Reikia kelti bures: kodėl Estijos verslininkai nori palikti šalį

Norų uždaryti biurą Estijoje ar perregistruoti įmonę kitoje šalyje vis dažniau kyla ir didelėms įmonėms, ir smulkiems verslininkams, rašo „dv.ee“.

Suomių kapitalo avalynės gamintoja „Aaltonen S&B“ nuo šių metų pradžios atleido savo darbuotojus Estijoje ir nutraukė veiklą. Įmonės savininkai nurodė, kad pagrindinė priežastis yra didelė infliacija ir brangi elektros energija.

Panašų sprendimą priėmė ir maisto produktų gamintoja „Tactical Foodpack“.

Vienas turtingiausių Estijos verslininkų Raulis Kirjanenas nutarė, kad medienos apdirbimo gamyklą statys Latvijoje.

Estiško kapitalo energijos kaupimo įrenginių bendrovė „Skeleton Technologies“ gamybos bazę yra įkūrusi Vokietijoje, o ne tėvynėje, ši įmonė plečia veiklos apimtį ir Prancūzijoje.

Vokietijos gynybos koncernas „Rheinmetall“ planuoja investicijas Lietuvoje, o ne Estijoje, atkreipia dėmesį estų portalas.

„Mano verslo partneris labai myli Estiją ir nenori išvykti, todėl vis dar esame čia. Tačiau gausėja ženklų, kad turėtume persikelti kitur. Nes dabar situacija pasikeitė, palyginti su tais laikais, kai pradėjome verslą“, – „dv.ee“ cituoja Stanislavą Grudnickį, rūšiavimo sprendimų bendrovės „Machine Grading“ bendrasavininkį.

Konsultantai sako, kad pastaruoju metu įmonių pasitraukimo iš Estijos nuotaikos sustiprėjo.

„Per pastarąjį pusmetį, kai jau buvo kalbama apie mokesčių didinimą, klientų, norinčių konsultuotis dėl verslo perkėlimo arba jau priėmusių tokį sprendimą, pagausėjo 30–40%”, – portalui sako mokesčių konsultantė Agne Asu Petrovskaja.

Augantys mokesčiai yra tik viena priežasčių, keliančių estų verslininkų susirūpinimą. Galvoti apie verslo perkėlimą juos skatina ir Estijos bankų požiūris, didėjančios nuomos kainos, darbo jėgos trūkumas, šalies vidaus reikalų ministerijos sprendimai.

Spaudžia mokesčiai

Viena svarbiausių verslo perkėlimo į kitas jurisdikcijas priežasčių buvo įvestas pelno mokestis bendrovėms, sako A. A. Petrovskaja.

„Anksčiau Estija viliojo IT įmones, o dabar, priešingai, mokesčiais ir kitomis griežtomis priemonėmis ji išstumia verslą. Dėl to ištuštės valstybės biudžetas. Tai buvo labai kvailas sprendimas“, – tvirtina ji.

Jos teigimu, iš Estijos daugiausia traukiasi technologijų bendrovės, taip pat internetinės žiniasklaidos paslaugų įmonės.

„Pagrindinė priežastis yra mokesčių didinimas ir pelno mokesčio atsiradimas. Jei anksčiau Estija buvo patraukli dėl savo paprastos sistemos ir mažų tarifų – ir aš ją nuoširdžiai rekomenduodavau klientams, – dabar atsirado išties labai sudėtinga sistema ir dideli tarifai, kurie smarkiai spaudžia įmones“, - sako mokesčių konsultantė.

Jos nuomone, nepakankamai lanksčios smulkiojo verslininko sąskaitos sąlygos taip pat yra problema, apsunkinanti verslininkų gyvenimą.

„Verslininko sąskaitos mokesčio tarifas yra fiksuotas, jis neatsižvelgia į verslininko išlaidas. Dėl to sistema nepalanki tiems, kurie turi didelių išlaidų, nes mokesčiai skaičiuojami nuo pajamų, o ne nuo pelno. Keista, kad nepaisant to, ir Lietuva 2024 m. įsidiegė šią naujovę“, – sako A.A. Petrovskaja.

Dar vienas nemalonumas estų verslininkams – automobilių mokestis.

„Kai kuriuos automobilius ir motociklus teko laikinai išbraukti iš registro, kad išvengtume mokesčių. Daug kas taip padarė. Bent jau metus nereikės šio mokesčio mokėti, vis šiokie tokie sutaupymai“, – „dv.ee“ pasakoja vienas Estijoje dirbantis verslininkas.

Ribojimai užsieniečiams

„Dar viena priežastis, dėl kurios iš šalies pasitraukė daug įmonių ir verslininkų, yra sugriežtinti apribojimai užsieniečiams. Daugiausia problemų kyla su rusais ir baltarusiais. Tačiau žinau atvejį, kai Estijoje gyvenantis ukrainietis negalėjo gauti leidimo čia gyventi – jis čia atvyko prieš karą“, – pasakoja A. A. Petrovskaja.

Anot jos, užsienio pasų savininkams kyla problemų bankuose, norint gauti e. rezidento statusą ir leidimą gyventi.

„Jie atsiduria tarsi užburtame rate. Turint rusišką pasą legalizuotis Lietuvoje daug lengviau nei Estijoje. Ispanijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Portugalijoje ir Kipre taip pat daug lengviau, – lygina mokesčių konsultantė.

Pasak „dv.ee“,  griežta politika užsieniečių atžvilgiu netiesiogiai sukuria dar vieną verslą ribojantį veiksnį – darbo jėgos trūkumą.

„Baisi darbo jėgos kaina ir jos trūkumas – tai taip pat verčia galvoti apie verslo plėtrą kitur. Turime tokios patirties. Vaikėmės IT specialistus, siūlėme, kad už daug pinigų mums ką nors  padarytų – ir neradome nė vieno, kuris mums atliktų darbus. Tikriausiai yra daugybė informacinių technologijų specialistų. Bet tai, ką gaudavome, būdavo pačios žemiausios kvalifikacijos,“ – pasakoja S. Grudnickis.

Jis turi priekaištų ir specialistų parengimui –  Talino universiteto absolventui, pasak jo, tenka visko mokytis nuo nulio.

„dv.ee“ primena, kad ne kartą buvo rašyta ir apie sunkumus, su kuriais susiduria verslininkai Estijos bankuose. Tiesa, ir čia daugiausiai problemų patiria verslininkai, turintys Rusijos pilietybę ar kokių nors ryšių su valstybe agresore, kurie bankams pasirodo įtartini. 

Kur iškeliauja verslas

Pagrindinės bendrovės perregistravimas kitoje valstybėje nebūtinai reiškia, kad įmonė Estijoje yra uždaroma. Dažnai ji tampa filialu.

„Jeigu bendrovė turi Estijoje gamybos pajėgumus, ji apiformina vietos įmonę kaip filialą, o pagrindinę įmonę registruoja naujoje valstybėje. Taigi, Estijoje kaupiamas kapitalas, o pelną filialas, nenusižengdamas įstatymams, perveda į užsienį, pagrindinei kompanijai. Pavyzdžiui, į Rumuniją, kur mažesni mokesčių tarifai“, – aiškina A. A. Petrovskaja.

Kitas variantas – dirbti per nuomos bendroves, tai gali būti naudinga, pavyzdžiui, IT verslams.

Mokesčius Estijoje galima bandyti sumažinti ir per konsultacijų paslaugas.

„Kai bendrovė neva moka už paslaugas iš užsienio. Bet tokiu atveju mokesčių administratoriui anksčiau ar vėliau kils klausimų, kas čia per konsultacijos už 300.000 ar 400.000 Eur per metus. Tačiau schemos su filialu ar nuomos kompanija – veikiančios“, – sako A. A. Petrovskaja.

O tai, jos teigimu, reiškia, kad šalies biudžetas netenka pajamų.

Ne viskas Estijoje taip blogai

Tiesa, yra ir priešingų tendencijų – kai kurie verslai vietoje Lietuvos pagrindine šalimi renkasi Estiją.

Štai SEB grupė pernai gruodį paskelbė, kad nuo 2027 m. SEB Baltijos šalyse veiks nauja teisine struktūra – sujungto juridinio asmens būstinė bus Estijoje, o filialai veiks Latvijoje ir Lietuvoje.

Taigi, jau du iš trijų didžiausių Lietuvos bankų sistemos dalyvių taps Estijoje veikiančių bankų filialais. „Luminor Bank AB“ nuo 2019 m. sausio mėnesio operacijos Baltijos šalyse atlieka per Estijoje veikiantį banką „Luminor Bank AS“ ir šio banko filialus Lietuvoje ir Latvijoje.

Nepaisant didėjančios mokesčių naštos ir pablogėjusios ekonominės padėties Estija išlieka patogia ir patrauklia jurisdikcija verslui, nesutinka Anna Shendik, apskaitos įmonės „Kidnes“ bendrasavininkė.

„Įmonės ne išeina iš šalies, o veikiau decentralizuoja savo veiklą – atidaro atstovybes ir filialus kitose ES šalyse. Tai lemia ne Estijos mokesčių sistemos trūkumai, o Europos teisės aktų reikalavimai ir noras optimizuoti veiklos procesus“, – „dv.ee“ sako ji.

Ji pabrėžia tokius Estijos privalumus, kaip lankstus pelno apmokestinimas (iki šiol nepaskirstytam pelnui taikomas 0% tarifas), mokesčių sistemos skaidrumas ir paprastas verslo vykdymas dėl skaitmeninių sprendimų.

Anot jos, pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifai Baltijos šalyse išlieka panašūs kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, o Estija ir toliau išlaiko savo pranašumus dėl nedidelių biurokratinių kliūčių ir paprastų verslo vykdymo sąlygų.