Kas geriau: „Sodros“ įmokos ant darbuotojo ar darbdavio pečių?

    Publikuota: 2017-11-23
    Petro Alinaičio nuotr.
    svg svg
    Petro Alinaičio nuotr.

    Lietuvoje vis dar planuojamas „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui veiksmas ekonomistus paskatino plačiau įvertinti galimas visas alternatyvas, tame tarpe, kai socialinio draudimo įmokos sumokamos išskirtinai darbdavio, ir ką tai gali duoti.

    Daugelyje ES šalių kaip ir Lietuvoje socialinio draudimo įmokas dalimis moka darbuotojai ir darbdaviai. Tačiau, pavyzdžiui, Rumunija, pirmoji ES, šį mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo nuo kitų metų kiek sumažintas, 35% socialinio draudimo įmokas išskirtinai mokės tik darbuotojai.

    Nors planuota panaši pertvarka ir Lietuvoje, kitąmet palikta galioti sistema, kai didžiąją dalį (31% nuo darbo vietos kainos) „Sodros” įmokos sumoka darbdavys ir dar 9% (nuo ikimokestinio atlyginimo) sumoka darbuotojas. Tiesa, Vilius Šapoka, finansų ministras, prie darbo santykių apmokestinimo peržiūros klausimo žada grįžti po 2018 m.

    Kas moka, skirtumas yra

    Daugelį dešimtmečių tarp ekonomistų vyravo nuomonė, kad nėra skirtumo kas moka įmokas. Esą darbdaviams svarbi tik darbo vietos kaina (apimanti ikimokestinį darbo užmokestį bei nuo jo sumokamus darbdavio mokesčius). Kartu manyta, kad darbuotojui svarbus tik jo pomokestinis atlyginimas į rankas. Todėl laikyta, kad nei vienai pusei neturėtų rūpėti ikimokestinio atlyginimo dydis, kaip ir tai, kas nuo jo sumoka mokesčius.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Tačiau neseniai atliktas ekonomistų tyrimas, siekiant išaiškinti, kaip žmonės reaguoja į darbo santykių apmokestinimą, atskleidė, kad vis tik yra svarbu, kas tuos mokesčius sumoka.

    Tyrimą atlikę du Amsterdamo universiteto mokslininkai - dr. Arthuras Schramas ir dr. Matthias Weberis (pastarasis šiuo metu dirba Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centre) - gavo keletą išvadų, kurios gali praversti mokestinės politikos formuotojams, atsižvelgiant į siekiamus tokios reformos tikslus.

    Dabar kairiųjų pažiūrų politikai yra labiau linkę apmokestinti darbdavius, dešiniųjų – darbuotojus.

    Tyrimo išvados galbūt padės išeiti ir iš užburto rato, ir politikai liausis tuščiai diskutavę, kuri darbo rinkos dalyvių pusė turėtų mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

    Pateikia tris išvadas

    Tyrimo išvadose teigiama, kad jeigu reformos pagrindinis tikslas yra pasiekti didesnį darbuotojų pasitenkinimą, tuomet socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti darbdaviai. Darbuotojai jaučiasi mažiau laimingi, jei jiems, o ne darbdaviui, reikia mokėti įmoką. Tiesa, tai mokslininkai stebi tais atvejais, kai mokesčiai panaudojami neefektyviai. Kai biudžeto išlaidos paskirstomos efektyviai per visas socialines grupes, darbuotojų pasitenkinimui toks veiksmas įtakos neturi.

    Jeigu siekiama paskatinti darbuotojų pasiūlą, tuomet socialinio draudimo įmokas jau turėtų mokėti darbuotojai, įsitikinę tyrėjai. Psichologinės elgsenos eksperimentas parodė, kad žmonės yra labiau linkę dirbti, jei išauga ikimokestinis atlyginimas, net jeigu pajamos į rankas lieka tokios pačios.

    Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad mokestinę naštą stumdant nuo darbuotojo prie darbdavio ir atvirkščiai galima pasiekti ir pageidaujamos viešųjų finansų apimties.

    Politikai, siekiantys padidinti biudžeto išlaidas, gali to pasiekti mokestinę naštą perkeldami ant darbdavio pečių. Gi siekiantys kompaktiškesnio viešojo sektoriaus turėtų apmokestinti darbuotojus.

    Kas tiktų Lietuvoje

    Sekant šiomis mokslininkų rekomendacijomis, apjungti „Sodros“ įmokas su darbuotojo įmokomis Lietuvoje būtų, tarsi, logiška, nes tai galėtų paskatinti darbo pasiūlą, tuo metu kai mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui įmonėms vis labiau trūksta specialistų.

    Antra vertus, ši Vyriausybė, kuri kitąmet daugiau nei 600 mln. Eur didina biudžeto išlaidas socialinei atskirčiai mažinti, siekia ir didesnio mokesčių perskirstymo, tad pagundų palikti „Sodros“ įmokas darbdavio pusėje taip pat yra.

    Viską matomai nulems prioritetai: ar bus pasirinkta paimti ir padalinti čia ir dabar, tegalvojant apie rinkiminę 2019-2020 m. savivaldybių, Prezidento, Seimo darbotvarkę, ar vis tik bus atsižvelgta į ilgalaikius valstybės poreikius – užtikrinti patrauklią aplinką Lietuvoje gerai apmokamas darbo vietas kuriantiems investuotojams. O jie jau savo ruožtu galės suteikti darbuotojams patrauklias sąlygas užsidirbti, gyventi ir auginti vaikus Lietuvoje, o ne užsienyje.

    [infogram id="f1f69920-9108-48e1-990b-fd344291080f" prefix="7aZ" format="interactive" title="Kaip keistųsi atlyginimas po „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui"] 

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Tema „Finansai“
    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

    M. Lingė siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti NT mokesčio rėžius

    Mindaugas Lingė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, siūlo leisti savivaldybėms pačioms nustatyti...

    G. Šimkus: pastarųjų metų sukrėtimai nurėžė vienų metų augimo apimtį 3

    Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies ekonomika šiemet trauksis 0,6%, o kitąmet augs 2,1%. Infliacija...

    Finansai
    11:28
    „Eleving Group" pradeda teikti mainų pasiūlymą esamiems obligacijų turėtojams Verslo tribūna

    Tarptautinė finansinių technologijų įmonių grupė „Eleving Group", kuri savo veiklą vykdo ir Lietuvoje,...

    Finansai
    14:14
    Stambiausių darbdavių medianos rugpjūtį Premium

    „Sodros“ duomenys rodo, kad Danske Bank“ A/S Lietuvos filialas vėl buvo medianų lyderis tarp didžiausių...

    Vadyba
    09:58
    Naująjį Vilniaus biurų pastato „Link“ savininką gaubia paslaptys Premium 8

    Nors prieš tris mėnesius paskelbta apie nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Baltijos gildija“...

    Individuali veikla pagal pažymą: kokie mokesčiai taikomi ir kas gali keistis Premium

    Planuojama mokesčių reforma žada pokyčių dirbantiems savarankiškai pagal individualios veiklos pažymą. Tačiau...

    Mano verslas
    05:45
    Ministerija pritaria idėjai nenaudoti 1 ir 2 centų monetų 1

    Seimui svarstant Lietuvos banko LB) iniciatyvą nuo 2025 metų gegužės apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio...

    Verslo aplinka
    2023.09.25
    Vokietijos verslo pasitikėjimas smunka penktą mėnesį iš eilės

    Vokietijos verslo nuotaikos rugsėjį prastėjo penktą mėnesį iš eilės, didžiausiai Europos ekonomikai bandant...

    Verslo aplinka
    2023.09.25
    Prancūzijos centrinio banko vadovas įspėja: ECB palūkanų mažinimo tikėtis dar anksti

    Europos centrinio banko (ECB) bazinių palūkanų normų mažinimo tikėtis dar anksti, teigia Francois Villeroy de...

    Rinkos
    2023.09.25
    „Luminor“ stabdo jo kortelių naudojimą Baltarusijoje

    Bankas „Luminor“ nuo pirmadienio stabdo jo mokėjimo kortelių naudojimą Baltarusijoje.

    Rinkos
    2023.09.25
    „Kreda“ obligacijomis 6 metams pasiskolino su 12% pajamingumu

    Jungtinė centrinė kredito unijų grupė „Kreda“ išleido 1,969 mln. Eur apimties 6 metų trukmės obligacijų...

    Rinkos
    2023.09.25
    Vokietijos e. bankas N26 atnaujina paslaugas daliai klientų Lietuvoje

    Vokietijos interneto bankas N26 po daugiau kaip ketverių metų pertraukos daliai klientų Lietuvoje atnaujino...

    Rinkos
    2023.09.25
    Kaip ant mielių auga prekybos ginčų ir pretenzijų atvejai Premium

    Pastaraisiais metais stebima išaugusi protekcionizmo banga ir prekybos trikdžiai. Nors prioritetas teikiamas...

    Finansai
    2023.09.24
    Euras smuko iki žemiausio lygio per pusmetį

    Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu penktadienį nukrito iki žemiausio lygio nuo kovo vidurio – iki 1,06 USD.

    Rinkos
    2023.09.22
    M. Sinkevičius teigia, kad Lietuva turi rasti prisitaikymo planą „užsukus europinių pinigų kranelį“ 8

    Į viešąją infrastruktūrą Europos Sąjungos (ES) lėšas gausiai investuojanti Lietuva turėtų pradėti galvoti,...

    Finansai
    2023.09.22
    Euro zonos ekonomikos aktyvumas toliau traukiasi, verslai sparčiai netenka užsakymų

    Rugsėjį ekonominis aktyvumas toliau traukėsi, verslams susiduriant su paklausos nuosmukiu.

    Rinkos
    2023.09.22
    R. Vilpišauskas. Mokesčių (ne)reformos kaina 3

    Lietuvoje įsibėgėjus diskusijoms dėl mokesčių reformos, vis dažniau keliamas klausimas, ko netektume, jei...

    Nuomonės
    2023.09.22
    EURIBOR perlipo 4% – ECB signalai dėl kėlimo pabaigos įtikina ne visus Premium 15

    Tarpbankinėse palūkanų normose įkainojamas dalies finansų rinkų dalyvių įsitikinimas, kad metų pabaigoje...

    Rinkos
    2023.09.22
    Įmonių finansininkai kainų kadrilio prisibijo labiau už palūkanas Premium

    Infliacija ir ekonominis neapibrėžtumas kelia vis didesnę grėsmę įmonių augimui, o susidariusi makroekonominė...

    Finansai
    2023.09.22
    Taršos mokesčio nemokės 100% pakuočių perdirbančios įmonės

    Nuo 2025 metų verslas bus atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą kombinuotų, plastiko, PET pakuočių...

    Verslo aplinka
    2023.09.21

    Verslo žinių pasiūlymai