„Savy“ ryšių su investuotojais vadovė: formuojasi „lėtojo“ investavimo kultūra
Šių metų „Savy“ I pusmečio rezultatai rodo, kad mažmeniniai investuotojai į vartojimo ir verslo paskolas investavo 11,5 mln. Eur ir paaugo 35%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Vidutinis investicinio portfelio dydis paaugo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 1974 Eur.
„Nors Lietuva pagal investavimo įpročius atsilieka nuo kitų Europos, ypač Skandinavijos, šalių, tačiau per paskutiniuosius 10 metų investavimas priartėjo prie paprasto, specialaus finansinio išsilavinimo neturinčio žmogaus finansinės disciplinos įpročių“, – teigė Audra Kondrotė, „Savy“ komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė.
„Savy“ investuotojų apklausa parodė, kad dauguma turi ilgalaikius investavimo tikslus. Apie 38% investuotojų renkasi 5 metų ir ilgesnio termino paskolas ir tai yra daugiausia vartojimo bei aukščiausio patikimumo būsto paskolos. Maždaug trečdalis (31%) prioritetą teikia vidutinės trukmės 2-5 metų paskoloms, o penktadalis (21%) renkasi 1-2 metų paskolas, tarp kurių dažniausiai yra verslo bei šiais metais investuotojams pasiūlytos nekilnojamojo turto vystymo paskolos.
„Didėjant finansiniam raštingumui kinta lietuvių požiūris į investavimo trukmę. Žmonės nebesitiki staigaus rezultato, kai praturtėjama per naktį, o tai rodo, kad formuojasi „lėtojo“ investavimo kultūra“, – apklausos duomenis komentuoja „Savy“ komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė.
Ji pabrėžia, kad investuotojų elgsenos dinamikai įtakos turėjo ir rinką papildžiusios alternatyvios investavimo galimybės. Pavyzdžiui, tarpusavio skolinimas ir sutelktinis finansavimas, kuris nereikalauja didelio pradinio kapitalo, tačiau leidžia periodiškai ir nuosekliai investuojant sukaupti antrą pensiją ar papildomas lėšas ateičiai.
„Ilgalaikis ir lėtas investavimas yra racionalus sprendimas, paremtas ekonominėmis prielaidomis. Jei ekonomistų lūkesčiai dėl EURIBOR palūkanų mažėjimo pasitvirtins, mažės palūkanos ir paskolų, ir kitose rinkose. Todėl šiuo metu verta įdarbinti pinigus ilgesniam laikotarpiui“, – pastebi A. Kondrotė, „Savy“ komunikacijos ir ryšių su investuotojais vadovė.
Vis dėlto, atkreipia dėmesį A. Kondrotė, pragmatiškesnio požiūrio į pinigus bei finansinio raštingumo ugdymui erdvės tikrai dar yra. Lietuvos bankas (LB) skaičiuoja, kad šalies gyventojai Lietuvoje veikiančiose finansų įstaigose balandžio pabaigoje laikė 22,8 mlrd. Eur indėlių. Iš jų 15,5 mlrd. Eur sudarė einamieji indėliai. Šią įspūdingą pinigų sumą būtų galima „įdarbinti“ ir skirti investicijoms bei tokiu būdu apsaugoti nuosavas lėšas nuo nuvertėjimo dėl infliacijos.
Daugiau drąsos ir atsakomybės
Tarpusavio skolinimosi rinkos pradininkai „Savy“ pabrėžia, kad jei prieš dešimtmetį investuotojai buvo itin atsargūs, investavo taupiai ir rinkosi mažų sumų bei trumpo termino paskolas, dabar situacija pakito iš esmės: investuotojai gali rinktis investicinius instrumentus, kurie skiriasi palūkanomis, terminais, rizikomis bei užtikrinimo priemonėmis.
„Investuotojai turi daugiau finansinio raštingumo žinių, geba įvertinti ir atsirinkti tai, kas atitinka jų apetitą grąžai ir toleranciją rizikai. Juk žinome taisyklę – kuo didesnė grąža, tuo didesnė ir rizika“, – paaiškina A. Kondrotė.
Beveik pusė (48%) investuotojų renkasi investuoti diversifikuotai į įvairių rizikų ir visų tipų paskolas, tarp kurių yra vartojimo, būsto, verslo ir nekilnojamojo turto vystymo paskolos. Apie 40% investuoja konservatyviai, o agresyviai su didesne nei vidutine rizika nori investuoti 6% investuotojų ir dauguma iš jų yra patyrę investuotojai.
Įdomi detalė, parodanti ne tik didėjantį finansinį raštingumą, bet ir sąmoningumą bei rūpestį mus supančia aplinka, yra investuotojų dėmesys tvarumui. Net 68% respondentų norėtų, kad dalį jų paskolų portfelio sudarytų investicijos į paskolas, kurios yra orientuotos į tvarumą. 46% apklausos dalyvių nurodė, kad ryžtųsi investuoti į tvarias paskolas arba projektus net ir tuo atveju, jei grąža būtų mažesnė.
„Savy“ atliktoje apklausoje dalyvavo 614 dalyvių, iš kurių dauguma buvo 36-50 metų amžiaus. 75% apklaustųjų sudarė vyrai, o 25% – moterys.
