Krizėje atsidūrusi „Intel“ atsisveikina su vadovu

Patui Gelsingeriui nepavyko įgyvendinti vizijos atkurti „Intel“ galią lustų gamyboje

Patas Gelsingeris, buvęs „Intel“ vadovas. Annos Wang („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

JAV lustų milžinė „Intel“ pirmadienį paskelbė, kad kompanijos vadovo postą palieka beveik ketverius metus jai vadovavęs Patas Gelsingeris, praradęs investuotojų palaikymą savo vizijai atkurti „Intel“ lyderystę lustų gamyboje.

P. Gelsingeris pranešime teigė, kad sprendimas buvo „karčiai saldus“ bei pridūrė, kad bendrovei pastarieji metai buvo sunkūs, per juos buvo priimti „sunkūs, bet reikalingi sprendimai sustiprinti „Intel“ poziciją dabartinėje rinkos dinamikoje“.

63-erių P. Gelsingeris „Intel“ vadovo kėdę perėmė 2021 m. vasarį. Jo penkerių metų vizija sukosi aplink tiek savos architektūros, tiek kontraktinės lustų gamybos pajėgumų vystymą – per beveik ketverius metus vadovaujant P. Gelsingeriui, „Intel“ buvo paskelbusi apie milžiniškas investicijas į lustų gamybos infrastruktūrą, nuo Arizonos valstijos (JAV) iki Lenkijos.

Jis siekė, kad „Intel“ taptų Taivano bendrovės TSMC, pasaulinės kontraktinės lustų gamybos lyderės, konkurente.

Visgi šią viziją įgyvendinti jam sekėsi sunkiai, gamyklų projektai vėlavo, darbų sąmatą augino infliacija, o rugsėjį paskelbta, kad „Intel“ atideda gamyklų statybas Vokietijoje ir Lenkijoje, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Europos Komisija (EK) buvo patvirtinusi 7,4 mlrd. PLN (1,8 mlrd. Eur) Varšuvos paramą „Intel“ gamyklos statyboms.

Bendrovei taip pat sunkiai sekėsi vytis pažangiausias lustų gamyklos technologijas. Rugpjūtį atskleista, kad „Intel“ atleis 15.000 darbuotojų bei sustabdys „ne kritinės svarbos operacijas“.

Be to, „Intel“, vos prieš penkerius metus buvusi vertingiausia lustų kompanija pasaulyje, stipriai atsiliko dirbtiniam intelektui (DI) skirtų lustų lenktynėse.

Kaip rašo „Financial Times“, „Intel“ vadyba dėl šio klausimo spausti P. Gelsingerį pradėjo pernai. Valdybos netenkino ne tik visiškas „Nvidia“ dominavimas generatyvinio DI lustų srityje, bet ir tai, kad pagrindine jos konkurente tapo AMD, o „Intel“ atsidūrė nuošalėje.

Vien per šiuos metus „Intel“ akcijos kaina biržoje nukrito 50%, jos kapitalizacija sudaro apie 103 mlrd. USD. Palyginti „Nvidia“ akcija šiemet augo dar 187%, o šios bendrovės kapitalizacija siekia beveik 3,4 trln. USD, pagal šį rodiklį ji iš biržoje kotiruojamų įmonių atsilieka tik nuo „Apple“ (3,6 trln. USD).

„Mes reikšmingai pažengėme į priekį siekdami atkurti gamybinį konkurencingumą bei vystydami pajėgumus, bet žinome, kad kompanijai reikia padaryti dar daug darbo. Mes esame įsipareigoję atkurti investuotojų pasitikėjimą“, – sako Frankas Yeary, „Intel“ valdybos pirmininkas.

Kol „Intel“ ieškos P. Gelsingerio pamainos, bendrovei vadovaus Davidas Zinsneris, finansų direktorius, bei Michelle Johnston Holthaus, vykdomoji „Intel“ viceprezidentė.