Jei/kai bus recesija, palūkanos bus nulinės. Kai pradėjau namo statybas, paskolos įmoka sudarė apie 20% pajamų. Dabar su 1% euribor'u sudaro kažkur 12% pajamų. Kitais metais, jei Euribor'as liks apie 1%, sudarys jau matyt 10% pajamų. O jei tiksliau, anksčiau įsigyti ir išsimokėto NT pajamos dengia mūsų namo įmoką bankui. Komunaliniai (elektra, šildymas, vanduo, nuotekos) per metus už 170 kv.m. namą sudaro ~500€ ir realiai brangimas nusimato nebent keliais procentais mums. Dar vat jei kas duotų su paskola elektromobilį įsigyti, tai kiek išleidžiu ant kuro, tiek mokėti galėčiau už naują elektromobilį, o kurui užtektų pasigaminamos elektros, t.y. nepadidintų kitų mėnesinių išlaidų. Taip kad didele dalimi "paskolinių", gali nesirūpinti. Jiems didelė infliacija tik sumažino santykinai paskolas ir realiai nelabai ką ir bereikės grąžinti.

AR Tu bent matei UK ir germany Bondu yieldus? Aisku kad ne jeigu svaigsti apie 1proc euroribor kitaip metais :D

Palyginkime paskolinius ir taupančius tarkim nuo 2002 metų (20 metų, vidutinis paskolos terminas). Kad būtų lengviau skaičiuoti litus konvertuosime į EUR. Paskolinis 2002 metais pirko naujos statybos 3 kambarių naujos būtą už 100K Litų arba 35000Eur, mokėjo kas mėn. po 270Eur (skaičiuojant, jei vidutines palūkanos sudaro ~5%). Kad būtų įdomiau lyginti, tarkim paskolinis nenuomavo būto (20 metų gyveno pas tėvus) ir kas mėnesį atidėdavo pusę savo algos (skaičiuojame vidutines pajamos), t.y. 2002 metais vidutinė alga buvo ~400Eur, t.y. atidėdavo 200Eur, iki 550Eur 2022 metais, kai vidutinė alga 1100Eur. Rezume: Paskolinis jau nuo 2005 metų paskolai mokėjo mažiau nei pusę savo algos, taupantis vis mokėjo pusė algos. Kokiais 2020m. paskolinis mokėjo 25% paskolai, taupantis atideda vis dar pusę algos. 2022 metai paskolinis išmokėjo paskolą, turi 3K būtą (kurio dabartinė vertė 170K Eur) ir pragyvenimui skiria 100% pajamų. Taupantis sutaupė ~90K Eur, neturi nuosavo būto ir 20 metų gyvena tik iš pusės algos. Kas geriau ?

Tai kol elektros tiekėjai į minusą teikia elektros pasaugojimo paslaugą gali girtis sąskaitomis. Bus kaip Estijoje pirksi ir parduosi tuometine rinkos kaina. Man butas 70m2 per metus kažkur 1440 atsistoja, nes nieko nemokamai negaunu iš valstybės, bet tai niekingai maža pajamų dalis, todėl nesiskundžiu ir nesigilinu kas ir kur ten brangsta

Klaida, taupantis ir investuojantis pusę algis turi daugiau.

Taupantis, neatostogaujantis, važiuojantis su senu kledaru, arba visai be auto, gyvenantis pas tėvus, greičiausiai be šeimos, nes per sunku gyventi vienam bute dviems šeimoms, BET investuojantis, greičiausiai per 20 metų turės 170K. Klausimas, verta paaukoti 20 metų, kad sutaupyti butui?

Jei pirkčiau ir parduočiau tuo metu esama kaina, aš galėčiau suvartoti bent 2x daugiau elektros pagal dabartinius svyravimus, nes 80% elektros vartojimo be vargo ar įpročių keitimo galiu paslinkti tada, kada man reikia. Dabar to daryti negaliu. Ir pernai metais už elektrą atgavau apie 3x mažiau, nei jos gamybos kaina buvo. Nepatingėjau ir sujungiau pagamintą elektrą su Nordpool kainomis. Taip kad ne, šiuo metu didesnė dalis gaminančių vartotojų subsidijuoja kitus, ne priešingai.

Gyvenk viešbuty išvis komunalinių nereikės mokėt. Čia tas pats kas pervesti 20k už elektra ir paskui rekt uz elektrą visus metus nieko nemokėjau!

Skirtumas tik tas, kad saulės elektrinė atsipirko per 2 metus ir už elektrą nemokėsiu 40 metų, nebent inverterį kartą už 1k€ atnaujinsiu, kuris atsipirks per nepilnus metus. Tai palyginimas būtų iškart susimoki už 3 metus už elektrą, ir 40 metų beveik nieko nemoki. Leisk išversiu kitaip, tu šįmet už komunalinius sumokėsi daugiau, nei man kainavo investicija į saulės elektrinę.

Kitais metais Euribor bus 4. Dar iki metų gali bus netoli 3%.

Jūs wntuziastas, bet realistas mato ir kitas išlaidas, visumą. Pvz neketinu keltis už miesto, man patogu gyventi 5 dienas be automobilio, kur bute tą elektrinę dėti. Nutolusias ir visas kitas apmokestins, kad eso ar ignitis enefit nsturėtų nuostolių. Namo žvėryne neįperku. Viskas kas atrodo per gerai ir yra nelabai gerai

Čia Jūs taip matote, bet nesate teisus net besityčiidami

ESO ir Ignitis neturi nuostolių. Realistas būtent mato, jūs tik tikite.

Taip, nes prasidėjus recesijai kels palūkanas, kad paskatintų ekonomiką.

"Nepatingėjau ir sujungiau pagamintą elektrą su Nordpool kainomis." Užvesk ant kelio kaip šitas pasidaro.

Nuostoliai iš tam tikrų veiklų, viena iš jų tiekimas gudruolimas pasaugojimo elektros. Aš fiziką studijavau, žinau kad elektra nesaugoma. Bet ekonominiai bambukai sukūrė

Kolega jei būtumet labiau finansiskai išpruses suprastumet, kad dabar top 1 prioritetas yra infiacija. Ta sako ir centriniai bankai. Nežinau kokiais duomenim remiantis prognozuojat staigų infkiacijos smigimą žemyn. To nebus. Reiskias net esant recesijai centriniai bankai negales leisti printerio.

Suprask paskoliniai negali investuoti, tik taupantis ir neturintis paskolų? Išlyginkime tada sąlygas, ir paskolinis ir taupantis pusę algos skiria paskolai/nuomai ir taupymui. Po 20 metų paskolinis turės būtą už 170K Eur plius kokius 80-100K pinigų, taupantis neturės būto ir turės kokius 80-100K pinigų. Kaip nesuk, paskola nėra toks blogis, kaip bando aiškinti skieptikai

Gali, bet aš verčiausi be paskokų, turiu ir butą ir pinigų, pradėjau nuo nulio

Kalbame apie statistinį, vidutines pajamas gaunanti lietuvį, kuris nesidomi investavimu. Nekalbam apie verslininkus, investuotojus ar dar ką

Pritariu 100%👌ir kuo greičiau nuleis vandenį su tuštučiais…tuo geriau visiems

paskoliniai cypia kurie prieš metus aiškino kad reikia skolintis max, palūkanos niekados nebebus teigiamos.

Ne, nesakė niekas, kad nebebus teigiamos. Tuo metu buvo galima pasiskolinti už 0% arba arti to, kad ir 15-ai metų. Pasiskolini ir finansuoji atsinaujinančios energetikos plėtrą iki 130% elektros poreikio. Dabar turėtume pigesnę elektrą nei dauguma ES. Tik š. skandinavai turėtų pigiau. Ir dar uždirbtume iš eksporto.

Božė, božė, nu ir mąstymas. Gal pasidomėk pradžiai kas tie "spausdintojai", kam spausdinami pinigai ir kodėl jie deginami. Tada suprasi kas išlošia.

Nesupras, per sudėtinga anam