Kokias būsto paskolos palūkanas pasirinkti: fiksuotas ar kintamas
Tai teigia Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas, kuris pažymi, kad ilgesnio laikotarpio palūkanų apsikeitimo sandoriai brangsta ir fiksuoti palūkanas nebėra taip pigu, kaip pernai.
„Kurį laiką banko klientams pastaruosius metus buvo patariama apsvarstyti ilgalaikių paskolų palūkanų normų fiksavimą, tačiau dažnai sprendimai dėl palūkanų fiksavimo priimami inertiškai. Kol trumpalaikė palūkanų norma yra neigiama, tol nėra didelio noro jas fiksuoti. Tačiau kai jos pradeda augti, susidomėjimas didėja, bet kartu apsidraudimas nuo palūkanų augimo jau irgi būna pabrangęs“, – sako p. Povilauskas.
Anot jo, tikėtina, kad verslo susidomėjimas dėl fiksuotų palūkanų didės, nes ilgalaikių investicijų, finansuojamų paskolomis, Lietuvoje artimiausiais metais bus nemažai, o fiksuotosiomis palūkanomis kaip apsidraudimo priemone vis labiau naudosis ne tik užsienio, bet ir Lietuvos kapitalo įmonės.
VŽ šią savaitę rašė, kad į Lietuvą perkelta Europos direktyva pagerino imančiųjų būsto kreditus sąlygas, tačiau įnešė sumaišties į būsto paskolų su fiksuotosiomis palūkanomis išdavimą: kai kurie bankai beveik visai užsuko tokių paskolų čiaupą, kiti suskubo pervadinti šią paslaugą. ČIA galite sužinoti, kokios politikos laikosi jūsų bankas.Kada kels palūkanas
SEB analitikai mano, kad Europos centrinis bankas (ECB) nuo kitų metų gali būti agresyvesnis, negu dabar manoma, keldamas bazinę palūkanų normą.
Pagal Švedijos SEB banko prognozę, ECB jau kitąmet du kartus – birželį ir gruodį – atitinkamai iki 0,25% ir iki 0,5% didins bazinę palūkanų normą.
„Nuspėti, kaip keisis lūkesčiai dėl palūkanų ilgesniu laikotarpiu, labai sudėtinga dėl begalės būsimų vidaus ir išorės kintamųjų. Jeigu euro zonos ekonomika nelėtins augimo apsukų, JAV ekonomikos ciklas taip pat nesivers, palūkanos euro zonoje 2020 m. gali augti dar sparčiau negu 2019 m.“, – kalba p. Povilauskas.
VŽ rašė, kad ruoštis aukštesnėms palūkanoms pataria ir „Swedbank“ analitikai, kurie prognozuoja, kad 3 mėn. trukmės tarpbankinės „Euribor“ palūkanų normos iš neigiamos teritorijos turėtų išlipti 2019 m. vasarą.
Priklauso nuo finansinių įpročių
Žilvinas Butkevičius, verslininkas ir seminarų apie finansų planavimą vedėjas, sako, kad kiekvienas būsto paskolą imantis žmogus pats pagal savo finansinius įpročius turėtų nuspręsti, kurios palūkanos – kintamos ar fiksuotos – jam ar jo šeimai yra palankesnės.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka pastaruoju metu fiksavo įspūdingus skaičius. Vien spalio mėnesį buvo sudaryta rekordinis skaičius – 5 tūkst. – butų ir gyvenamųjų namų sandorių, o per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje sudaryta 31 tūkst. NT sandorių. Dalį jų sudarė investicinis būstas. Ar investicija į NT vis dar atneša didžiausią grąžą, kokios yra alternatyvos ir nuo ko pradėti, „Verslo tribūna“ kalbina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovą Darių Burdaitį.
Įmonių duomenų portalas Rekvizitai.lt Lietuvos verslo bendruomenei pateikia naują įrankį – viešą skolų registrą, kuris leis bet kuriai įmonei registruoti partnerių 30 ar daugiau dienų pradelstus mokėjimus. Ši naujovė paskatins įmones laiku vykdyti savo įsipareigojimus ir kartu keis Lietuvos verslo kultūrą.
Kai kalbama apie mokesčius, retas tai sieja su technologijomis ar sistemų modernizavimu. Tačiau naujausi duomenys rodo, kad Lietuva jau dabar yra viena iš Europos Sąjungos (ES) lyderių skaitmenizuojant mokesčių administravimą. Tokie sėkmės pavyzdžiai, kaip gyventojų pajamų deklaravimo „vedlys“, įkvepia Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) žengti toliau.
„Atsakymas į klausimą, geriau fiksuotosios ar kintamosios palūkanos, neturėtų būti siejamas su tuo, kokia dabar padėtis rinkoje. Kurį palūkanų mokėjimo būdą pasirinkti, priklauso nuo to, kaip paskolą imantis žmogus finansiškai tvarkosi, kaip gyvena“, – kalba p. Butkevičius.
Jis teigia pats esantis kintamųjų palūkanų šalininkas, tokio tipo paskolą ir pats turi, nes „tiki rinkos reguliavimusi“.
„Kintamosios palūkanos juda su rinka, o tai reiškia, kad jei tau nuolat perskaičiuojamos palūkanos, turi rinkos vidurkį, kuris įprastai yra kiek mažesnis negu fiksuotosios palūkanos. Juk fiksuotosios palūkanos yra kintamųjų palūkanų vidurkis su banko rizikos priedu, tad skolindamiesi su fiksuotomis palūkanomis daugeliu atveju permokėsite. Tad jei žmogus moka valdyti savo finansus, reguliuotis biudžetą, kintamosios palūkanos yra palankiau“, – sako pašnekovas.
Kita vertus, anot jo, jei žmogus dirba už labai stabilų atlyginimą, šis neturi potencialo augti, dirbama aiškiame ir apibrėžtame sektoriuje, tuomet fiksuotosios palūkanos „gali būti tinkamas pasirinkimas, o ypač jei norima saugumo ir stabilumo“.
