Ar Lietuva jau gyvena ekonomikoje be grynųjų pinigų?
Kuo brangesnis pirkinys ar paslauga, tuo didesnė tikimybė išgyventi šias neigiamas emocijas. Pats mokėjimo procesas yra tapatus pinigų praradimui. Ir nors mokėjimai gali būti skausmingi, jie yra neišvengiami, todėl valstybės ir verslai nuolat ieško naujų, paprastesnių mokėjimo būdų, kurie ne tik pagreitintų mokėjimo procesą, bet taip pat padarytų jį skaidresnį.
Skaitmeniniai atsiskaitymai vis labiau užkariauja rinkas, atsiranda įvairių atsiskaitymo tipų, valiutų ar jų formų. Lietuva yra gerai žinoma kaip finansinių technologijų įmonių traukos taškas, kuriame yra kuriami globalūs fintech sprendimai. Tačiau kaip Lietuvos gyventojams sekasi adaptuotis prie naujų technologijų ir jų siūlomų naujų mokėjimo formų, jų tipų? Ar Lietuvoje vis dar mėgstame grynuosius pinigus labiau nei kitų šalių gyventojai? Dabartinius atsiskaitymo įpročius Lietuvoje ir kitose šalyse analizuoja Donatas Kunigonis, Skandinavijos fintech įmonės „MobilePay“ generalinis direktorius Lietuvoje.
Madas diktuoja Europa
Mokėjimų sektoriuje Europa jau seniai diktuoja madas. Dar 1661 metais Švedija buvo pirmoji Europos valstybė, įvedusi banknotus ir pastaraisiais pradėjusi keisti monetas. Kadaise laikyto inovacija banknoto istorija taip pat yra siejama su patogumu, paprastumu ir efektyvumu.
Paradoksalu, tačiau dabar Švedija yra pirmoji Europos valstybė, tapsianti valstybe be grynųjų pinigų. Švedijos centrinis bankas aktyviai palaiko šį ambicingą tikslą ir jau dabar skaičiuojama, kad Švedijoje 100000 gyventojų tenka vos 32 bankomatai, daugiau nei 98% gyventojų turi debetines korteles, bankų padaliniuose praktiškai nebedirbama su grynaisiais pinigais, o prekybininkai turi teisę nepriimti atsiskaitymų grynaisiais pinigais.
Nors Švedija dabar įvardijama puikiu inovatyvios valstybės pavyzdžiu, tačiau jos kelionė į vidaus ekonomiką be grynųjų pinigų nebuvo lengva. Šiuo metu vis dar viena didžiausių problemų yra laikoma visuomenės atskirtis tarp jaunos kartos, kuri geba greitai prisitaikyti prie naujų mokėjimo formų ar net jų reikalauti, ir vyresnės kartos atstovų, kuriems sunku adaptuotis prie naujų išmaniųjų technologijų.
Grynųjų ir skaitmeninių pinigų įtaka
Siekiant išsiaiškinti grynųjų ir skaitmeninių pinigų įtaką žmonių pirkimo įpročiams, buvo atlikta keletas skirtingų tyrimų, kurie parodė, kad grynieji pinigai ne visada yra bloga atsiskaitymo alternatyva. Pavyzdžiui, vieno iš tyrimų metu buvo nustatyta, jog pirkėjams, perkantiems prekes už grynuosius pinigus, susiformuoja glaudesnis emocinis ryšys su įsigytu daiktu, nei kad įsigijusiems tokį pat daiktą naudojant elektronines pinigines ar banko korteles. Tačiau visuomenė, atsisakydama grynųjų pinigų, gautų žymiai daugiau ir labiau apčiuopiamų naudų.
Viena didžiausių ekonomikos be grynųjų pinigų naudų – skaidrumas. Skaidrumą užtikrinti kur kas paprasčiau, kuomet visos piniginės operacijos yra registruojamos duomenų bazės žurnale. O tai savo ruožtu padėtų užkirsti kelią šešėlinei ekonomikai, nelegalių pinigų cirkuliacijai, pinigų vagystėms, pinigų padirbinėjimui ir kt. neteisėtiems veiksmams. Visa tai turėtų tiesioginę naudą tiek patiems vartotojams, tiek valstybei.
Tačiau akivaizdu, jog mokėjimų klausimu Europa yra ganėtinai susiskaldžiusi. Ir nors Šiaurės Europa jau dabar praktiškai nenaudoja grynųjų pinigų savo vidaus ekonomikoje, nes Švedijos pavydžiais seka ir Norvegija, Suomija, Danija ar Islandija, tačiau pietų Europoje grynieji pinigai vis dar yra viena patraukliausių atsiskaitymo formų.
Piniginėse – vidutiniškai 110 Eur grynųjų
Lietuva geografiškai nedaug nutolusi nuo Švedijos, tačiau Lietuvos teritorijoje popieriniai pinigai pasirodė kur kas vėliau, tik apie 1794-uosius metus. Gal todėl tie popieriniai pinigai mums vis dar nėra atsibodę. Skaičiuojama, kad 2022 m. 59% visų fizinių parduotuvių kasose atliktų mokėjimų buvo atlikti grynaisiais pinigais. Gana įdomus faktas yra tai, kad net apsipirkdami internetinėse parduotuvėse lietuviai atsiskaito grynaisiais pinigais. 2022 m. grynieji pinigai sudarė 13% visų atsiskaitymų.
Vis dar daugiau nei 90% Lietuvos gyventojų naudoja grynuosius pinigus savo kasdieniams poreikiams tenkinti. Tą rodo ir tai, kad savo piniginėse vis dar nešiojamės vidutiniškai apie 110 Eur grynųjų, o Europos vidurkis siekia 83 Eur.
.png)
Grynieji pinigai ypač populiarūs rajonuose, kur per 2022 m. buvo įdiegta per 100 naujų bankomatų. Toks poreikis gali būti siejamas su interneto ir išmaniųjų technologų plėtra. Nors Lietuvoje turime gerą interneto ryšį, tačiau išmaniųjų telefonų plėtra vis dar atsiliekame nuo vakarų valstybių.
Tačiau yra ir pozityvių tendencijų, kurios rodo, kad daugiau nei 94% Lietuvos gyventojų, turinčių banko sąskaitą, 2022 m. naudojosi internetine bankininkyste. 69% gyventojų bent kartą naudojosi elektroninėmis piniginėmis, iš jų 36% naudojo šias pinigines inicijuodami bekontakčius mokėjimus parduotuvių terminaluose.
Prigyja nauji atsiskaitymo įpročiai
Nors atskiruose segmentuose dar galima matyti grynųjų pinigų dominavimą atsiskaitant už prekes ar paslaugas, tačiau 2021-uosius galima laikyti lūžio metais, nes būtent šiais metais mokėjimų kortelėmis buvo atlikta daugiau, nei grynaisiais pinigais. Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. buvo atlikta 1,62 mlrd. ne grynųjų pinigų operacijų ir tai yra beveik du kartus daugiau nei 2020-aisiais. Taigi nepaisant grynųjų pinigų populiarumo, tendencijos rodo, kad lietuviai vis dažniau naudojasi mokėjimų kortelėmis ar elektroninėmis piniginėmis ir taip formuojasi nauji atsiskaitymo įpročiai, tačiau vis dar laukia kelionė iki vidaus ekonomikos be grynųjų pinigų.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinio saugumo incidentas šiandien gali ne tik parklupdyti įmonę, pakenkti bendrovės ar vadovo reputacijai, bet ir virsti milijoninėmis baudomis organizacijai ar net pačiam vadovui. Kaip įsigalioję Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimai keičia verslo žaidimo taisykles ir perbraižo atsakomybių ribas organizacijose, diskutuoja prof. dr. Marius Laurinaitis, Mykolo Riomerio universiteto Teisės ir FinTech studijų programos vadovas, Raimondas Andrijauskas, advokatų kontoros WALLESS teisinės atitikties ekspertas, ir advokatas Danielius Matonis, WALLESS asocijuotasis partneris.
Sekmadienį, rugsėjo 14 d., Europos Centro Golfo Klube įvyko jau devintasis tradicinis labdaringas golfo turnyras „9th Czeslaw Okinczyc Golf Cup 2025“, subūręs golfo bendruomenę kilniam tikslui. Šių metų renginio metu pavyko surinkti net 49 830 eurų. Visa surinkta suma bus skirta pirmosios Ukrainos ponios Olenos Zelenskos fondo misijai – priedangų, apsaugančių nuo oro antskrydžių, atstatymui ir įrengimui Ukrainos mokyklose bei vaikų darželiuose.
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Per septynerius metus Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas (VCIIP) išaugo į vieną svarbiausių aukštųjų technologijų traukos taškų Lietuvoje. Čia sutelkta gyvybės mokslų bendruomenė, pritrauktos dešimtys įmonių ir šimtai milijonų eurų investicijų, o pats projektas juda į antrąjį plėtros etapą. Dr. Gediminas Pauliukevičius, VCIIP operatoriaus VšĮ „Northtown Vilnius“ vadovas, sako, kad pasiekti rezultatai ir ambicingi planai rodo, jog Lietuva gali konkuruoti aukštųjų technologijų srityje, o Vilnius turi realią galimybę tapti lietuviškuoju Silicio slėniu.
Tiesa, šiame technologijų amžiuje naujovės visiems yra pasiekiamos kur kas greičiau, tačiau siekiant tapti valstybe be grynųjų pinigų vien technologijų nepakanka. Labai svarbus tiek Lietuvos centrinio banko vaidmuo, tiek vyriausybės palaikymas. Svarbu užtikrinti tinkamą mokėjimų infrastruktūrą, įstatymų bazę, didinti gyventojų finansinį raštingumą, skatinti technologijų raidą ir kt. Ypač kai šalia turime puikų Švedijos pavyzdį.
Technologijų proveržis, finansiniai technologiniai startuoliai, greita bei dažnu atveju patogi prieiga prie elektroninių bankų paskyrų, taip pat ir kartų kaita neišvengiamai paveiks tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių mokėjimų kultūrą. Ji bus priversta transformuotis ir visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį ir mes tapsime grynųjų pinigų istorijos pabaigos liudininkais.
