DI ir kvantinė kompiuterija didins spaudimą elektros tinklams
Johnas Pettigrew, „National Grid“ vadovas, sako, kad elektros tinklas susiduria su „apribojimais“ dėl dramatiškai augančios pasiūlos, kuriai atliepti, anot jo, reikės drąsių sprendimu.
„Ateityje numatomas tokių technologijų kaip dirbtinis intelektas ir kvantinė kompiuterija augimas reikš, kad bus išvystyta didesnio masto, daug energijos reikalaujanti duomenų centrų infrastruktūra“, – savo „LinkedIn“ paskyroje šią savaitę rašė J. Pettigrew.
Situaciją jis palygino su ta, kuri JK buvo šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet elektros tinklo pajėgumai taip pat buvo apriboti, palyginti su augančia paklausa. Per artimiausią dešimtmetį ją turėtų skatinti ne tik DI ir kvantinė kompiuterija, bet ir, pavyzdžiui, elektromobilių plėtra.
Kalbant apie generatyvinio DI technologijos ateitį, elektros sunaudojimo ir poveikio aplinkai tema bent jau iki šiol dažnai atsidurdavo antrame plane.
DI modelių treniravimui reikalingi tūkstančiai galingų procesorių, kurie sunaudoja daug elektros. Elektra reikalinga ir užklausų įgyvendinimui, pavyzdžiui, DI bendrovės „Hugging Face“ ir Carnegie Mellon universiteto atliktas bendras tyrimas parodė, kad su DI generuojant vieną paveiksliuką sunaudojama tiek pat energijos, kiek reikia vienam telefono pakrovimui. Pastebima, kad gerokai mažiau elektros reikia tuomet, kai generuojamas tekstas.
BBC rašo, kad kai kuriuose moksliniuose tyrimuose daroma prielaida, jog iki 2027 m. DI industrija sunaudos panašiai tiek elektros, kiek sunaudoja 17 mln. gyventojų turintys Nyderlandai.
Tuo metu visiškai kitaip nei tradiciniai kompiuteriai informaciją apdorojančių kvantinių kompiuterių, skirtingai nei DI, naudojimas iki šiol tebėra eksperimentiniame lygyje.
