Kas geriau: „Sodros“ įmokos ant darbuotojo ar darbdavio pečių?

Publikuota: 2017-11-23
Petro Alinaičio nuotr.
Petro Alinaičio nuotr.

Lietuvoje vis dar planuojamas „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui veiksmas ekonomistus paskatino plačiau įvertinti galimas visas alternatyvas, tame tarpe, kai socialinio draudimo įmokos sumokamos išskirtinai darbdavio, ir ką tai gali duoti.

Daugelyje ES šalių kaip ir Lietuvoje socialinio draudimo įmokas dalimis moka darbuotojai ir darbdaviai. Tačiau, pavyzdžiui, Rumunija, pirmoji ES, šį mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo nuo kitų metų kiek sumažintas, 35% socialinio draudimo įmokas išskirtinai mokės tik darbuotojai.

Nors planuota panaši pertvarka ir Lietuvoje, kitąmet palikta galioti sistema, kai didžiąją dalį (31% nuo darbo vietos kainos) „Sodros” įmokos sumoka darbdavys ir dar 9% (nuo ikimokestinio atlyginimo) sumoka darbuotojas. Tiesa, Vilius Šapoka, finansų ministras, prie darbo santykių apmokestinimo peržiūros klausimo žada grįžti po 2018 m.

Kas moka, skirtumas yra

Daugelį dešimtmečių tarp ekonomistų vyravo nuomonė, kad nėra skirtumo kas moka įmokas. Esą darbdaviams svarbi tik darbo vietos kaina (apimanti ikimokestinį darbo užmokestį bei nuo jo sumokamus darbdavio mokesčius). Kartu manyta, kad darbuotojui svarbus tik jo pomokestinis atlyginimas į rankas. Todėl laikyta, kad nei vienai pusei neturėtų rūpėti ikimokestinio atlyginimo dydis, kaip ir tai, kas nuo jo sumoka mokesčius.

Tačiau neseniai atliktas ekonomistų tyrimas, siekiant išaiškinti, kaip žmonės reaguoja į darbo santykių apmokestinimą, atskleidė, kad vis tik yra svarbu, kas tuos mokesčius sumoka.

Tyrimą atlikę du Amsterdamo universiteto mokslininkai - dr. Arthuras Schramas ir dr. Matthias Weberis (pastarasis šiuo metu dirba Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centre) - gavo keletą išvadų, kurios gali praversti mokestinės politikos formuotojams, atsižvelgiant į siekiamus tokios reformos tikslus.

Dabar kairiųjų pažiūrų politikai yra labiau linkę apmokestinti darbdavius, dešiniųjų – darbuotojus.

Tyrimo išvados galbūt padės išeiti ir iš užburto rato, ir politikai liausis tuščiai diskutavę, kuri darbo rinkos dalyvių pusė turėtų mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

Pateikia tris išvadas

Tyrimo išvadose teigiama, kad jeigu reformos pagrindinis tikslas yra pasiekti didesnį darbuotojų pasitenkinimą, tuomet socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti darbdaviai. Darbuotojai jaučiasi mažiau laimingi, jei jiems, o ne darbdaviui, reikia mokėti įmoką. Tiesa, tai mokslininkai stebi tais atvejais, kai mokesčiai panaudojami neefektyviai. Kai biudžeto išlaidos paskirstomos efektyviai per visas socialines grupes, darbuotojų pasitenkinimui toks veiksmas įtakos neturi.

Jeigu siekiama paskatinti darbuotojų pasiūlą, tuomet socialinio draudimo įmokas jau turėtų mokėti darbuotojai, įsitikinę tyrėjai. Psichologinės elgsenos eksperimentas parodė, kad žmonės yra labiau linkę dirbti, jei išauga ikimokestinis atlyginimas, net jeigu pajamos į rankas lieka tokios pačios.

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad mokestinę naštą stumdant nuo darbuotojo prie darbdavio ir atvirkščiai galima pasiekti ir pageidaujamos viešųjų finansų apimties.

Politikai, siekiantys padidinti biudžeto išlaidas, gali to pasiekti mokestinę naštą perkeldami ant darbdavio pečių. Gi siekiantys kompaktiškesnio viešojo sektoriaus turėtų apmokestinti darbuotojus.

Kas tiktų Lietuvoje

Sekant šiomis mokslininkų rekomendacijomis, apjungti „Sodros“ įmokas su darbuotojo įmokomis Lietuvoje būtų, tarsi, logiška, nes tai galėtų paskatinti darbo pasiūlą, tuo metu kai mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui įmonėms vis labiau trūksta specialistų.

Antra vertus, ši Vyriausybė, kuri kitąmet daugiau nei 600 mln. Eur didina biudžeto išlaidas socialinei atskirčiai mažinti, siekia ir didesnio mokesčių perskirstymo, tad pagundų palikti „Sodros“ įmokas darbdavio pusėje taip pat yra.

Viską matomai nulems prioritetai: ar bus pasirinkta paimti ir padalinti čia ir dabar, tegalvojant apie rinkiminę 2019-2020 m. savivaldybių, Prezidento, Seimo darbotvarkę, ar vis tik bus atsižvelgta į ilgalaikius valstybės poreikius – užtikrinti patrauklią aplinką Lietuvoje gerai apmokamas darbo vietas kuriantiems investuotojams. O jie jau savo ruožtu galės suteikti darbuotojams patrauklias sąlygas užsidirbti, gyventi ir auginti vaikus Lietuvoje, o ne užsienyje.

[infogram id="f1f69920-9108-48e1-990b-fd344291080f" prefix="7aZ" format="interactive" title="Kaip keistųsi atlyginimas po „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui"] 

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Švedų tyrimas: nerezidentų aptarnavimas atskleidžia tikrąjį „Swedbank“ veidą Premium 5

Švedijos banko „Swedbank“ padaliniuose Baltijos šalyse darbas su abejotinos reputacijos klientais iš ne ES...

Rinkos
2019.07.22
SBA logistikos centro plėtrai prie Klaipėdos skolinasi 12,3 mln. Eur

„Swedbank“ ir koncerno SBA antrinė įmonė „Evenmor“ susitarė dėl 12,3 mln. Eur paskolos. Ja bus finansuojama...

Statyba ir NT
2019.07.22
Nerimo signalų iš Švedijos būsto rinkos sumažėjo, bet rizikos dar yra 7

Nors per pastaruosius keletą metų įkaitusi situacija Švedijos būsto rinkoje stabilizavosi, rinką prižiūrinti...

Statyba ir NT
2019.07.20
Biudžeto pusmečio pajamos 3,4% viršija planą 9

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2019 m. I pusmečio pajamos sudarė  5,344 mlrd. Eur – 3,4% (174,1...

Verslo aplinka
2019.07.19
Mokesčių paklodei tampyti – naujas įstatymas Premium

Seimas priėmė Dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatymą. Jis įmonėms suteiks daugiau aiškumo ir tikrumo...

Finansai
2019.07.19
Už kartelinį susitarimą – bauda „City Service SE“ ir „Naujininkų ūkiui“ 3

Konkurencijos taryba (KT) nustatė, kad įmonių grupės „City Service SE“ bendrovės su konkurente „Naujininkų...

Finansai
2019.07.18
Sostinės ir valstybės įmonėse šeimininkauja politikai, valdžia tai neigia  Premium 10

„Grinda“ veikia be valdybos, „Vilniaus vandenys“ – be nepriklausomų valdybos narių, o kitose sostinės įmonėse...

Finansai
2019.07.18
N26 pritraukė dar 170 mln. USD investiciją 13

Vokietijos internetinis bankas N26 pritraukė papildomą 170 mln. USD investiciją, pagal kurią visas bankas...

Rinkos
2019.07.18
Finansų įstaigos labiausiai bijo kibernetinių atakų ir NT burbulų

Lietuvos finansų įstaigos mano, kad per artimiausią pusmetį didžiausią riziką šalies finansiniam stabilumui...

Paslaugos
2019.07.18
Švedijos prievaizdo akis krypsta nuo būsto prie komercinio NT Premium 4

Švedijos būsto rinka pastaruosius kelerius metus nebekaista, tačiau tai nereiškia, kad visos rizikos...

Statyba ir NT
2019.07.18
VMI: statybos sektoriuje gali būti neapskaitoma apie 500 mln. Eur pajamų 9

Statybos sektoriuje Lietuvoje, kurioje veiklą vykdo apie 7.000 bendrovių, gali būti neapskaitoma apie pusė...

Statyba ir NT
2019.07.17
VMI dėl nutekėjusių duomenų gresia bauda iki 60.000 Eur  Premium 10

Praėjusią savaitę fiksuotas incidentas, kai kurį laiką galima buvo prieiti prie Mano VMI duomenų apie...

Finansai
2019.07.17
Europa neigiamų palūkanų spąstuose: kyla rizika „pavirsti“ Japonija 23

Europoje įgyvendintas beprecedentis monetarinės politikos eksperimentas su neigiamomis palūkanomis gali tapti...

Rinkos
2019.07.17
Pakeitusios vedlius konfederacijos ieško kelių iš aklavietės Premium

Verslo asociacijoms pastarieji metai – vadovų kaitos ir iššūkių metai. Trims skėtinių verslo asociacijų...

Finansai
2019.07.17
Algos nurodymas skelbimuose suteiks daugiau skaidrumo, bet yra ir pilkoji zona Premium 3

Darbo skelbimai, kuriuose nurodytas konkretus atlyginimas, sulaukia daugiau kandidatų dėmesio. Įmonės...

Vadyba
2019.07.17
Žiniasklaida: „Swedbank“ susijęs su cheminio ginklo programa Sirijoje, mini ir Lietuvą 29

Švedijos bankas „Swedbank“ įsipainiojo į dar vieną skandalą, kuris jau pigina banko akcijas ir kuriame...

Rinkos
2019.07.16
Lenkijos bankai Lietuvoje: ankstesni gandai ir bandymai įsitvirtinti 2

Lenkijoje veikia kelios dešimtys bankų, tačiau stipriausią susidomėjimą Lietuva dar 2017 m. yra rodęs...

Rinkos
2019.07.16
Prekybininkams nebereikia pildyti kasos aparatų žurnalų 1

Nuo liepos 2 d. nebeprivaloma kiekvienos kasos aparato naudojimo dienos pradžioje ir pabaigoje žurnalą...

Prekyba
2019.07.16
Latvijos bankus apleido 10 mlrd. Eur nerezidentų pinigų

Per pastaruosius metus iš Latvijos bankinės sistemos buvo atitraukta per 10 mlrd. Eur nerezidentų indėlių,...

Rinkos
2019.07.16
Europinė indėlių platforma sudomino „Goldman Sachs“ – investavo 25 mln. Eur 2

Europoje veikianti indėlių ir investicinių produktų platforma „Raisin“, per kurią savo paslaugas siūlo ir...

Rinkos
2019.07.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau