„Meta“ už duomenų apsaugos pažeidimus gavo rekordinę 1,2 mlrd. Eur baudą
Papildyta kontekstine informacija
Tai – didžiausia kada nors ES už duomenų apsaugos pažeidimus skirta bauda ES istorijoje, rašo „Financial Times“ (FT). Iki tol rekordinę 746 mln. Eur baudą internetinės prekybos platformai „Amazon“ 2021 m. buvo skyręs Liuksemburgo reguliuotojas.
Airijos institucija nustatė, kad „Facebook“ socialinio tinklo valdytoja pažeidė taisykles, susijusias su saugiklių įvedimu siunčiant asmens duomenis iš ES į JAV.
Airių teigimu, „Meta“, siųsdama duomenis į JAV, naudojosi teisiniu instrumentu, žinomu kaip standartinės sutarčių sąlygos (angl. standard contractual clauses, SCC). Šis instrumentas, DPC vertinimu, neatliepia rizikų, kylančių feisbuko naudotojų Europoje pagrindinėms teisėms ir laisvėms.
Bendrovei liepta per 5 mėn. nutraukti „bet kokį asmeninių duomenų siuntimą į JAV“ ir per pusmetį sustabdyti, DPC teigimu, neteisėtą iš ES į JAV išsiųstų duomenų apdorojimą bei laikymą.
Nickas Cleggas, „Meta“ globalių reikalų prezidentas, sako, jog sprendimas yra „ydingas ir nepagrįstas“ bei nustato pavojingą precedentą kitoms kompanijoms, kurios siunčia duomenis tarp ES ir JAV.
Baudą „Metai“ skyrė ir tyrimą atliko Airijos reguliuotojas, kadangi šioje šalyje kompanija yra įkūrusi savo ES būstinę.
„Meta“ bei kitos stambios tarptautinės kompanijos SCC instrumentu naudojosi dėl to, kad strigo ES ir JAV pareigūnų derybos dėl naujo pastovaus duomenų keliavimo tarp kontinentų režimo. 2020 m. procesą stabdė ES Teisingumo Teismas, kuris baiminosi, kad JAV nesugebės užtikrinti europiečių duomenų saugumo, rašo „Politico“.
Pati „Meta“ ne kartą grasino, kad sustabdžius laisvą duomenų judėjimą, Europoje gali tekti nutraukti „Facebook“ ir „Instagram“ veiklą. Tiesa, žiniasklaidoje skelbiama, kad ES ir JAV derybos dėl naujo duomenų perdavimo režimo jau yra finišo tiesiojoje ir naujieji teisės aktai gali įsigalioti jau liepą, o vėliausiai – spalį.
Skundą dėl „Meta“, tuomet žinoma savo garsiausio socialinio tinklo „Facebook“ pavadinimu, duomenų apdorojimo politikos dar 2013 m. parašė Maxas Schremsas, privatumo internete aktyvistas iš Austrijos.
Tai jis padarė po to, kai Edwardas Snowdenas, buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) darbuotojas, nutekino informaciją, jog „Facebook“ yra tarp kompanijų, kurios dalyvavo PRISM žvalgybos programoje.
