2025-ųjų dilema: refinansuoti neverta laukti

Jei tie pasiūlymai netenkina, verta sprendimus nukelti ateičiai, nes skolų našta 2025 m., tikėtina, dar mažės ir be refinansavimo dėl laukiamo tolesnio bazinių palūkanų normų karpymo. 

Giedrius Audickas, nekilnojamojo turto (NT) plėtros grupės „Eika“ finansų direktorius, pažymi, kad šiuo metu įmonė stebi padidėjusią konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių bankų, kas sudaro prielaidas optimizuoti kapitalo kaštus.

Jo teigimu, grupė „EIKA“ praktiškai visada turi galimybę rinktis iš skirtingų rinkos finansavimo pasiūlymų bei gauti konkurencingas sąlygas.

„Tačiau mūsų strategija – pirmiausia kalbėtis su esamais partneriais dėl sąlygų gerinimo ir tik tais atvejais, kai nepavyksta pasiekti konkurencingo susitarimo, svarstyti refinansavimą”, – VŽ sako G. Audickas.

Šiemet mažėjusias verslo kreditų palūkanas lėmė jau kurį laiką besitraukiančios palūkanų normos ir kiek mažėjančios vidutinės bankų maržos, kurios kelerius metus stabiliai laikėsi istorinėse aukštumose, o 2023 m. perkopė ir 4% (žr. grafiką žemiau).

Vidutinės metinės palūkanos verslo paskoloms Lietuvoje pernai spalį sumažėjo iki 5,59%, kai 2023 m, spalį buvo pasiekusios rekordinius 7% palūkanų. Tokios aukštos palūkanos Lietuvoje buvo tik per finansų krizę 2008 m. rudenį, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys.

Tačiau dėl reikšmingos paskolų su kintamomis palūkanomis dalies ir mažesnės konkurencijos skolinimosi kaina Lietuvoje ir toliau išlieka viena didžiausių euro zonoje.
 

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, kalba, kad nors palūkanų normos sumažėjo,  gamintojai siekia refinansuoti skolas ir susimažinti kapitalo kaštus, kurie išlieka dideli ir dėl vis dar neatsigavusios paklausos Europoje.

„Norima refinansuotis galbūt per kitas finansines įstaigas ir mažesnėmis palūkanomis, nes daugeliu atveju pramonės įmonėms taikoma trijų procentų marža prie panašaus dydžio EURIBOR kintamos palūkanų dalies ir sudaro 6%“, – sakė V. Janulevičius.

Jis tęsė, kad toks kreditas dar laikytinas geru, nes jeigu tenka skolintis išleidžiant obligacijas, tai pigiausiai lietuviška įmonė sugebėjo pasiskolinti už 8%, o verslui tenka mokėti 12%, 14% ir 16%.

„Kalbant apie pramonę, kurios pelningumas svyruoja tarp 3–6%, tokiomis palūkanomis pasiskolinti galima tik nedidelei vystomo projekto daliai, kuomet kitai daliai siekiama pasiskolinti pigiau“, – aiškino LPK vadovas.

2024 m. antroje pusėje, kai EURIBOR rodikliai pradėjo mažėti, dalis įmonių jau pasinaudojo galimybe sumažinti palūkanas, refinansuodamos esamas paskolas.

„Akivaizdu, kad mažesnės palūkanos padeda įmonėms susimažinti finansavimo sąnaudas ir skatina investicijas“, – komentuoja Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. 

Be mažėjančių palūkanų normų, kiti veiksniai, kurie skatina verslininkus refinansuotis, yra paskolos termino pabaiga, kai įmonėms reikia atnaujinti savo finansavimo sąlygas, paskolų sąlygų gerinimas bankų konkurencijos kontekste, įmonių finansinio stabilumo ir augimo pasiekimai, kai gerėjant įmonių finansinei būklei jos gali pasinaudoti mažesnėmis palūkanų normomis, kad optimizuotų savo skolų struktūrą ir pan.

Bankininkas kartu atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dauguma verslo paskolų yra išduodamos su kintamomis palūkanomis, todėl refinansavimasis tampa aktualus „tik tiems verslams, kurie turi fiksuotas palūkanų normas“.

Vieną didžiausių verslo paskolų portfelį Lietuvoje valdančio SEB banko atstovas visgi pažymėjo, kad palyginti su 2023 m., refinansavimo apimtys 2024 m. buvo didesnės, nors konkrečių skaičių nenurodė. 

„Eikos“ grupė daug dėmesio skiria tvarumui, jos vystomuose projektuose įgyvendina tvarius sprendinius, o tai suteikia galimybę gauti išskirtines finansavimo sąlygas ir skatina investuotojų ir kredito įstaigų susidomėjimą.

Planai 2025-iesiems 

Anot G. Audicko, mažėjančios palūkanų normos teigiamai veikia tiek verslą, tiek vartojimą, o tai atsispindi ir ženkliai atsigavusiuose pirminės būsto rinkos pardavimuose.

„Žinoma, mažėjantis EURIBOR palengvina finansinę naštą visoms paskoloms, nes tai sudaro kintamą palūkanų normos dalį. Be to, auganti konkurencija Lietuvos bankiniame sektoriuje ir patrauklesnės sąlygos suteikia daugiau galimybių refinansuoti brangesnes paskolas ar obligacijas pigesniais finansavimo šaltiniais”, – aiškina jis. 

Pavyzdžiui, „Eikos“ grupė 2024 m. refinansavo dvi obligacijų emisijas, kurių bendra vertė siekė 10 mln. Eur, pakeisdama jas pigesniais kapitalo šaltiniais.

„Esame nusimatę kelis projektus, kurių finansavimo sąlygas peržiūrėsime šių metų pradžioje.  Planuojame derėtis su esamais partneriais, siekdami rasti tinkamą balansą abiem pusėms“, – sako G. Audickas.

V. Janulevičius sako, kad baigiantis terminams 2025 m. neišvengiamai teks persiskolinti.

„Manau, kad poreikis refinansuotis bus gerokai didesnis nei iki šiol“, – prognozuoja LPK vadovas. 

T. Jonušauskas taip pat mano, kad įmonių refinansavimosi tendencijos gali stiprėti ir šiemet. 

Pirma, toliau mažėjantis EURIBOR skatina įmones atnaujinti paskolas mažesnėmis palūkanomis. Antra, ilgesnės paskolų trukmės pabaiga ir poreikis restruktūrizuoti finansavimą, siekiant sumažinti galimų ateities palūkanų pokyčių riziką.

Taip pat bendras ekonomikos augimas, kuris leidžia įmonėms turėti daugiau lankstumo skolintis geresnėmis sąlygomis ir pan.

Kartu būtina atsižvelgti ir į galimus neigiamus veiksnius, tokius kaip geopolitinė rizika ar galimos infliacijos tendencijos, kurios gali turėti įtakos bankų sprendimams ir paskolų sąlygoms.

Pastaruoju metu skolinamoms lėšoms atsirado nauja maržos dedamoji – geopolitinė rizika, virstanti keliomis papildomomis dešimtosiomis procento prie palūkanų, kurias moka bankų klientai už paskolas Lietuvoje ir kitose rytinio Europos Sąjungos flango valstybėse narėse, besiribojančiose  su agresore Rusija ir užpultąja Ukraina.

Tuo metu 2024 m. gruodį ECB šiek tiek padidino kapitalo reikalavimus euro zonos kredito įstaigoms, teigdamas, kad geopolitinė rizika padidėjo, nors bankai ir toliau gauna didelius pelnus.

Infliacijos fronte euro zonoje stebimos atvėsimo tendencijos, o tai sudaro prielaidas Europos Centriniam Bankui, ką patvirtino Vilniuje gruodžio 16 d. viešėjusi Christine Lagarde, ECB pirmininkė. 

„Atsižvelgiant į palūkanų mažėjimą, ekonominį stabilumą ir konkurencingas bankų sąlygas, įmonių refinansavimosi aktyvumas, tikėtina, kitąmet augs ir įmonės sieks dar labiau optimizuoti savo finansus“, – kalbėjo T. Jonušauskas.

Žada didesnę prieigą prie kapitalo

Banko atstovas taip pat kalba, kad pakeitusi savo teisinę struktūrą, SEB grupė išnaudos trijų vietinių bankų stiprybes visame regione, ir apjungtu finansiniu balansu SEB finansavimo pajėgumai toliau stiprės, o „tai padidins galimybes finansuoti verslą“.

Kapitalo sujungimas leis finansuoti naujus, didelės apimties projektus ir palaikyti verslininkų augimą bei norą investuoti į plėtrą.

„Šie pokyčiai duos akivaizdžios naudos verslo klientams, nes bankas bus geriau pasirengęs vykdyti vis daugiau ilgalaikių ir didelės apimties projektų Baltijos šalyse“, – tikina T. Jonušauskas.

Tuo metu V. Janulevičius pakartojo, kad pagrindiniai pirkėjai Vokietijoje šiandien yra „sloguojantys“, o lietuviams svarbu išsaugoti tuos pirkėjus. Tai galima padaryti atpiginus savo prekes arba padidinus efektyvumą.

„Nes nei pigesnės elektros, nei pigesnės prieigos prie kapitalo ir pigesnių darbuotojų šiandien mes neturime“, – komentuoja LPK prezidentas.