LB vadovas: tikimybė, kad ekonomika trauksis labiau, yra padidėjusi

Kartu pabrėžiama, kad šalies finansų sistema susitvarko su padidėjusių palūkanų normų, nepalankios geopolitinės aplinkos keliamais iššūkiais. Be to, pabrangusios paskolos teigiamai veikia bankų pelnus ir leidžia sukaupti didesnius rezervus potencialiems išbandymams.

Lietuvos banko atlikto testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra pajėgūs atlaikyti net ir nepalankių ekonominių sąlygų scenarijų.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas, pristatydamas centrinio banko rengiama Finansinio stabilumo apžvalgą, pabrėžė, kad finansinis ciklas Lietuvoje yra perėjęs į lėtėjimo fazę, o rizikos finansų sistemai per metus išaugo.

„Tikimybė dėl didesnio ekonomikos susitraukimo yra išaugusi“, – žurnalistams antradienį sakė G. Šimkus.

„Jeigu ji išsipildytų, tuomet suprastėtų įmonių ir gyventojų finansinė padėtis, prastėtų jų galimybės grąžinti paskolas“, – pridūrė LB vadovas.

Dviejų ketvirčių iš eilės neigiamas Lietuvos bendrojo vidaus produkto pokytis rodo, kad šalies ekonomika atsidūrė techninėje recesijoje. (2023 m. I ketv. BVP, palyginti su atitinkamu 2022 m ketv., sumažėjo 3,6%; 2022 m. paskutinį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2021 m. ketvirčiu, BVP sumažėjo 0,4%).

[infogram id="0bb5b1c7-880c-443c-89f8-b7b125ca6b1b" prefix="trz" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2023 05  15"]

Jautriausi sektoriai, palūkanų poveikis

Lietuvos banko atlikta jautrumo analizė rodo, kad ekonomikos sukrėtimui jautriausios yra apgyvendinimo ir maitinimo, transporto ir prekybos įmonės.

Kartu pabrėžiama, kad didžioji dalis gyventojų yra atsparūs palūkanų augimui dėl pastaraisiais metais sparčiai augusių pajamų ir Lietuvos banko 2015 m. nustatyto 5% palūkanų šoko testo, suteikiant paskolas.

Lietuvos banko skaičiavimais, palūkanoms pakilus 4 proc. punktais, t. y. tarpbankinėms palūkanų normoms EURIBOR pasiekus šį lygį, beveik dviem trečdaliams būsto paskolas turinčių namų ūkių mėnesio įmokos padidėtų iki 100 Eur ir tai sudarytų 3% tų namų ūkių mėnesio pajamų. Kitiems būsto paskolas turintiems namų ūkiams įmokų padidėjimas sudarytų 5–7% pajamų.

Lietuvos banko tyrimas rodo, kad net ir tuo atveju, jei išsipildytų nepalankusis scenarijus ir pažeidžiamos įmonės patirtų sunkumų, bankų nuostoliai būtų riboti. Jo teigimu, padidėjusios palūkanos teigiamai veikia bankų pelnus ir leidžia sukaupti rezervus potencialiems iššūkiams.

„Finansų sistemai, kaip ir gyventojams bei verslui, tenka spręsti tiek tebesitęsiančius iššūkius dėl tebevykstančio Rusijos karo prieš Ukrainą padarinių ir aukštos infliacijos, tiek ir visiškai naujus. Per metus iš esmės pasikeitė palūkanų aplinka, jos reikšmingai padidėjo, šalies finansinis ciklas perėjo į lėtėjimo fazę, ekonomikos augimo perspektyvos yra pablogėjusios. Bankų testavimo rezultatai rodo, kad bankų sektoriaus kapitalo šarvas yra itin tvirtas, o išaugęs pelningumas juos dar sustiprins, todėl bankai yra pajėgūs atlaikyti net ir reikšmingus sukrėtimus“, – pranešime cituojamas G. Šimkus.

NT perspektyvos

LB pažymi, kad pabrangus skolinimuisi ir suprastėjus būsto įperkamumui, jo paklausa sumažėjo, o rinka pastebimai atvėso. 

Nors metinis būsto kainų augimo rodiklis vis dar yra aukštas, būsto kainų lygis pernelyg nesikeičia nuo 2022 m. rudens.

Centrinio banko vertinimu, sklandus būsto rinkos sulėtėjimas šiuo metu nekelia didelio susirūpinimo ir yra naudingas pačiai rinkai, padedantis grįžti į įprastesnes vėžes po didelio aktyvumo laikotarpio.

Vis dėlto, jei išsipildytų neigiamas scenarijus, t. y. reikšmingai pablogėtų ekonomikos padėtis, išaugtų nedarbas ir reikšmingai sugriežtėtų finansavimo sąlygos, būsto ir komercinio NT rinkos „galėtų patirti sukrėtimą.“

Rizikos finansų sistemai

Apžvalgoje taip pat teigiama, kad reikšmingai padidėjo kibernetinių atakų skaičius Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, o finansų sistema tampa vis dažnesniu šių atakų taikiniu, todėl, vykstant karui, sistemiškai svarbios kibernetinės atakos tikimybė tebėra padidėjusi. LB rekomenduoja, kad finansų įstaigoms būtina ir toliau stiprinti savo atsparumą kibernetinėms atakoms ir didinti investicijas į informacinių technologijų sistemų apsaugą.

Lietuvos bankas šiemet įvardijo ir du iššūkius finansų sistemai. Pirmiausia, itin sparčiai besiplečiantys elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų bei kriptoturto sektoriai turi toliau stiprinti savo brandą, ypač pinigų plovimo rizikos srityje, siekiant išvengti galimų sisteminių padarinių šalies finansų sistemos reputacijai.

Antras iššūkis – Lietuvos bankų sektoriui ir toliau yra aktuali ilgalaikė su klimato kaita susijusi rizika, kylanti dėl perėjimo prie klimatui neutralios ekonomikos.

Skolinimas pereinamojo laikotarpio rizikai jautriausiems sektoriams (transporto, apdirbamosios gamybos, žemės ūkio ir energijos tiekimo) 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 32% ne finansų įmonių paskolų portfelio.

Pirmą kartą atlikta bankų sektoriaus jautrumo su klimato kaita susijusiai rizikai analizė rodo, kad papildomų priemonių taikymas, siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, ilgainiui mažintų bankų sektoriaus patiriamus kredito nuostolius.

Prie finansų sistemos stabilumo, LB tvirtinimu, reikšmingai prisideda ir jau daugiau nei dešimtmetį veikiantys Lietuvos banko patvirtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai ir bankų vykdyta tvari kreditavimo politika. Praėjusiais metais finansų sistemą sustiprino padidintas pradinio įnašo reikalavimas antrai ir paskesnėms būsto paskoloms, įsigaliojęs rizikos poveikį mažinantis sektorinis sisteminės rizikos kapitalo rezervas ir paskelbta padidinta anticiklinio kapitalo rezervo norma.

Naujausioje finansinio stabilumo apžvalgoje centrinis bankas įvardijo keturias pagrindines rizikas: galimas ekonomikos sukrėtimas dėl mažėjančios prekybos, aukštos infliacijos ir išaugusių palūkanų, būsto ir komercinio nekilnojamojo turto (NT) nuosmukis, sumažėjęs pasitikėjimas finansų sektoriuje, padidėjusios įtampos pasaulio finansų rinkose bei galimos kibernetinės atakos.