VMI įpareigojantys sprendimai: kodėl verslas vengia prašyti garantijų iš VMI

Pernai VMI gavo 56 prašymus, 24 iš jų patenkino, o 7 dar vis nagrinėja, VŽ informavo mokesčių administratorė. 2022 m. VMI gavo 65 mokesčių mokėtojų prašymus dėl įpareigojančio sprendimo, 41 iš jų patenkino.

„Mažiau prašymų, daugiau neigiamų sprendimų, kai kurių prašymų VMI apskritai nenagrinėja. Susidaro tarsi uždaras ratas, kuris liudija apie susvyravusį verslo pasitikėjimą šiuo VMI instrumentu“, – sako Indrė Ščeponienė, teisės firmos „Sorainen“ partnerė.

Lyg draudimo polisas

VMI įpareigojantys sprendimai (angl. binding ruling) – Lietuvoje nuo 2012 m. veikianti, itin pažangia laikyta priemonė, skirta užtikrinti mokesčių mokėtojams teisinį tikrumą dėl mokestinių prievolių, kurias sukurs ateityje sudaryti sandoriai, aiškina Aistė Medelienė, advokatų kontoros „Walless“ partnerė.  

„Tai lyg draudimo polisas, kad tokioje situacijoje ateityje nesulauksi siurprizų – VMI nuomonės ar vertinimo pasikeitimo. VMI paaiškinimai tokio tikrumo nesuteikia“, – sako ji.

Anot Rasos Virvilienės, VMI Teisės departamento vadovės, įpareigojančių sprendimų prašoma dėl sandorių, susijusių su akcijų mainais, dividendų išmokėjimu, įstatinio kapitalo didinimu, veiklų (turto) atskyrimu, finansinių paslaugų traktavimo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tikslais ir kt.

„Jei mokesčių mokėtojui kyla klausimų dėl sudėtingo ir konkretaus būsimo sandorio (įvyksiančio ateityje) ir jis nori užsitikrinti, kad teisingai taiko mokesčių teisės aktų nuostatas, jis turi teisę kreiptis į VMI su prašymu pritarti jo siūlymui“, – nurodo ji.

VMI, išnagrinėjusi prašyme nurodytas būsimojo sandorio aplinkybes ir siūlomą tokiam sandoriui taikyti apmokestinimo variantą, įvertinusi šiam sandoriui taikomas mokesčių teisės aktų nuostatas, priima sprendimą – pritaria arba nepritaria prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui.

Svarbus instrumentas

Teigiamas VMI įpareigojantis sprendimas reiškia, kad mokesčių administratorius įsipareigoja laikytis prašyme išdėstytos mokestinės pozicijos ateinančius penkerius metus.

„Tai galima laikyti ir tam tikra garantija iš institucijos, kad niekas nepasikeis, nebent būtų keičiama pati įstatymų bazė“, – sako I. Ščeponienė.

Tokie sprendimai, pasak I. Ščeponienės, yra itin svarbus instrumentas verslams, kuriantiems naujas praktikas, nes jie užtikrina, kad tie pokyčiai ar naujovės neužklius mokestinėms institucijoms ir, esant reikalui, bus atitinkamai traktuojami.

„O tai itin svarbu aplinkoje, kai reikalavimų bei naujų taisyklių verslui gausėja tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos (ES) lygiu, o tų taisyklių taikymo praktikos nėra arba ji nevienareikšmė“, – pabrėžia „Sorainen“ ekspertė.

Jei VMI priima neigiamą – nepritariantį verslo pozicijai – įpareigojantį sprendimą, ji turi pateikti išsamius argumentus, kurie leistų mokesčių mokėtojui geriau suprasti konkrečią situaciją ir atitinkamai koreguoti procesus, atkreipia dėmesį ji.

Kuo rizikuoja verslas

Nepaisant visų šių naudų, šiuo instrumentu mokesčių mokėtojai praktikoje naudojasi vis rečiau.

Viena tokio verslo elgesio priežasčių, A. Medelienės nuomone, gali būti VMI vis dažniau priimami sprendimai nepritarti mokesčių mokėtojų pasiūlytam teisės aktų taikymo variantui.

„Mokesčių mokėtojai dažnai nusprendžia patys prisiimti riziką dėl sudaromo sandorio mokestinių pasekmių – kad neatkreiptų VMI dėmesio ir tuo labiau kad negautų nepalankaus jiems VMI įsipareigojimo“, – tvirtina ji.

Gavęs neigiamą VMI atsakymą, mokesčių mokėtojas turi tris alternatyvas, kurių nė viena nėra itin gera.

Pirmoji – sutikti su VMI nuomone ir apmokestinti sandorį kitaip, nei planavo. Tai, anot „Walless“ partnerės,  paprastai reiškia daugiau mokėtinų mokesčių.

Antras variantas – nesutikti su VMI įpareigojančiu sprendimu ir apmokestinti sandorį savo nuožiūra. Tokią teisę mokesčių mokėtojas turi, nes jam šis sprendimas, skirtingai nei VMI, nėra privalomas.

„Tačiau šiuo atveju VMI privalės vadovautis savo išduotu įsipareigojimu. Mokesčių mokėtojas beveik neabejotinai sulauks mokestinio patikrinimo, o vėliau tikėtinas ir mokestinis ginčas“, – pasekmes įvardija  „Walless“ partnerė.

Trečia galima alternatyva – skųsti VMI įpareigojantį sprendimą teismui. Jei teismas priima mokesčių mokėtojui palankų sprendimą, klausimas paprastai grąžinamas VMI ir ji savo įpareigojantį sprendimą pakeičia.

Tačiau teismų kelias, pasak A. Medelienės, mokesčių mokėtojams taip pat ne itin patrauklus.

„Skųsdamas įpareigojantį sprendimą teismui, mokesčių mokėtojas negali žinoti, koks bus rezultatas, – jis paaiškėja po 2–3 metų, o sandorį įgyvendinti paprastai aktualu kuo greičiau“, – aiškina „Walless“ partnerė.

Įžvelgia mokestinės naudos siekį

Neigiamo VMI atsakymo tikimybė didėja, nes VMI  pastaruoju metu dažniau traktuoja, kad verslas sandoriais galimai siekia mokestinės naudos ar piktnaudžiauti, atkreipia dėmesį mokesčių ekspertės.  

„Tačiau tokią išvadą VMI turėtų pagrįsti įrodymais, surinktais vertinant konkrečias faktines aplinkybes. O tai padaryti įmanoma iš esmės tik mokestinio patikrinimo metu. Išvada dėl galimo piktnaudžiavimo, vertinant prašyme pateiktas planuojamo sandorio aplinkybes, kuri neretai pateikiama net nenurodant argumentų, yra visiškai hipotetinė“, – tvirtina „Sorainen“ partnerė.

Jos nuomone, tokio pobūdžio sprendimai sunkiai dera su VMI deklaruojamu siekiu suteikti verslui daugiau aiškumo ir jam padėti.

„Vargu ar tai gali būti vertinama kaip gero administravimo praktika“, – sako ji.

A. Medelienė taip pat mato tendenciją, kad VMI į prašymus dėl įpareigojančio sprendimo žiūri su didesniu įtarumu, lyg besikreipiantys siektų gudrauti ar pateikti situaciją gražesnę, nei yra iš tikrųjų.

Jei mokesčių mokėtojas kreipiasi dėl lengvatos taikymo, dažniausiai VMI jo siūlomą lengvatos taikymo būdą mato kaip per platų (o lengvatos negali būti taikomos plečiamai), neretai pamiršdama  pačios mokesčių lengvatos tikslą ir esmę, sako ji.

„Vyrauja mokesčių administratoriaus požiūris, kad siekiantys pasinaudoti lengvata tiesiog siekia mokestinės naudos. Bet kam tada tos lengvatos išvis nustatytos?“ – retorinį klausimą kelia A. Medelienė.

Formalus požiūris

Kita priežastis, kodėl mokesčių mokėtojai ima vengti kreiptis įpareigojančio sprendimo, anot I. Ščeponienės, yra tai, kad, išaiškindama konkrečią situaciją, VMI nėra linkusi nukrypti nuo savo komentaruose pateiktų aiškinimų. Nors pastarieji gali būti įstatymiškai pasenę, neatitikti nūdienos realijų ar net teismų aiškinimų.

„Kiek pačiai teko susidurti su įpareigojančiais sprendimais, VMI požiūris, demonstruojamas juose, dažniausiai formalus“, – tą pačią problemą mini ir A. Medelienė.

Taip pat pasitaiko situacijų, kai neigiami VMI sprendimai būna paremti subjektyviais ir teisiškai neįtvirtintais kriterijais, pavyzdžiui, nepritariama dėl esą hipotetinės situacijos arba sandorio konkretumo, detalių trūkumo, sako I. Ščeponienė. 

Taip pat argumentuojama, kad prašyme nurodytos aplinkybės nėra aiškios, išsamios ir vienareikšmės.

„Bet VMI turi teisę prašyti patikslinti šias detales, kad būtų priimtas objektyviausias įmanomas verdiktas“, – pabrėžia I. Ščeponienė.

Anot jos, dar vienas dažnas VMI motyvas, kodėl nepritariama įpareigojančio sprendimo prašymui, – esą tai prieštarauja tarptautinės teisės aktų nuostatoms ar teismų praktikai.

„Bet tai lygiai taip pat gali būti subjektyvu. Paprastai paliekama daug vietos interpretacijai: ar tai tikrai prieštarauja tarptautinėms normoms, ar labiau VMI sukurtoms taisyklėms dėl tų normų interpretavimo. Pastebime, kad pati VMI neretai sukuria papildomų reikalavimų, neįtvirtintų įstatymo, ir būtent taip pagrindžia galutinį neigiamą sprendimą“, – kalba I. Ščeponienė.

Jos nuomone, VMI vertinimų subjektyvumas nedidina verslo pasitikėjimo šia institucija.

„Pagrindinė VMI siunčiama žinutė turėtų fokusuotis į kuo didesnį savanorišką mokesčių mokėjimą, šešėlio mažėjimą, o ne į kontrole ir baime pagrįstą sistemą“, – svarsto ji.

Ką daryti verslui

Jei įpareigojantis sprendimas nėra priimtas ar jis yra mokesčių mokėtojui nepalankus, I. Ščeponienė pataria skųsti jį teismui.

„Apskundus neigiamą VMI sprendimą, galima tikėtis, kad teismas iš esmės pritars verslo siūlomai mokesčių įstatymų nuostatų interpretacijai ar bent jau paves VMI persvarstyti savo sprendimą iš naujo“, – sako ji.  

Viena ryškesnių verslo pergalių teisme, anot jos, buvo dėl ilgą laiką VMI taikytų, nors įstatyme neįtvirtintų, ribojimų mokestinio nuostolio perdavimui tarp grupės įmonių. Šis klausimas buvo išspręstas tik dėl mokestinio ginčo, po to buvo pakeistos ir taisyklės, ir VMI išaiškinimas.

„Laimėjimai, kai ginčas vyksta dėl vienos ar kitos mokestinės taisyklės interpretavimo, kartais tampa pagrindu ir keisti mokesčių įstatymo komentarą pagal teismo išaiškinimą. Iš to laimi visa bendruomenė“, – platesnę naudą mini ji.

Verslo pasirinkimai, pasak A. Medelienės, dėl įpareigojančių sprendimų būna itin individualūs, kartais tai yra tam tikros strategijos dalis.

Jai yra tekę susidurti su atvejais, kai mokesčių mokėtojas nusprendžia prašyti įpareigojančio sprendimo, puikiai suvokdamas, kad jis bus neigiamas, vien tam, kad galėtų inicijuoti teisminį ginčą ir diskutuoti su VMI tol, kol ji ateis tikrinti ir apmokestinti, taip prisiimdamas teisminio proceso rizikas.

Būna ir taip, kad verslas nusprendžia neklausti VMI nuomonės dėl būsimo sandorio, nes nenori rizikuoti, kad VMI atkreips į jį dėmesį.

„Jeigu suma, kuria rizikuojama, yra labai didelė, vertėtų kaip alternatyvą svarstyti mokesčių draudimą, kuris apdraus ne tik priskaičiuotą sumą, bet, reikalui esant, ir bylinėjimosi išlaidas“, – pataria A. Medelienė.

Negali siekti mokestinės naudos

Pasak R. Virvilienės, nagrinėdama mokesčių mokėtojų prašymus VMI vadovaujasi teisės aktų nuostatomis, atidžiai įvertina sandoriui taikomas mokesčių teisės aktų nuostatas.

„Prašyme būtina atskleisti visas apmokestinimui reikšmingas aplinkybės ir patvirtinti, kad sandorių pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų nėra siekti mokestinės naudos. Įpareigojantis sprendimas nėra priimamas dėl mokesčio dydžio“, – atkreipia dėmesį ji.

Pasak R. Virvilienės, mokesčių mokėtojas, prieš kreipdamasis su prašymu dėl įpareigojančio sprendimo, turėtų įsitikinti, ar tikrai klausimas yra sudėtingas, pasitikrinti, ar jau šia tema nėra parengto mokesčių komentaro, išaiškinimo.

„Daugeliu atvejų kreiptis dėl įpareigojančio sprendimo gali būti netikslinga ir atsakymus galima kur kas greičiau ir patogiau gauti konsultacijų metu“, – tvirtina ji.