2024 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos BVP išaugo 2,9%

Papildyta ekonomistų komentarais. 

Palyginti su 2023 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo taip pat teigiamas ir sudarė 0,8%

2024 m. pirmąjį ketvirtį, šalies BVP to meto kainomis siekė 17,1 mlrd. Eur.

Valstybės duomenų agentūra pranešime skelbia, kad vertinant gamybos metodu, 2024 m. pirmąjį ketvirtį didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo įmonių veiklos rezultatai.

Ekonomistų vertinimai

Darius Imbrasas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, komentuoja, kad augant perkamajai galiai namų ūkiai vis drąsiau didino išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti, o po ilgesnės pertraukos reikšmingesnis produkcijos pardavimų ūgtelėjimas didino apdirbamosios gamybos aktyvumą. 

„Didėsiantis vartojimas, gausėsiančios investicijos ir numatoma palankesnė užsienio prekybos partnerių padėtis leidžia tikėtis, kad Lietuvos ekonomika artimiausiais ketvirčiais tebedidės“, – komentare cituojamas D. Imbrasas.

Indrė Genytė–Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antroje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikos augimui nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.  

„(Aukštų palūkanų – VŽ) susiaurinta įmonių ir namų ūkių finansinio manevro laisvė daro įtaką lūkesčiams, vartojimo ir investiciniams planams, išorės paklausai, cikliškumui jautriems sektoriams ir pačių ekonomikos dalyvių elgsenai“, – sakė I. Genytė–Pikčienė.

Antra pusmetį laukiama, kad palūkanų normos euro zonoje pradės mažėti.  Todėl, jos teigimu, „įgauti naują pagreitį“ turėtų pernai smukusi chemijos, medienos, baldų pramonė.

„Tai duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose. Šitos veiklos, panašu, kad tikrai reaguos. Matome, kad potencialas ir pajėgumai nėra sumažinti, užimtumas nemažėja“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, teigia, kad tokio BVP augimo galima tikėtis ir ateinančiais metų ketvirčiais. 

„Toks BVP šuolis nėra netikėtas ir panašu, kad jeigu nebus didelių neigiamų netikėtumų, išorinių šokų, tai toks augimas turėtų tęstis ir likusiais šių metų ketvirčiais“, – pažymi N. Mačiulis. 

„Tai nėra netikėtas rodiklis, turint omenyje, kad jau stebėjome pastaraisiais mėnesiais sparčiai atsigaunančią pramonę bei mažmeninę prekybą“, – pridūrė jis.

Anot „Swedbank“ ekonomisto, Lietuvos BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau augančios investicijos.

„Matome, kad pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtys buvo išaugusios dešimtadaliu dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios ir didėjančios mažmeninės prekybos“, – aiškina N. Mačiulis. 

Jis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia.

„Kadangi šiuo metu metinė infliacija yra lygi nuliui, tuo tarpu vidutinio darbo užmokesčio augimas siekia apie 10%, tai Lietuvoje perkamosios galios augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje, ir tai jau atsispindi ir mažmeninėje prekyboje ir kituose makroekonominiuose rodikliuose“, – sako ekonomistas. 

Optimistiniai Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir perkamosios galios atsigavimas pirmą ketvirtį į viršų ištempė mažmeninės prekybos sektorių, kur apyvarta per metus ūgtelėjo 2,5%.

Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, pažymi, kad iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių sudėtingiausia situacija šiuo metu yra transporto sektoriuje, ką gerai indikuoja Lietuvos paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčiai: nors kovą paslaugų sektoriaus lūkesčiai nustojo blogėti, kovą jie buvo nukritę į maždaug 2020 m. vasaros lygį, o šie duomenys indikuoja besitęsiančia recesiją Lietuvos transporto sektoriuje.

Negana to, egzistuoja ir kita rizika – kad Lietuvos pramonės atsigavimas gali „atsitrenkti į lubas“ ir išlikti gana lėtas. 

Europos Komisijos apklausos rodo, kad antrą ketvirtį euro zonos pramonė pradėjo silpnai – euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksas balandį buvo žemiausiame lygyje per 45 mėnesius, t. y. nuo 2020 m. liepos mėnesio. Balandį euro zonos gamintojų nuomonė apie užsakymus buvo prasčiausia per 43 mėnesius.

„Todėl neatmesčiau rizikos, kad nepaisant geros metų pradžios, antrą ketvirtį turėsime letargišką eksporto atsigavimą, o ekonomiką į viršų labiausiai temps vienas komponentas – vidaus vartojimas, kuris tolau turėtų augti dėl atsigaunančios gyventojų perkamosios galios“, – kalba A. Izgorodinas.

Apibendrindamas A. Izgorodinas komentuoja, kad Lietuvos ekonomika sėkmingai perėjo iš ekonomikos stagnacijos į ekonomikos augimo fazę, ir tai reikia vertinti teigiamai.

„Tačiau ekonomikos atsigavimo kelias bus duobėtas tiek dėl bazės efekto, tiek dėl lėto cikliškų euro zonos ekonomikos sektorių atsigavimo“, – priduria A. Izgorodinas.  

Iš dalies tokį gerą pirmo ketvirčio BVP rodiklį lėmė ir žema 2023 m. pirmojo ketvirčio bazė, kai Lietuvos BVP sumažėjo 2,1%.

Kiek ir dėl kokių priežasčių pakito BVP šių metų sausį–kovą, koks galėtų būti visų 2024–ųjų Lietuvos ekonomikos vystymosi rezultatas skaitykite šiame VŽ tekste.

[infogram id="2a14ff35-510d-4714-8885-e18ef8202d0e" prefix="sqO" format="interactive" title="BVP Lietuvoje 2009-2024 m. I ketv. (pirmasis įvertis)"]