Kas geriau: „Sodros“ įmokos ant darbuotojo ar darbdavio pečių?

Publikuota: 2017-11-23
Petro Alinaičio nuotr.
svg svg
Petro Alinaičio nuotr.

Lietuvoje vis dar planuojamas „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui veiksmas ekonomistus paskatino plačiau įvertinti galimas visas alternatyvas, tame tarpe, kai socialinio draudimo įmokos sumokamos išskirtinai darbdavio, ir ką tai gali duoti.

Daugelyje ES šalių kaip ir Lietuvoje socialinio draudimo įmokas dalimis moka darbuotojai ir darbdaviai. Tačiau, pavyzdžiui, Rumunija, pirmoji ES, šį mėnesį priėmė sprendimą, kuriuo nuo kitų metų kiek sumažintas, 35% socialinio draudimo įmokas išskirtinai mokės tik darbuotojai.

Nors planuota panaši pertvarka ir Lietuvoje, kitąmet palikta galioti sistema, kai didžiąją dalį (31% nuo darbo vietos kainos) „Sodros” įmokos sumoka darbdavys ir dar 9% (nuo ikimokestinio atlyginimo) sumoka darbuotojas. Tiesa, Vilius Šapoka, finansų ministras, prie darbo santykių apmokestinimo peržiūros klausimo žada grįžti po 2018 m.

Kas moka, skirtumas yra

Daugelį dešimtmečių tarp ekonomistų vyravo nuomonė, kad nėra skirtumo kas moka įmokas. Esą darbdaviams svarbi tik darbo vietos kaina (apimanti ikimokestinį darbo užmokestį bei nuo jo sumokamus darbdavio mokesčius). Kartu manyta, kad darbuotojui svarbus tik jo pomokestinis atlyginimas į rankas. Todėl laikyta, kad nei vienai pusei neturėtų rūpėti ikimokestinio atlyginimo dydis, kaip ir tai, kas nuo jo sumoka mokesčius.

Tačiau neseniai atliktas ekonomistų tyrimas, siekiant išaiškinti, kaip žmonės reaguoja į darbo santykių apmokestinimą, atskleidė, kad vis tik yra svarbu, kas tuos mokesčius sumoka.

Tyrimą atlikę du Amsterdamo universiteto mokslininkai - dr. Arthuras Schramas ir dr. Matthias Weberis (pastarasis šiuo metu dirba Lietuvos banko ir Vilniaus universiteto Tyrimų centre) - gavo keletą išvadų, kurios gali praversti mokestinės politikos formuotojams, atsižvelgiant į siekiamus tokios reformos tikslus.

Dabar kairiųjų pažiūrų politikai yra labiau linkę apmokestinti darbdavius, dešiniųjų – darbuotojus.

Tyrimo išvados galbūt padės išeiti ir iš užburto rato, ir politikai liausis tuščiai diskutavę, kuri darbo rinkos dalyvių pusė turėtų mokėti mokesčius ir socialinio draudimo įmokas.

Pateikia tris išvadas

Tyrimo išvadose teigiama, kad jeigu reformos pagrindinis tikslas yra pasiekti didesnį darbuotojų pasitenkinimą, tuomet socialinio draudimo įmokas turėtų mokėti darbdaviai. Darbuotojai jaučiasi mažiau laimingi, jei jiems, o ne darbdaviui, reikia mokėti įmoką. Tiesa, tai mokslininkai stebi tais atvejais, kai mokesčiai panaudojami neefektyviai. Kai biudžeto išlaidos paskirstomos efektyviai per visas socialines grupes, darbuotojų pasitenkinimui toks veiksmas įtakos neturi.

Jeigu siekiama paskatinti darbuotojų pasiūlą, tuomet socialinio draudimo įmokas jau turėtų mokėti darbuotojai, įsitikinę tyrėjai. Psichologinės elgsenos eksperimentas parodė, kad žmonės yra labiau linkę dirbti, jei išauga ikimokestinis atlyginimas, net jeigu pajamos į rankas lieka tokios pačios.

Be to, tyrėjai išsiaiškino, kad mokestinę naštą stumdant nuo darbuotojo prie darbdavio ir atvirkščiai galima pasiekti ir pageidaujamos viešųjų finansų apimties.

Politikai, siekiantys padidinti biudžeto išlaidas, gali to pasiekti mokestinę naštą perkeldami ant darbdavio pečių. Gi siekiantys kompaktiškesnio viešojo sektoriaus turėtų apmokestinti darbuotojus.

Kas tiktų Lietuvoje

Sekant šiomis mokslininkų rekomendacijomis, apjungti „Sodros“ įmokas su darbuotojo įmokomis Lietuvoje būtų, tarsi, logiška, nes tai galėtų paskatinti darbo pasiūlą, tuo metu kai mažėjant darbingo amžiaus žmonių skaičiui įmonėms vis labiau trūksta specialistų.

Antra vertus, ši Vyriausybė, kuri kitąmet daugiau nei 600 mln. Eur didina biudžeto išlaidas socialinei atskirčiai mažinti, siekia ir didesnio mokesčių perskirstymo, tad pagundų palikti „Sodros“ įmokas darbdavio pusėje taip pat yra.

Viską matomai nulems prioritetai: ar bus pasirinkta paimti ir padalinti čia ir dabar, tegalvojant apie rinkiminę 2019-2020 m. savivaldybių, Prezidento, Seimo darbotvarkę, ar vis tik bus atsižvelgta į ilgalaikius valstybės poreikius – užtikrinti patrauklią aplinką Lietuvoje gerai apmokamas darbo vietas kuriantiems investuotojams. O jie jau savo ruožtu galės suteikti darbuotojams patrauklias sąlygas užsidirbti, gyventi ir auginti vaikus Lietuvoje, o ne užsienyje.

[infogram id="f1f69920-9108-48e1-990b-fd344291080f" prefix="7aZ" format="interactive" title="Kaip keistųsi atlyginimas po „Sodros“ įmokų permetimo darbuotojui"] 

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Baltarusių sąskaitos Lietuvoje: galimybės ir rizikos

Nors viešumoje girdime įvairių kalbų, Lietuva jau dabar yra atvira Baltarusijos žmonėms ir įmonėms. Lietuvos...

Finansai
16:47
Lengvatikiai viliojami investuoti į kriptovaliutų verslą

Užfiksuota atvejų, kai gyventojai gauna trumpųjų SMS žinučių, kuriose jie informuojami apie tai, kad jiems...

Finansai
16:20
Lietuvoje smulki įmonė biurokratijai sugaišta 34 darbo dienas per metus  1

Net 271 valanda arba nepilnos 34 darbo dienos – vidutiniškai tiek mažoms Lietuvos įmonėms praėjusiais metais...

Gazelė
15:40
„ASHBURN International“ sukirto rankomis su startuoliu „Travel Union“

„Penkių kontinentų“ grupės įmonė „ASHBURN International“ pasirašė mokėjimo paslaugų sutartį su Lietuvoje ir...

Paslaugos
14:54
Registrų centras pradėjo taikyti naujas paslaugų kainas

Spalio 1 d. pradėtos taikyti naujos Registrų centro (RC) paslaugų kainos, kurios nesikeitė daugiau nei dešimt...

Finansai
10:51
Kaip priimti teisingą sprendimą dėl paskolos: svarbu aiškus tikslas Verslo tribūna

Daugelis esame susidūrę su būtinybe pasiskolinti būstui pirkti ar atnaujinti, automobiliui, tačiau kartais...

Konkurencija dėl talentų iš Baltarusijos stiprėja Premium 8

Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui leisti trečiųjų šalių įmonėms,...

Centrinės valdžios deficitas – 2,25 mlrd. Eur 1

Centrinės valdžios deficitas šių metų sausį-rugpjūtį buvo beveik 2,25 mlrd. Eur. Aštuonių mėnesių centrinės...

Finansai
2020.09.30
Finansų ministras: būtina mažinti valstybės skolą 9

Dėl koronaviruso krizės išaugusi Lietuvos skola šiuo metu finansų sistemai problemų nekelia, tačiau reikia...

Finansai
2020.09.30
„European Merchant Bank“ palieka vadovė ir visa valdyba 5

Prieš daugiau nei metus specializuoto banko licenciją gavusio „European Merchant Bank“ valdybą palieka visos...

Vadyba
2020.09.30
Lietuva jungsis prie skolinti TVF sutinkančių šalių

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos banko (LB) ketinimams su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) pasirašyti...

Finansai
2020.09.30
Verslas 130 mln. Eur „Sodrai“ susitarė sumokėti ateityje

Pandemijos laikotarpiu verslo skolos „Sodrai“ išaugo tris kartus, tačiau daugelis COVID-19 paveiktų įmonių...

Gazelė
2020.09.30
„Moody’s“ iki investicinio padidino „Citadele“ kredito reitingą 

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s“ Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse veikiančiam AS „Citadele...

Finansai
2020.09.30
„Revolut“ turi naują komunikacijos vadovę Baltijos šalyse 5

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų platformos „Revolut“, Lietuvoje turinčios specializuoto banko...

Rinkodara
2020.09.30
Kritinis žvilgsnis į „Ignitis“ IPO. O apie valstybę kas nors pagalvojo? 17

Šiuo metu vykstantis „Ignitis“ IPO procesas turi nemažai sąjungininkų. Tai ir bankai, vykdantys platinimą,...

Rinkos
2020.09.30
Užsienio bendrovės per karantiną atitraukė dalį kapitalo iš Lietuvos  Premium

Užsienio investuotojai š. m. kovo-birželio mėn., kai šalyje buvo įvestas karantinas, susilaikė nuo...

Finansai
2020.09.30
Pristatė apskaitos naujoves, perspėjo dėl naujų mokesčių ir bankrotų  Premium

Artimiausiu metu finansinės apskaitos dokumentai galės būti laikomi ir pateikiami kontroliuojančioms...

Finansai
2020.09.30
Simboliškai sumažinta būtiniausių mokėjimo paslaugų krepšelio kaina

Lietuvos banko (LB) valdyba antradienį sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą –...

Finansai
2020.09.29
Lietuva ir Prancūzija pasirašė memorandumą dėl finansinio bendradarbiavimo

Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka ir Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministras Jeanas Yves‘as...

Finansai
2020.09.29
Listinguojamoms bendrovėms – svarbūs pokyčiai

Lietuvos bendroves, kurių vertybiniais popieriais yra prekiaujama biržose, pasiekė svarbūs pokyčiai, susiję...

Finansai
2020.09.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus