Lietuviai skaitmenina pasaulio skalbyklas

Skalbimo paslaugas siūlantys verslai Lietuvoje nėra populiarūs. Privačių skalbyklų dažniau pamatysite nebent prie studentų bendrabučių. Tačiau Rimantas Šimkus, „Londrio“ direktorius, mano, kad tokių paslaugų poreikis augs.

Pradėjo nuo Lietuvos

„Prieš 3–4 metus kilo mintis, kad Lietuvoje nėra savitarnos skalbimo tinklų. Jei ir yra skalbyklų, jos labai nepopuliarios, o turizmas plečiasi, butai mažėja. Taigi savitarnos skalbyklų poreikis tikrai turėtų atsirasti“, – VŽ pasakoja p. Šimkus.

Jo vadovaujama bendrovė Vilniuje jau atidarė 5 savitarnos skalbyklų tinklą. Dar pora yra Birštone. Be to, sukūrė programėlę, kuria galima valdyti gana naujas belaidį interneto ryšį palaikančias skalbykles. Taip pat yra priedėliai ir sprendimai, kuriais galima valdyti senesnes skirtingų gamintojų skalbykles. Kaip sako vadovas, viską galima padaryti, tai tik kainos klausimas.

Klientai per programėlę gali rezervuoti norimas skalbimo mašinas, nustatyti programas ir pasirinkti skalbiklius. Atėjus jiems reikia sudėti savo skalbinius ir paspausti pradžios mygtuką. Vėliau į išmanųjį įrenginį klientas gauna pranešimą, kad skalbti greitai bus baigta. Per programėlę galima ir atsiskaityti už paslaugas.

„Kai pradėjome žvalgytis valdymo sistemų, atsiskaitymo sprendimų, pastebėjome, kad skalbyklose tokių sistemų apskritai nėra. Vienintelis, kuris turėjo šiokį tokį sprendimą, buvo amerikiečių koncernas „Aliance“. Pas juos per belaidį ryšį buvo galima valdyti skalbyklę, o mes norėjome kai ko ypatingo, tad sukūrėme „Skype“ skalbyklėms“, – apibūdina p. Šimkus.

Šiuo metu skalbyklos gali veikti be nuolat budinčių žmonių. 6 val. ryto jų durys automatiškai atrakinamos, ir klientai gali pradėti eiti. 24 val. durys automatiškai užrakinamos. Todėl vietoj budinčio žmogaus užtenka turėti pagalbos telefoną ir pirkti saugos tarnybos paslaugas.

Imasi eksportuoti

Vadovas sako, kad pirmiausia reikėjo viską išbandyti patiems, todėl pradėjo kurti skalbyklų tinką Lietuvoje. Dabar lygiagrečiai plečiamas tinklas savo šalyje ir augama tarptautiniu mastu. Pašnekovo teigimu, pradžioje pagrindinės užsienio rinkos yra Jungtinė Karalystė, Olandija, Belgija ir Ispanija. Su keliais klientais šiose valstybėse jau pasirašytos sutartys.

„Dabar ši sistema diegiama Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Čekijoje, savo sprendimus greitai pristatysime parodoje JAV“, – apie tarptautinės plėtros pradžią kalba vadovas.

Paslaugų įdiegimo kaina operatoriui priklauso nuo jo poreikių ir turimos technologinės bazės. Pavyzdžiui, klausiama, ar jam reikalinga programėlė, ar valdymas per interneto svetainę, koks funkcionalumas. Atlikus visus darbus mokamas metinis sistemos palaikymo mokestis ir mėnesinis skalbyklės administravimo mokestis.

Studentai ir gausios šeimos

Pasak jo, viena iš didelių klientų grupių yra studentai ir šeimos su pora ar keliais vaikais. Jos užsiima ne vieną, o daugiau skalbimo mašinų ir visus drabužius išsiskalbia ir išsidžiovina vienu metu. Vadovas sako, kad dažnai tokiais atvejais į skalbyklą eina tėčiai.

Ponas Šimkus teigia, kad dabar investicijos į produkto kūrimą ir tinklo plėtrą siekia apie 2 mln. Eur, o atsipirkimo ir pelno tikimasi per 5 metus. Plėtrai jau yra sukurta įmonių grupė: UAB MTG kuria technologinius sprendimus, „Londris“ yra skalbyklų operatorius, UAB „Saratogos NT“ valdo nekilnojamąjį turtą, o UAB „Saratogos investicijos“ – valdančioji bendrovė.

Vilniuje iki metų pabaigos planuojama turėti 10 vietų, ir manoma, kad kol kas čia tokio skaičiaus užtektų. Galėtų vykti plėtra ir į kitus Lietuvos miestus.

Įskaitant IT sprendimų pirkėjus ir „Londrio“ kuriamą skalbyklų tinklą, tikimasi, kad iki metų pabaigos lietuvių sukurta sistema naudosis apie 50 skalbyklų Europoje.

Kliudo teisės aktai

Tiesa, Lietuvoje bendrovės plėtrai kliudo čia nustatytos taisyklės. Ne visur galima įrengti skalbyklą, ir tai yra viena pagrindinių kliūčių, kodėl dar vis nėra žengiama į pajūrį. Ten būtų tikimasi didesnio susidomėjimo iš turistų.

„Mes turime tam tikrus ribojimus. Reikia specialaus paskirties keitimo, ko nematome niekur pasaulyje. Jeigu nori 1 kvadratiniame metre pastatyti skalbyklę, turi to ploto paskirtį keisti į paslaugų. O pastatų paskirtis yra nustatoma pagal tai, kam naudojama didesnė pastato dalis. Todėl, pavyzdžiui, sporto klube negalima pastatyti skalbyklės ir teikti komercinių paslaugų, nors yra galimybės užtikrinti visus higienos reikalavimus“, – apie kylančius nesklandumus pasakoja p. Šimkus.

Taip pat jis kalba, kad plėtojama idėja paruošti mobilias skalbyklas, kurios būtų sunkvežimiuose. Pavyzdžiui, jos galėtų keliauti per Juodkrantę, Perkėlą ir kitus pajūrio miestelius.

Tačiau, kaip teigia p. Šimkus, Higienos centras pareiškė, kad komercinei skalbimo veiklai vykdyti reikalingi higienos leidimai išduodami tik nekilnojamojo turto objektams. Taigi sunkvežimyje esanti skalbykla komercinių paslaugų teikti negali, net jei ir atitinka higienos reikalavimus.