Lietuvoje darbuotojo atleidimas atpigo – pagal šį rodiklį šalis tapo vidutiniokė
Įvertinus skirtingus scenarijus ir valstybes, nustatyta, kad darbo santykių nutraukimo be darbuotojo kaltės atveju Lietuva pagal darbuotojo atleidimo išlaidas užima 22-ąją vietą iš 35 lyginamų valstybių, o darbo santykių nutraukimo darbdavio valia atveju – 20-ąją vietą iš 30 lyginamų valstybių.
„Lietuva priėmusi naująjį Darbo kodeksą padarė neabejotiną pažangą, bet kitos valstybės taip pat nestovi vietoje. Šiandieną, deja, ir vėl esame ne pirmaujančių gretose. Tai reiškia, kad spręsti įsisenėjusias problemas nepakanka – reikia šiuolaikiško, inovatyvaus požiūrio,“ – komentuoja Gintautas Bartkus, advokatas ir „Deloitte Legal“ partneris.
Naujasis Darbo kodeksas (DK) Lietuvoje įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d.
Kitur – brangiau
Pavyzdžiui, darbo santykių nutraukimas dėl objektyvių priežasčių su darbuotoju, turinčiu 4 metų darbo pas darbdavį stažą ir gaunančiu 30.000 Eur pastovaus ir 2.500 Eur kintamojo darbo užmokesčio per metus bei 4.000 Eur vertės metinę premiją, Lietuvos darbdaviui atsieitų daugiau kaip 11.000 Eur. Italijoje tokio paties darbuotojo atleidimas darbdaviui kainuotų daugiau kaip 50.000 Eur, Belgijoje – daugiau kaip 20.000 Eur, Prancūzijoje – apie 18.000 Eur.
Kita vertus, Maltoje, Vokietijoje ar kaimyninėje Latvijoje darbuotojo atleidimas iš darbo pagal analogišką scenarijų darbdaviui kainuotų kone perpus pigiau nei Lietuvoje, lygina „Deloitte“.
Mažesni darbuotojo atleidimo kaštai ir daugelyje kitų Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Vengrija, Suomija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir kitos.
Tiesa, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, darbo santykių nutraukimo išlaidos, patiriamos Lietuvos darbdavių, gerokai sumažėjo. 2015 m. Deloitte atlikto analogiško tyrimo duomenimis, darbo santykių nutraukimas su darbuotoju pagal anksčiau pateiktą scenarijų Lietuvos darbdaviui būtų atsiėjęs apie 20.000 Eur, t. y. beveik dvigubai daugiau nei dabar.
Tokius atleidimo iš darbo išlaidų pokyčius nulėmė naujajame DK nustatyti trumpesni įspėjimo terminai ir mažesnės išeitinės išmokos. Pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis senojo Darbo kodekso reikalavimais, darbdavys privalėtų įspėti darbuotoją apie atleidimą bent prieš 2 mėnesius ir išmokėti darbuotojui jo 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tuo tarpu naujasis DK aptariamu atveju numato vieno mėnesio įspėjimo terminą ir įpareigoja darbdavį išmokėti darbuotojui du jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Atliekant tyrimą, atleidimo iš darbo išlaidos buvo skaičiuojamos pagal tris skirtingus scenarijus. Atleidimo iš darbo išlaidų sumos gautos sudėjus darbo užmokestį, mokamas darbuotojui įspėjimo laikotarpiu, išeitinę išmoką, socialinius mokesčius ir kitas išmokas.
