Fintech ekosistema lėtėjančios ekonomikos paveiksle

Nors fintech yra ganėtinai senas terminas ir buvo naudojamas tradicinių bankų dar 20-ame amžiuje, šiandien šis terminas yra siejamas su inovatyviais startuoliais. Internetas, mobilūs įrenginiai ir noras kuo paprasčiau bei greičiau atlikti visas finansines operacijas buvo pagrindiniai veiksniai, išpopuliarinę šį sektorių.

2021 m. 4-ame ketvirtyje buvo pasiektas absoliutus pritrauktų investicijų į fintech sektorių rekordas, siekęs 34 mlrd. USD. Tačiau šių metų trečiąjį ketvirtį investicijos ženkliai nukrito ir siekė vos 13,3 mlrd. USD. Šių metų trečiąjį ketvirtį buvo užregistruoti tik 7 fintech vienaragiai, o pernai tuo pačiu metu jų buvo 53. Ką rodo šie mažėjantys skaičiai ir ar tai reiškia, kad fintech sektorius išsisėmė ir tapo ne toks patrauklus investuotojams? Ar su šiuo investicijų kritimu yra susijusi esama ekonominė situacija? Kas šio sektoriaus laukia toliau?

Fintech startuoliai turės pergalvoti vertės pasiūlymą

Ekonominė situacija paveikė visas rinkas, taip pat ir fintech sektorių. Kritusi akcijų vertė nusmukdė ir pačių įmonių vertę rinkose. Puikus to pavyzdys yra „Klarna“, Švedijoje įkurtas ir vienaragiu tapęs fintech startuolis. Jo vertė smuko net 85% iki 6,7 mlrd. USD.

Esant neramiai ekonominei situacijai daugelis investuotojų sumažino finansavimą, o jau investavusieji peržiūri savo investicinius portfelius bei investavimo kryptis. Daug fintech sektoriaus startuolių buvo orientuoti į plėtrą ir vartotojų skaičiaus didinimą bet kokia kaina, o pelningumo principą nustumdavo į antrą planą.

Tačiau sumažėjus investicijų srautui nemažai daliai fintech startuolių teks pergalvoti savo vertės pasiūlymą. Pastaruoju metu investuotojai tapo išrankesni, rinkdamiesi investavimo kryptis ir įmones, į kurias nori investuoti. Todėl dabar vienas pagrindinių rodiklių investuojant fintech sektoriuje yra aiškus ir pelningas įmonės verslo modelis, kuomet tikimasis greitos investicijų grąžos. Susidurdamos su sunkumais pritraukiant investicijas, fintech sektoriaus įmonės priverstos ieškoti naujų krypčių arba patikimų partnerių.

Kriptovaliutos – fintech ateitis?

Nors mokėjimų sektorius vis dar yra populiariausia ir daugiau investicijų pritraukianti fintech sritis, tačiau kriptovaliutų bei draudimo sektoriai ją sparčiai vejasi.

Azijoje, nepaisant kriptovaliutų vertės smukimo pastaraisiais mėnesiais, investicijos į fintech sektorių, dirbantį su kriptovaliutomis, jau lenkia įprastų mokėjimų sektorių, todėl potencialiai tai yra viena iš krypčių, į kurią ir toliau orientuosis vis daugiau fintech įmonių. Covid-19  bei tai, jog „PayPal“ savo klientams pasiūlė kriptovaliutų prekybos ir saugojimo paslaugas, šiam sektoriui padėjo dar labiau išpopuliarėti. Vis plačiau kalbama apie kriptovaliutų sektoriaus reglamentavimą ir reguliavimą, tad rodomas dėmesys daro šią rinką dar patrauklesne.

Šiemet kovo mėnesį JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įsaką, kuriuo nurodė federalinėms institucijoms atlikti išsamią kriptovaliutų analizę apibrėžiant tokių valiutų egzistavimo naudas ir trūkumus bei įvardijant rizikas, su kuriomis susiduria valstybės ir atskiros rinkos, naudodamos tokias valiutas. Priklausomai nuo to, kokias išvadas pateiks tyrime dalyvaujančios institucijos, tai turės nemažą įtaką šių valiutų evoliucijai ir tuo pačiu fintech sektoriui.

Daugės fintech įmonių susijungimų

Matysime didėjantį skaičių apsijungiančių įmonių. Nemažai fintech įmonių buvo įkurtos sprendžiant atskiras vartotojų problemas, pvz., atlikti momentinį pinigų pavedimą, valiutų konversiją, dirbti su elektroniniais pinigais ir t.t. Tokios įmonės, be abejo, gali plėstis savarankiškai plečiant vartotojų bazę ar kuriant naujus produktus, tačiau tokia plėtra gali būti sudėtinga arba imli laikui. Todėl įmonių apsijungimas yra vienas efektyviausių būdų plėstis tiek į naujas rinkas, tiek išlaikyti pozicijas esamose rinkose.

Jau 2021 m. prasidėjęs įmonių apsijungimas įgauna pagreitį. Tokios įmonės kaip „Visa“ neseniai įsigijo Švedijoje įsteigtą atviros bankininkystės startuolį „Tink“. Arba norvegiškojo fintech „Vipps“ apsijungimas su Danijos fintech „MobilePay“ (kuri turi IT kompetencijų centrą Lietuvoje), kuomet šios apsijungusios įmonės padvigubino savo vartotojų skaičių: šis po apsijungimo siekia 11 mln. privačių klientų ir 400 000 juridinių klientų bei sukūrė pamatą tapti viena didžiausių fintech sektoriaus įmonių, teikiančių mobilius mokėjimus Europoje.

Super aplikacijų kūrimas

Pastaruoju metu vis plačiau kalbama apie super aplikacijas (SuperApp). Šiomis idėjomis dalinasi ir tokie verslo milžinai kaip „Google“ ar Elonas Muskas. Azijoje tokio tipo programėlės jau kurį laiką yra labai populiarios. Tokiomis galima pavadinti „Grab“ ar „Alibaba“. Super aplikacijomis yra vadinamos platformos ar ekosistemos, per kurias vartotojas gali pasiekti daug skirtingų produktų ar paslaugų, tiek kuriamų pačios platformos vystytojų, tiek teikiamų iš trečiųjų šalių. Kitaip tariant, viena programėlė pakeičia dešimtis kitų programėlių, siūlančių atskiras paslaugas. Europoje ar JAV fintech sektorius dar neturi tokio produkto, kurį galėtų drąsiai vadinti finansinių paslaugų super aplikacija, per kurią vartotojas galėtų atlikti visas finansines operacijas ir dar daugiau. Šią kryptį tyrinėja keli fintech vienaragiai. Tikėtina, kad ateityje matysime drąsesnius žingsnius šio segmento link, kuomet bus atidaroma finansinė ekosistema trečiųjų šalių integracijoms, per kurią vartotojai galės ne tik atlikti mokėjimus, bet ir įsigyti transporto bilietus, išsikviesti taksi ar panašiai.

Fintech ir tradicinių bankų sinergija

Daugelis šiuolaikinių startuolių bando konkuruoti su tradiciniais bankais, siūlydami panašius arba tokius pačius produktus, tačiau turinčius kur kas pažangesnę vartotojo sąsają, greitesnius reakcijos laikus ar galimybę atlikti operacijas neišeinant iš namų. Net ir vartotojų segmentas dažnu atveju yra tas pats. Tačiau tiek fintech įmonės, tiek bankai supranta, jog gyvename popierinių pinigų išnykimo amžiuje. Besikeičiantys vartotojų poreikiai bei prie jų prisitaikantis verslas reikalauja vis inovatyvesnių ir išmanesnių atsiskaitymo būdų ir finansinių paslaugų spektro.

Nors įprasta manyti, kad fintech sektorius visada lenkia tradicinius bankus, tačiau per fintech karštinę tradicinis bankinis sektorius taip pat nestovėjo vietoje. Įkvėpti fintech pažangos, bankai nuolat peržiūri savo produktus, tobulina procesus bei struktūras ir per keletą pastarųjų metų smarkiai pasikeitė.

Siekdami išlaikyti pozicijas rinkoje ateityje bankai taps dar inovatyvesni, todėl fintech sektorius turėtų ieškoti sinergijos su bankais. Bankai gali būti vieni iš investuotojų į atitinkamas fintech bendroves arba tapti tiesioginiais partneriais, kuomet, pavyzdžiui, fintech įmonės galėtų pasiūlyti inovatyvias technologijas, naudingas patirtis, o bankai padėtų su įvairiais reguliaciniais procesais arba integracijomis ir prieiga prie atitinkamų bankinių finansinių paslaugų. Tokia partnerystė būtų abipusiai naudinga ir užtikrintų augimą bei stabilumą sektoriuje.

Rinkoje jau yra keli geri tokio bendradarbiavimo pavyzdžiai, pvz., HSBC bankas bendradarbiauja su Danijos startuoliu „Tradeshift“ arba ABN AMRO Olandijos bankas bendradarbiauja su Danijos fintech įmone „Subaio“. Tikėtina, kad tokių pavyzdžių netolimoje ateityje bus ir dar daugiau.