2021 m. biudžeto deficitas pasieks seniai matytas aukštumas, valstybės skola taps rekordine

Papildymai visame tekste.

Valstybės biudžeto pajamos 2021 m., palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3% (145,369 mln. Eur) iki 11,385 mlrd. Eur, o išlaidos augs 21,2% (2,712 mlrd. Eur) iki 15,49 mlrd. Eur.

Vilius Šapoka, finansų ministras, biudžetą vadina konservatyviu, tačiau deficitas pasieks jau seniai matytas aukštumas, o valstybės skola kitąmet taps rekordine. Tiesa, vėlesnių metų projekcijose prognozuojamas nuosaikus biudžeto deficito ir skolos mažėjimas.

Biudžetas sudarytas remiantis Finansų ministerijos rugsėjo mėnesio makroekonomine prognoze, kad šalies BVP 2020 m. mažės 1,5%, o kitąmet augs 3,3%.

Naujų mokesčių nesiūlo

Gera žinia, kad su biudžeto projektu nėra teikiama naujų mokestinių įstatymų pakeitimų.

„Tam, kad nebūtų sukeltas papildomas šokas ekonomikai, įvedinėti naujus mokesčius ar daryti reikšmingus pakeitimus mokesčių sistemoje, nemanau, kad būtų išmintinga“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė Vilius Šapoka, finansų ministras. 

nuotrauka::1 left

Po Vyriausybės pritarimo 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas bus pateiktas svarstyti Seimui, tačiau koks bus priimtas galutinis biudžeto variantas po rinkimų susirinkusio Seimo, ypač jei pasikeis valdančioji dauguma, išlieka neaišku. Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

Biudžeto projekto apžvalgoje nurodoma, kad 2021 m. konsoliduotos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos, lyginant su 2020 m. patvirtintomis pajamomis, mažės 1,5%, iki 13,42 mlrd. Eur. Konsoliduotosios valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos, lyginat su šių metų asignavimais, išaugs 18,4%, iki 17,578 mlrd. Eur.

„Kaip ir žadėjome, parengėme saugų ateinančių metų biudžeto projektą. Jame atsižvelgėme į pažeidžiamiausias visuomenės grupes bei investicijas į ateitį. Vykdant priimtus įsipareigojimus, labai svarbu kartu tikslingai skatinti ekonomiką – tam reikalingos ilgalaikės investicijos, bei pristabdyti kitas išlaidas – tam, kad suvaldytume skolos augimą“, – akcentavo V. Šapoka.

[infogram id="31718f6b-2b24-4baa-bd28-a5dccb377b20" prefix="1N3" format="interactive" title="Valstybės biudžeto pajamos 2019-2021 m."]

Labiausiai auga išlaidos ekonomikai

Laukiama, kad kitąmet labiausiai mažės PVM surinkimas, tačiau pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio neturėtų mažėti, atsižvelgiant į tai, kad ministerija prognozuoja, kad darbo užmokesčio fondas 2021 m. augs 4,9%.

Daugiausiai išlaidų teks socialinei apsaugai, ekonomikai ir švietimui, o labiausiai išlaidos auga ekonomikos sričiai, numatant per kelerius metus įgyvendinti daugiau nei 6 mlrd. Eur vertės Lietuvos ateities ekonomikos DNR planą.

Lyginant su 2020 metais, kitąmet planuojama skirti 321 mln. Eur daugiau socialinėms išmokoms.

Pagal teikiamą biudžeto projektą minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) kitąmet auga 35 Eur – nuo 607 iki iki 642 Eur.

Vaiko pinigai 2021 m. didėja dešimt eurų, iki 70 Eur už vaiką ir 110 Eur auginantiems tris ir daugiau vaikų. Tam ateinančių metų biudžete numatyta skirti 63 mln. Eur.

Senatvės pensijos kitąmet augs dukart sparčiau nei algos, kurios prognozuojama didės apie 3,3%.

VŽ rašė, kad pagal teikiamą „Sodros“ biudžeto projektą, 2021 m. jas siūloma didinti dar 7,17%. Vidutinė senatvės pensija tokiu atveju padidėtų nuo 377 iki 404 Eur, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 Eur. Bendrai pensijų didinimui 2021 m. biudžete planuojama skirti 258 mln. Eur.

Pagal preliminarias projekcijas, viešųjų finansų deficitas šiemet sieks apie 8,8%, kitąmet – 5,0%. Manoma, kad pasibaigus pandemijai euro zonos fiskalinės drausmės taisyklės grįš, tad jau 2022 m. deficitas neturėtų viršyti 3%, t.y. 2022 m. – 2,7%, 2023 m. – 1,6%

Estija kitąmet, prognozuojama, turės 6%, o Latvija – 4% viešųjų finansų deficitą.

Viešųjų finansų skolos lygis šiemet pasieks 47,7% šalies BVP, kitąmet skolos lygis ūgtels dar iki 50,2%, 2022 m. – 49,4%, 2023 m. – 50,3%.

[infogram id="e63cbd7e-65dd-4129-92b3-f2a4ec920a43" prefix="9Ds" format="interactive" title="2021 m. biudžetų išlaidos, mln. Eur"]

Kur didėja išlaidos labiausiai 

Finansų ministerija nurodo, kad ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis bus skirta socialinės apsaugos sričiai, įskaitant ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą – 7,335 mlrd. Eur. Palyginus su 2020 metais, socialinei sričiai papildomai bus skiriama 783 mln. Eur.

Taip pat gerokai daugiau bus skiriama ekonomikai – iš viso 3,578 mlrd. Eur. Lyginant su 2020 metais, tai net 1,053 mlrd. Eur daugiau. Švietimui skiriamos lėšos taip pat augs – 683 mln. Eur, iš viso skiriant 3,064 mlrd. Eur. Sveikatos apsaugai numatyta skirti 2,732 mlrd. Eur, t. y. 396 mln. Eur daugiau nei 2020 metų patvirtintame plane.

Siekiant sparčių ir efektyvių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir augimą, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektams 2021 m. valstybės biudžete numatomos 2 mlrd. Eur investicijos.

Tam, kad Lietuvos ekonomika taptų tvari, inovatyvi ir kurtų aukštą pridėtinę vertę, Ateities ekonomikos DNR plano naujoms investicijoms 2021 m. valstybės biudžete numatyta skirti apie 1,6 mlrd. Eur. Didžiausia dalį, t. y. 1,3 mlrd. Eur, planuojama, jog sudarys Europos Sąjungos lėšos, 29 mln. – Eur bendrojo finansavimo lėšos, dar 199 mln. Eur – valstybės biudžeto lėšos.

Savivaldybių pajamos augs 8,4%

Lyginant su 2020 metais, artėjančiais metais numatoma, jog savivaldybių biudžetų bendros pajamos augs 276 mln. Eur (8,4%). Dėl koronaviruso susidarius neįprastoms aplinkybėms, šiemet nukentėjo savivaldybių biudžetų pajamų surinkimas, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto bus skiriamos lėšos ir kompensuojamos 2020 m. negautos pajamos. Savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 53 mln. Eur.