Lietuvos metinis BVP augimas antrąjį ketvirtį – 1,4%
Papildyta ekonomisto Žygimanto Maurico komentaru ir Baltijos šalių BVP pokyčio infograma
Po 2023 m. antrąjį pusmetį stebėtos stagnacijos šalies ekonomika šių metų pirmąjį pusmetį vėl auga, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys.
[infogram id="4797b452-81f8-4afd-b06b-effa9e4dccfd" prefix="Ma2" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2018-2024 m. II ketv. (pirmasis įvertis)"]
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad ekonomikos augimo spartėjimui daugiausiai įtakos turėjo vidaus paklausa, o eksporto perspektyvos išlieka miglotos.
„Šiemet stebime akivaizdų ekonomikos atsigavimą, tačiau kol kas daugiausiai įtakos jam turi gyventojų vartojimo ir valstybės investicijų augimas. Nuo dugno atsispiria ir kai kurie eksportuotojai – transporto priemonių, plastikų, trąšų gamintojai – tačiau daugelis kitų pramonės šakų ir transporto sektorius dar laukia paklausos atsigavimo“, – komentuoja N. Mačiulis.
„Toks (antrojo) ketvirčio ekonomikos rezultatas buvo truputį geresnis, negu tikėjomės, ir rodo, kad šalies verslas stojasi ant kojų po sudėtingesnių praėjusių metų“, – komentuoja Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
Jo teigimu, ir vėl pavyko aplenkti kaimynę Latviją, kur, kaip skelbta pirmadienį, ketvirčio BVP pokytis buvo neigiamas.
„Antrą šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikai teigiamą įtaką ir toliau darys augsiantis namų ūkių vartojimas. Pramonės rezultatai taip pat turėtų būti šiek tiek geresni negu pernai tokiu pat metu“, – pridūrė Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas.
Darius Imbrasas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, įžvalgoje pažymi, kad pardavimai didėjo daugelyje svarbiausių sektorių – tiek pramonėje, tiek statyboje, tiek mažmeninėje prekyboje, dalyje paslaugų įmonių.
„Didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir palengva tvirtėsianti užsienio paklausa leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais augs toliau“, – teigia D. Imbrasas.
Tuo metu Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė, atkreipia dėmesį, kad po 3% šuolio pirmąjį ketvirtį, skaitinę metinio BVP augimo išraišką slopino itin aukšta pernykštė palyginamoji bazė, nes pernai metų antrasis ketvirtis buvo pats stipriausias.
„Priešingai nei pernai, prie ekonomikos plėtros šiemet prisideda ir kertinis Lietuvos eksportuotojas – apdirbamosios gamybos sektorius“, – kalba I. Genytė-Pikčienė
Jos teigimu, pagamintos produkcijos realios apimtys per metus auga jau antrą ketvirtį iš eilės, energingą atšokimą demonstruoja energetikai imlios gamybos šakos – chemijos pramonė, plastikų ir guminių gaminių gamyba. Į teigiamą teritoriją iškopė medienos ir baldų gamybos apimčių pokyčių kreivės.
„Tiesa, ateities perspektyvas niaukia vis dar trapi kertinių eksporto rinkų Vakarų Europoje padėtis“, – pripažįsta I. Genytė-Pikčienė.
N. Mačiulis sako, kad bendras Lietuvos įmonių skolos ir pajamų santykis išlieka labai žemas, bet kai kuriems sektoriams, pavyzdžiui nekilnojamojo turto vystytojams, išaugusi pinigų kaina sukėlė rimtesnių iššūkių.
„Palūkanų normos jau mažėja, o iki metų pabaigos Europos Centrinis Bankas jas, tikėtina, sumažins dar puse procentinio punkto, tačiau griežtesnės pinigų politikos pasekmes galime pamatyti dar tik ateityje“, – mano N. Mačiulis.
Anot „Swedbank“ ekonomisto, verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad pasaulyje vis labiau įsisiūbuoja protekcionistinės ir nacionalistinės ekonominės idėjos – didžiosios pasaulio valstybės savo rinkas saugo vis didesniais importo tarifais ir barjerais, o savo pramonę stiprina vis didesnėmis subsidijomis.
„Todėl šioje aplinkoje auginti eksportą už ES ribų bus vis sudėtingiau, o didžiausias Lietuvos eksportuotojų potencialas išlieka vienoje didžiausių, nors kol kas beveik neaugančioje rinkoje – Europos Sąjungoje“, – priduria N. Mačiulis.
Pasak Lietuvos banko ekonomisto D. Imbraso, Lietuvos ekonomikos augimo tendencija artimiausiais ketvirčiais neturėtų keistis. Ją turėtų labiausiai skatinti augsiančios namų ūkių vartojimo išlaidos.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Lietuva yra Baltijos šalių lyderė sutelktinio finansavimo rinkose, taip pat investuojant ir į nekilnojamąjį turtą (NT). NT rinkos aktyvumas, specialistų vertinimu, jau pasiekė 2021 m. Kokios NT perspektyvos, grėsmės, galimybės ir kaip tai atsiliepia investuotojų elgsenai?
„Lords LB Asset Management“ Latvijos įmonės „PN Project“ obligacijos įtrauktos į Nasdaq Baltic skolos vertybinių popierių rinką. Prekyba vyksta per „Nasdaq Riga“ biržą.
Vis didesnį namų ūkių vartojimą palankiai veiks sparčiai tebeaugsiančios gyventojų pajamos, nedaug didėsiančios kainos, geros namų ūkių nuotaikos.
Palengva atsigaunančios, tačiau ne taip sparčiai, kaip anksčiau tikėtasi, pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos sudarys sąlygas didesniam eksportuojančiojo sektoriaus aktyvumui. Tai kartu su tebegausėsiančiomis Europos Sąjungos fondų lėšomis ir augančiais valdžios sektoriaus užsakymais palankiai veiks investicijų raidą, jos taip pat turėtų didėti.
Žygimantas Mauricas, banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad ekonomikos augimo rezultatai yra puikūs, tačiau jau kitais metais jis gali sulėtėti.
„Tendencija yra pakankamai teigiama, nes augimą ypatingai skatina vidaus vartojimas atsigavęs, tą rodo mažmeninės prekybos augimas pakankamai spartus ir (...) taip pat nuo dugno atsiskyręs pramonės sektorius – didelis investicijų augimas“, – BNS antradienį teigė Ž. Mauricas.
„Reiktų džiaugtis, kad mes nesekame Estijos keliu, bet tokios perspektyvos (BVP mažėjimo grėsmė – BNS), ji vis dar išlieka“, – pridūrė ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje BVP augimą daugiausia lemia augantis vidaus vartojimas.
„Išaugęs (vidaus vartojimas – BNS) nes vis dar sparčiai auga darbo užmokestis. Sparčiau negu, visų pirma, auga pridėtinė vertė, darbo užmokesčio ir BVP rodiklis Lietuvoje yra rekordiškai aukštas, aukštesnis negu Europos Sąjungos vidurkis. (...) Infliacijai sumažėjus gyventojai tiesiog daugiau prekių perka“, – aiškino Ž. Mauricas.
Vis dėl to, anot ekonomisto, kitais metais BVP augimas gali sulėtėti.
„Klausimas didžiausias matyt yra dėl kitų metų perspektyvų, nes jeigu palyginsime su Latvija ir Estija – Lietuva išsiskiria savo augimo spartumu, o Estija išsiskiria savo nesibaigiančiu ekonomikos smukimu. Viena iš priežasčių dėl ko Estijoje ekonomika smunka yra keliami mokesčiai, ir jie turi pakankamai ambicingą planą juos kelti toliau“, – sakė Ž. Mauricas.
„Jeigu ir mes įsisuksime į mokesčių kėlimą, tai kitų metų ekonomikos augimas gali būti mažesnis negu šių metų, priešingai negu daugelis institucijų prognozuoja. (...) (Mokesčių kėlimas – BNS) neabejotinai atvėsina ekonomiką ir skatina infliaciją“, – pabrėžė jis.
[infogram id="150e67a4-4b00-4d55-8fe8-aa24622864dc" prefix="Pc1" format="interactive" title="Baltijos šalių BVP pokytis 2024 05"]
