Institucijos ruošiasi kriptobendrovių paraiškų antplūdžiui

Prieš MiCA reglamento įsigaliojimą – LB ir FNTT memorandumas dėl didesnio dėmesio kriptovaliutų sektoriui

Simonas Krėpšta, LB valdybos narys. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos institucijos ruošiasi nuo kitų metų įsigaliosiančiam MiCA reglamentui, kuris griežčiau reguliuos kriptopaslaugas teikiančių bendrovių veiklą. Tai – itin aktualu Lietuvai, kurioje registruota per 300 tokia veikla užsiimančių įmonių. Ruošiantis pokyčiams ir laukiant gausių paraiškų licencijoms gauti, Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pasirašė susitarimą dėl priežiūros stiprinimo.

Pagal šį susitarimą institucijos keisis ekspertine informacija, kartu atliks patikrinimus, teiks viena kitai konsultacijas ir techninę pagalbą.

Įsigaliojant MiCA reglamentui bene svarbiausiu pokyčiu tampa tai, kad kriptopaslaugų tiekėjų veikla bus licencijuojama ir šias licencijas, analogiškai kaip tai daroma su elektroninių pinigų įstaigomis, išdavinės ir jų peržiūrą perims Lietuvos bankas (LB).

Iki šiol kriptobendroves, kurių Lietuvoje šiuo metu registruota per 300, prižiūrėjo FNTT. Simonas Krėpšta, LB valdybos narys, sako, kad institucijos ruošiasi licencijas gauti sieksiančių įmonių paraiškų antplūdžiui.

„Tikimės, kad kitais metais galime sulaukti 100 ar netgi daugiau paraiškų, nes tas sektorius yra didelis, yra daug registruotų bendrovių, kurios, tikėtina, sieks licencijos“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė S. Krėpšta.

Rolandas Kiškis, FNTT vadas, sako, kad tarnyba yra sukaupusi „nemažą patirtį apie (kriptobendrovių) priežiūrą“, o, persiskirsčius atsakomybių riboms, FNTT šioje srityje turės dvi pagrindines užduotis: dalyvaus rizikingiausių įmonių patikrinimus bei taikys preventyvius veiksmus ir, galbūt, netgi atliks tyrimus.

„Su valdybos nariais ir kolegomis nutarėme, kad tai bus vienas didžiausių mūsų prioritetų ateinančiais metais, kalbant tiek apie priežiūrą, tiek apie preventyvią veiklą“, – sako R. Kiškis.

Rizikinga veikla

VŽ primena, kad registruoti kriptopaslaugų tiekėjus Lietuvoje pradėta 2023 m. vasarį, nuo to laiko tokių šalyje užsiregistravusių verslų skaičius nuolatos kito, kurį laiką priežiūros šiam sektoriui apskritai nebuvo, o vėliau, į šalį paplūdus iš Estijos išprašytoms įmonėms, įvesti pirmi kokybiniai reikalavimai, pavyzdžiui, dėl įstatinio kapitalo ar už pinigų plovimo prevenciją atsakingų darbuotojų turėjimo.

Nuo to laiko registruotų kriptopaslaugų skaičius Lietuvoje svyravo, o šio mėnesio pradžioje FNTT dėl bazinių nuosavo kapitalo reikalavimų (bent 125.000 Eur) neatitikimo iš sąrašo išbraukė 340 įmonių.

Rolandas Kiškis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Iš viso Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei 300 kriptopaslaugų tiekėjų, tikėtina, kad nemažai daliai jų, po MiCA įsigaliojimo, gauti licencijų nepavyks.

Tuo pat metu Lietuvoje įmones yra užregistravusios 7 iš 10-ies didžiausių pasaulyje kriptovaliutų keityklos, įskaitant didžiausią kriptokeityklą „Binance“, kuri Lietuvoje valdo UAB „Bifinity“.

S. Krepšta pažymi, kad kriptovaliutos yra rizikinga veikla.

„Lietuvoje veikia labai daug bendrovių, dalis iš jų turi fiktyvių, veiklos nevykdančių bendrovių požymių, todėl nuo kitų metų nuodugniai žiūrėsime ir tikrinsime, ar jos atitinka tuos atnaujintus europinius reikalavimus ir licencijas suteiksime tik toms įstaigoms, kurios visus tuos reikalavimus atitiks“, – pažymėjo LB valdybos narys.

Spalį FNTT paskelbė Nacionalinę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitą, kurioje nurodoma, kad 2019-2022 m. laikotarpiu didžiausias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo susijusios rizikos laipsnis sietas su kriptoturto ir elektroninių pinigų bei mokėjimo įstaigomis.