Pelno mokesčio įstatyme – lengvata, skatinanti stambias investicijas Lietuvoje
Minėta lengvata įtvirtinta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalyje.
Lengvata yra taikoma juridiniams asmenims investuotojams, nedarant skirtumo, ar tai nacionalinis, ar užsienio subjektas. Esminiai kriterijai, kuriuos įgyvendinus taikoma lengvata, – investicijos dydis bei naujų darbo vietų skaičius. Lengvata orientuota į stambių įmonių potencialias investicijas.
Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalyje įtvirtintos lengvatos esmė – juridinis asmuo, atitinkantis išvardintus kriterijus, priklausomai nuo investavimo teritorijos, ir nesinaudojantis kitomis lengvatomis, įgyja teisę nemokėti pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį pasiekiami įstatyme nurodyti vidutinio darbuotojų skaičiaus ir investicijų sumos kriterijai.
Ši pelno mokesčio lengvata juridiniam asmeniui, įgyvendinančiam stambų projektą, taikoma ne ilgiau negu 20 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos.
Remiantis Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalimi, yra išskirtos teritoriniu požiūriu dvi kriterijų, kuriuos įgyvendinus, įgyjama teisė į pelno mokesčio lengvatą, grupės – investavimas Vilniuje ir investavimas likusioje Lietuvos dalyje.
Stambaus investicinio projekto įgyvendinimas Vilniuje:
juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir
kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200, ir
kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą pasiekė ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą.
Stambaus investicinio projekto įgyvendinimas, kai investuojama likusioje Lietuvos dalyje:
juridinis asmuo, kuris įgyvendina stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir
kurio vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150, ir
kai privačios kapitalo investicijos į stambų projektą pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą.
Kadangi nagrinėjama lengvata yra ženklios apimties, Pelno mokesčio įstatymas riboja to paties subjekto galimybes pasinaudoti iš karto keliomis lengvatomis. Juridinis asmuo, atitinkantis nurodytus kriterijus, gali naudotis pelno mokesčio lengvata tuo atveju, jeigu nesinaudoja Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 2 punktuose arba 163 dalyje nustatytomis lengvatomis.
Taip pat Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms egzistuojant, juridinis asmuo, atitikęs apibrėžtus kriterijus, gali pasinaudoti lengvata – lengvata taikoma tik tuo atveju, kai:
ne mažiau kaip 75 procentai atitinkamo mokestinio laikotarpio juridinio asmens pajamų sudaro pajamos iš: — duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba — pajamos iš apdirbamosios gamybos.
Lengvata taikoma išimtinai toms juridinio asmens pajamoms, kurios gautos įgyvendinant stambų projektą.
Norėdamas pasinaudoti lengvata, juridinis asmuo taip pat turi turėti auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą juridinio asmens privačių kapitalo investicijų dydį.
Jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma į stambų projektą sumažėja ir nebesiekia Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalyje nurodytų ribinių dydžių, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius mokestiniais metais tampa mažesnis už minėtoje įstatymo normoje įtvirtintą skaičių, lengvata netaikoma tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šios pelno mokesčio lengvatos taikymas gali būti atnaujinamas. Tai vyksta tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos į stambų projektą vėl pasiekia įstatymo reikalaujamą sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų, reikalingų stambiam projektui įgyvendinti, skaičius vėl tampa ne mažesnis, nei nustatyta Pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnio 162 dalyje.
Minėta lengvata taikoma tiek, kiek ji suderinama su Europos Sąjungos teisės aktais, kuriais reguliuojamas valstybės pagalbos teikimas, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarka.
Aprašyta pelno mokesčio lengvata sudaro palankesnes sąlygas vystyti stambius vietinio ir užsienio kapitalo investicinius projektus visoje šalies teritorijoje, įskaitant ir laisvąsias ekonomines zonas. Su šios pelno mokesčio lengvatos taikymu susiję Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai yra sudedamoji teisės aktų paketo, dar vadinamo „žaliuoju koridoriumi“ stambiems investiciniams projektams, dalis.
