Vokiečių startuolis naujoviškus dronus siūlo rytiniam NATO flangui ginti

Iki šiol vysčiusi sistemas, skirtas karinę įrangą gaminančioms kompanijoms, „Helsing“ patvirtino pati žengianti į įrangos gamybą ir išvysčiusi HX-2 kovinį droną – bendrovės teigimu, šis bepilotis orlaivis yra pajėgus gabenti amuniciją ar naviguoti be operatoriaus įsikišimo ar netgi GPS.

Gundbertas Scherfas, „Helsing“ vienas įkūrėjų, bendrovės išplatintame pranešime pažymėjo, kad NATO „skubiai reikia technologijų, kurios padėtų apginti rytinio flango vientisumą“.

„HX-2 programinė įranga ir DI suteikia autonominių galimybių, kartu išsaugant visišką (dronų – VŽ) žmogaus kontrolę ir priežiūrą. Elektroninis karas grasino atimti galimybę veikti, mes šią galimybę grąžiname operatoriams“, – sako G. Scherfas.

Kaip rašo „Euronews“, „Helsing“ naujieji dronai patruliuotų prie valstybių sienų, siekiant jas kaip įmanoma geriau apsisaugoti nuo galimų sausumos įsiveržimų.

Šie dronai, kaip teigia vokiečių startuolis, yra paruošti masinei gamybai, kurią galima įgyvendinti pigiau nei įprastos ginkluotės, tam pasitelkiant 3D spausdinimą. Bendrovės teigimu, per metus tokių dronų įmanoma pagaminti dešimtis tūkstančių.

Šie dronai gali nuskristi iki 100 km, taip pat yra atsparūs signalo trukdymui (angl. jamming), į juos yra sumontuoti sudėtingi DI sprendimai. HX-2 dronus taip pat galima jungti į spiečių, kuriam valdyti pakanka vos vieno operatoriaus žmogaus.

Kaip rašo „Bloomberg“, bendrovė vengia pateikti daugiau detalių apie savo technologijas, pardavimus, taip pat atsisakė surengti savo dronų demonstraciją. Visgi HX-2 bepiločiai orlaiviai jau buvo panaudoti Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos, o dabar „Helsing“ siekia juos parduoti NATO sąjungininkams.

„Mes neturime daug laiko“, – sako Torstenas Reilis, vienas „Helsing“ įkūrėjų ir vadovas.

Staigi sėkmė

„Helsing“ buvo įkurta 2021 m., prieš pat Rusijai pradedant plataus masto karinę invaziją į Ukrainą, nemaža dalimi pakeitusią modernaus mūšio lauko suvokimą, kuriame pažangios technologijos ima vaidinti vis svarbesnį vaidmenį.

Šį startuolį įkūrė kompiuterinių žaidimų srityje veikęs T. Rielis, dar prieš „Helsing“ su DI sistemomis gynybos sektoriui dirbęs Niklas Kohleris ir G. Scherfas, buvęs Vokietijos gynybos ministerijos komisaras.

„Helsing“ sėkmės sulaukė gana greitai – vos per 3 veiklos metus vokiečių startuolis pritraukė 770 mln. Eur išorės investicijų, o tarp savo investuotojų gali pasigirti turintis tokius vardus kaip Danielis Ekas, Švedijos srautinių muzikos transliacijų platformos „Spotify“ įkūrėjas.

Įtempta geopolitinė situacija ir poreikis vystyti gynybos technologijas „Helsing“ pripažinimą ir įspūdingus įverčius atnešė gana greitai. 

2023 m. rudenį „Helsing“ pritraukė 209 mln. Eur, o pagrindinė raundo investuotoja buvo JAV rizikos kapitalo bendrovė „General Catalyst“, kuri 2022 m. buvo investavusi ir į lietuvių kibernetinio saugumo bendrovę „Nord Security“, tuomet pirmą kartą gavusią vienaragio įvertį.

Šiemet „Helsing“ C (vėlyvame) etape pritraukė dar 450 mln. Eur, o kompanijos įvertis pasiekė 5 mlrd. Eur. Įdomu tai, kad šio raundo paskelbimas sutapo su NATO viršūnių susitikimu Vašingtone. Naujo kapitalo pasipildęs startuolis paskelbė, kad jo interesų lauke yra Baltijos šalys – kaip tuomet rašė BNS naujienų agentūra, „Helsing“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ketina investuoti 70 mln. Eur.

Savo regioninę atstovybę „Helsing“ įsteigė Estijoje, o rugpjūtį, kartu su Hanno Pevkuru, Estijos gynybos ministru, pasirašė ir paskelbė bendrą pareiškimą dėl įsipareigojimo stiprinti gynybą, tam pasitelkiant DI.

Rekordinės investicijos

Nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios VŽ ne kartą rašė apie augančias investicijas į inovacijas gynybos srityje bei radikaliai besikeičiantį rizikos kapitalo fondų valdytojų požiūrį į sritį, nuo kurios iki tol jie laikėsi rankos atstumu tiek dėl viešai deklaruotų etikos sumetimų, tiek dėl sudėtingų vyriausybinių pirkimų gynybos srityje.

Tačiau nuo 2022 m. investicijos į gynybos ir dvigubos paskirties startuolius it ant mielių auga abiejose Atlanto vandenyno pusėse.

Rizikos kapitalo investicijas sekanti bendrovė „Pitchbook“ skaičiuoja, kad per 10 šių metų mėnesių investicijos į gynybos ir dvigubos paskirties startuolius Europoje jau buvo viršijusios visus rekordus ir siekė 531,6 mln. USD (žr. infografiką žemiau).

Šalia tradicinių rizikos kapitalo investuotojų randasi ir specifinių instrumentų bei fondų. Pavyzdžiui, Lietuvoje veikia į šias technologijas investuojantis „ScaleWolf“, taip pat esti kitų fondų, besispecializuojančių giliųjų technologijų srityje, kurie reikšmingą dalį savo investicijų nukreipia į gynybą ir dvigubą paskirtį.

Visgi „Pitchbook“ pastebi, kad, nepaisant šio sektoriaus augimo ir investicijų bumo, Europos gynybos technologijų rinka tebėra nedidelė, palyginti su JAV, kuriose per tą patį laikotarpį kompanijos pritraukė 2,4 mlrd. USD išorės investicijų.