 4 mln. eurų. Priklausomai nuo investicijų poreikio, ši suma gali didėti.

Koinvesticinio fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė pabrėžė: šis finansinis instrumentas skirtas skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją.

Priemonę įgyvendinančio Koinvesticinio fondo vadovė Viktorija Vaitkevičienė pabrėžė: šis finansinis instrumentas skirtas skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones kurti mobilumo paslaugas ir produktus, intelektines transporto sistemas ir inovatyvias transporto technologijas, mažinančias transporto sukuriamą CO2 emisiją. Investicijos į įmones gali siekti nuo 800 tūkst. EUR iki 1,6 mln. EUR priklausomai nuo jų dydžio ir novatoriškumo.

Paklausta, kokie produktai bei sprendimai galėtų pritraukti investicijas pagal šią priemonę, V. Vaitkevičienė vardijo: tai gali būti įvairios programėlės, padedančios pasirinkti optimalų maršrutą ar asmenims kontaktuoti ir nevažinėti automobiliu vieniems, virtualūs ekonomiško vairavimo asistentai, tobulinamos logistikos programos, optimizuojančios maršrutus ir prekių judėjimą, kad krovininiai automobiliai nevažinėtų tušti ir kita.

Namų darbai įmonėms

„Įmonės, planuojančios kreiptis į Koinvesticinį fondą ar į kitus investuotojus, privalo turėti visus atsakymus apie savo produktą, rinką, konkurentus, komandą, planus ir panašiai. Negalima ateiti tik su idėja ir iš karto tikėtis finansavimo jai įgyvendinti“, – pabrėžė Koinvesticinio fondo vadovė.

Pasak V. Vaitkevičienės, įmonės pirmiausia turėtų savo idėja sudominti privačius investuotojus, nes fondas investuoja tik su jais. „Tačiau įmonės gali kreiptis į fondą ir tiesiogiai, mes galime padėti lengviau pasiekti privačius investuotojus, kurie domisi investavimu į tokias įmones, pasidalydami įmonės pateikta informacija su fondo privačių investuotojų sąraše esančiais investuotojais. Taip pat bendradarbiaujame su verslo angelų tinklu LitBAN, todėl kontaktais dalijamės ir su šia asociacija, jei to pageidauja įmonės“, – pasakojo pašnekovė.

Priemonės teikiamos galimybės, pasak jo vadovės, sulaukė nemažo įmonių susidomėjimo. „Aišku, turime kelti į viešumą tam tikras problemas, su kuriomis yra susiduriama šioje srityje, tuomet dar labiau daugės sprendimų pasiūlymų. Jau dabar atsiranda labai daug gerų iniciatyvų, tokių kaip „GovTech“ laboratorija, Transporto inovacijų centras ar kt., kurie pradeda garsiai kalbėti apie esančias problemas, kurias būtų galima išspręsti“, – sakė V. Vaitkevičienė.

Investicija leido įdiegti tris inovacijas

„In Balance Grid“ – įmonei, kuriančiai išmanias, sektoriaus poreikius atitinkančias elektromobilių įkrovimo stoteles – jau pavyko užsitikrini finansavimą. Kuo ji išsiskyrė, kad fondas investavo į įmonės produktą?

„Visų pirma – komanda, kuri sudaryta ne tik iš savo srities profesionalų, bet ir iš itin atsakingų, savo idėja tikinčių ir negailinčių laiko bei jėgų jai įgyvendinti komandos narių. Fondo valdytojams, kurie investuoja į pradinės stadijos įmones, tai – itin svarbus aspektas, nes galima turėti labai gerą idėją, bet jei nebus užsispyrimo jai įgyvendinti – tikėtina, kad norimi rezultatai nebus pasiekti“, – sakė V. Vaitkevičienė.

Pasak „In Balance Grid“ vadovo Simono Stankaus, gauta investicija leido įdiegti tris inovacijas, kurios skatins elektromobilių skaičiaus didėjimą ir įkrovos stotelių prieinamumą Lietuvoje. „Pirmiausia pakeitėme nemažai stotelės komponentų, optimizavome pagal naujausias technologijas – stotelės tapo išmanesnės ir funkcionalesnės. Antroji inovacija yra programinė – pritaikėme debesų technologijas, atveriančias labai daug galimybių. Paslaugos modelis – tai trečioji inovacija. Mes verslui nesiūlome pirkti elektromobilių įkrovos stotelę, o pasirašyti terminuotą sutartį, kuria įsipareigojame pastatyti stotelę, ją prižiūrėti ir administruoti už nustatytą kas mėnesį mokamą mokestį. Kai verslui nebereikia investuoti didelių sumų ir išmanyti labai sparčiai besikeičiančios rinkos, jis skatinamas jungtis prie automobilių taršą mažinančios iniciatyvos“, – sakė S. Stankus.

2020 m. rugsėjo 1 d. VĮ „Regitra“ duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo užregistruoti 3764 M1 ir N1 klasės elektromobiliai, iš kurių: 2074 grynieji elektromobiliai ir 1690 iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai šiek tiek daugiau nei 1 proc. viso šalies automobilių parko. Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. numato, kad iki 2025 m. Lietuvos automobilių parke bus 46 066 elektromobiliai.

„Elektromobilių skaičių augimas nėra savaime suprantamas dalykas. Lietuvai reikės nemažai technologinių sprendimų, kad galėtume užtikrinti plėtrą esamoje elektros tinklų infrastruktūroje. Šalyje veikia ir kuriasi naujos kompanijos, o kai valstybė skatina, kad sukurtos technologijos būtų realizuotos, realu, kad Lietuvai pavyks įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus. Tačiau visų laukia didelis darbas ir nemažai iššūkių“, – mano „In Balance Grid“ vadovas.