Valstybės duomenys turės savo namus: statyba pradedama
Numatoma, kad šiuose duomenų centruose, kurių bendra talpa sieks apie 300 serverių spintų, bus centralizuotai saugomi ir valdomi šimtų valstybės institucijų ir organizacijų duomenys. Bendra Telecentro investicija į duomenų centrus, technologinę įrangą, telekomunikacinius sujungimus ir kitus projekto elementus sudarys daugiau negu 20 mln. eurų.
„Labai tikiu, kad lygiai po metų tuo pačiu metu toje pačioje vietoje mes pasirašysime darbų priėmimo aktą ir perimsime duomenų centrų raktus“, – kreipdamasis į duomenų centrų statybos projekto rangovų UAB „Agentus“ ir UAB „KV Baltic“ vadovus Saulių Jonaitį ir Renaldą Galdiką sutarties pasirašymo ceremonijoje sakė projekto užsakovo – Telecentro – vadovas Remigijus Šeris.
Atliepia valstybės strategiją
Sutarties pasirašymo renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė pažymėjo, kad projektas atliepia valstybės strategiją konsoliduoti informacinius išteklius, užtikrinti jų valdymo efektyvumą bei fizinį ir kibernetinį saugumą. „Laikas palikti istorijai technologiškai ir energetiškai nenašias bei nesaugias pavienes serverines ir pereiti prie specializuotos, profesionalumu ir naujausiomis technologijomis paremtos duomenų saugojimo sistemos“, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Telecentro vadovo R. Šerio žodžiais, šis projektas svarbus ne tik įmonei, jos verslo strategijai, bet ir visai Lietuvos valstybės ITT ekosistemai. „Valstybės informacinių išteklių sistemos ir jos racionalaus valdymo požiūriu šio projekto reikšmė ženkliai auga, ypač po 2022 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimų”, – teigė R. Šeris. – “Pastaraisiais buvo įtvirtinta nuostata, kad Saugiojo tinklo naudotojai, nusprendę duomenų bei informacinių išteklių saugojimą patikėti profesionaliai trečiajai šaliai, iš esmės turi vienintelę teisinę atitiktį užtikrinančią galimybę – migruoti savo institucijos ar organizacijos duomenis ar serverius į valstybinius duomenų centrus , kurie atitinka valstybės keliamus saugumo reikalavimus”.e
Didės duomenų saugumas
Telecentro Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis pabrėžia, kad naujieji duomenų centrai reikšmingai sustiprins bendrąjį valstybės informacinių išteklių saugumą, nes jiems yra keliami aukščiausi technologiniai, organizaciniai ir saugumo reikalavimai.
Duomenų perkėlimas į valstybinių duomenų centrų pagrindu sukurtas debesijos platformas didins duomenų saugumą jau vien dėl to, kad duomenys bus atskirti nuo organizacijų kompiuterinio tinklo ir tuo būdu mažės galimybė įsiskverbti į tinklą per darbuotojus ir jų darbinius kompiuterius. Taip pat ir dėl to, kad čia bus griežtai laikomasi kibernetinės saugos taisyklių, taikomos atitinkamos duomenų saugos priemonės, tokios kaip duomenų šifravimas, daugiapakopis vartotojų identifikavimas, jų rolių ir lokacijų valdymas, įvairūs rizikų ir incidentų valdymo modeliai.
„Saugumo požiūriu ypač svarbu, kad Telecentro valdomi valstybės duomenų centrai yra prijungti daugiau kaip viena tiesiogine jungtimi su saugiuoju valstybiniu duomenų perdavimo tinklu, kas užtikrina institucijoms bei įstaigoms saugią prieigą prie valdomų duomenų ir informacinių išteklių nesinaudojant išoriniais elektroninių ryšių tinklais, jeigu šie ekstremalių situacijų metų būtų sutrikdyti“, – sako A. Zuikis.
Papildomai Telecentras yra įdiegęs ir sertifikavęs vidines sistemas bei procesus (ISO 270001 “Informacijos saugos valdymo sistemos”), o statomi VDC bus sertifikuojami pagal aukščiausius tarptautinius standartus, atitinkančius Tier III reikalavimus (jų projektai jau sertifikuoti pagal šiuos reikalavimus), kurie užtikrins ne mažesnį kaip 99,982% veikimo laiką per metus.
Valstybė taupys finansus ir elektros energiją
Informacinių išteklių perkėlimas į dedikuotus valstybinius duomenų centrus ne tik leis padidinti valstybės informacinių išteklių saugumą, bet ir sąlygos reikšmingus finansų bei elektros energijos sutaupymus, teigia A. Zuikis. Ekspertų teigimu, Lietuva kasmet išleidžia virš 40 mln. Eur šiuo metu neefektyviai, decentralizuotai ITT infrastruktūrai prižiūrėti. Nemaža dalis šių finansų skiriama daugybei atskirų nedidelių žinybinių duomenų centrų ir serverinių palaikymui ir atnaujinimui.
Didžiausius IT kaštus generuoja sąnaudos elektros energijai, metinės valstybės išlaidos neefektyvaus IT ūkio išlaikymui vien dėl išaugusių elektros kainų gali siekti 100 mln. eurų ir daugiau. Valstybinio sektoriaus energetinis efektyvumas esamose institucijų serverinėse yra iki keliasdešimt kartų žemesnis negu aukšto energetinio efektyvumo duomenų centruose, sako Telecentro atstovas.
Maitins saulės energija
Pradėdamas duomenų centrų statybą Telecentras akcentuoja, kad lygiagrečiai įmonė įgyvendina saulės elektrinių vystymo projektą. Šiuo metu statomo I etapo Telecentro saulės elektrinių parko pajėgumas sieks apie 10 000 MWh per metus. Nuosavose jėgainėse pagaminta energija bus naudojama valstybiniuose duomenų centruose, kas leis ilguoju periodu mažinti jų eksploatacijos kaštus bei paslaugų viešajam sektoriui kainas.
Projektuodamas valstybės duomenų centrus Telecentras inicijavo ir daugiau aplinkai draugiškų projektų. Vienas tokių – duomenų centrų atliekinės šilumos panaudojimas Vilniaus miesto centriniam šildymui. „Kartu su Vilniaus šilumos tinklais tarptautinio projekto „ReuseHeat“ rėmuose sukūrėme praktinį duomenų centro šilumos integracijos į šilumos tinklus modelį, kuris, manome, taps pirmuoju realizuotu tokio tipo projektu Lietuvoje“, – sako A. Zuikis.
Statys ir įrengs patyrę rangovai
Telecentras rangos sutartį pasirašė dėl statybinės projekto dalies su UAB „Agentus“ – stabiliai augantčią lietuviška statybos įmone, per 15 veiklos metų įgyvendinusia daugiau kaip 40 svarbių statybos projektų, kuriuos finansavo Lietuvos ir užsienio investuotojai. „Mes, kaip generalinis rangovas, garantuojame visų darbų įgyvendinimą per ateinančius metus”, – tvirtina UAB „Agentus“ generalinis direktorius Saulius Jonaitis.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
„Norfos“ specialistai gali atsakyti, kokius batus rasite nusipirkti ir nešioti po 9–12 mėnesių. Tiek laiko būtina skirti, kad parodose atsirinkta avalynė būtų pagaminta ir atgabenta į parduotuves pirkėjų pasirinkimui. Beje, per pastaruosius 15 m. mūsų pėdos gerokai paaugo ir šiandien jau tenka užsakyti vienu ar net dviem dydžiais didesnius batus, nes tokių dydžių avalynė populiariausia. „Norfos“ pirkėjai taip pat nori kokybės – beveik visi šiame mažmeninės prekybos tinkle parduodami batai užsakomi pagaminti iš natūralios odos.
Reaguodamas į nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius, „Lidl“ 31 šalyje pristatė atnaujintą prekės ženklą. Jo tikslas – išlaikant geriausią kainos ir kokybės santykį, dar labiau stiprinti emocinį ryšį su klientais ir skatinti juos priimti atsakingus sprendimus. Lietuvoje šią naują kryptį įkūnija trumpas ir stiprus šūkis „Verta“, kuris, pasak „Lidl Lietuva“ ir „Lidl“ bendrovių Latvijoje bei Estijoje Klientų tarnybos vadovo Lino Baltušio, išreiškia pažadą, kad „Lidl“ parduotuvėse kiekvienas gali įsigyti aukštos kokybės tvaresnių produktų už žemą kainą.
Technologiniu duomenų centrų įrengimu rūpinsis UAB „KV Baltic“. Ši įmonė daugiau negu 15 metų projektuoja, įrenginėja ir audituoja duomenų centrus Lietuvoje ir Norvegijoje. Dauguma įmonės klientų - tarptautinės kompanijos ir valstybinės institucijos. „KV Baltic“ savo ranką yra pridėjusi prie daugiau nei 30 duomenų centrų statybos ir įrengimo projektų.
„Džiaugiamės kad valstybės duomenys nuo šiol turės savo namus. Dirbdami su valstybės institucijomis daugiau nei 15 metų, matėme kokią riziką jos prisiima laikydami svarbių ir kritinių duomenų serverius tam nepritaikytose patalpose. Mūsų projektuojami duomenų centrai užtikrins svarbų kokybinį šuolį visos Lietuvos skaitmenizacijoje, atvers naujas galimybes didinti informacinių sistemų pajėgumus, stiprinti duomenų saugumą bei garantuoti jų nepertraukiamą darbą ir energetinį efektyvumą“, – sako UAB „KV Baltic“ vadovas Renaldas Galdikas. – „Tai bus statiniai, kurie patenkins kiekvienos institucijos poreikius ir leis valstybės tarnautojams sutelkti dėmesį į kasdienį darbą be trukdžių”.
Dar iki statybos darbų pradžios, į valstybės duomenų centrų plėtros projektą Telecentras investavo daugiau negu milijoną eurų. Vykdydamas parengiamuosius darbus Telecentras įsigijo sklypą netoli Vilniaus. Nelaukiant duomenų centrų statybos starto buvo įgyvendintas duomenų šių centrų sujungimo telekomunikacine infrastrukktūrą projektas, kuris užtikrins aukštus patikimumo reikalavimus.
REKOMENDUOJAME
