Stipriai ES reikia stipraus euro
Ypač svarbu diskutuoti apie eurą. Metams bėgant, ekonominė ir pinigų integracija mus sustiprino. Šiuo metu euru naudojasi 340 mln. europiečių 19 Europos šalių. Tai antra dažniausiai naudojama valiuta pasaulyje. Ji užtikrino kainų stabilumą ir įsitvirtino daugumos europiečių kasdienybėje.
Tačiau finansų krizė, kad ir prasidėjusi kitur ir dėl kitų priežasčių, išryškino euro modelio trūkumus. Daugelyje valstybių narių socialinė krizė užsitęsė ir pakirto pasitikėjimą euro nauda. Nuo krizės laikų vykdomomis svarbiomis reformomis kai kurie euro struktūros trūkumai pašalinti. Tačiau atspari ekonominė ir pinigų sąjunga dar nebaigta kurti. Be to, sunku judėti į priekį, nes skiriasi požiūriai ir pozicijos. Gegužės 31 d. Komisija paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą, kad būtų išeita iš užburto rato ir pasiektas platus politinis sutarimas – bendra vizija – dėl euro.
Turime aiškiai susitarti dėl kelių pagrindinių principų. Mažinti sistemos riziką ir plačiau ją paskirstyti reikia vienu metu. Euras turėtų likti prieinamas visoms ES šalims, kad tolesnė euro zonos narių integracija nekeltų grėsmės bendrosios rinkos vientisumui. Be to, mums reikia dar didesnio skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės priimant sprendimus. Laikydamiesi tokių principų nurodome pagrindines artimiausio laikotarpio ir ilgalaikių veiksmų kryptis ir pateikiame įvairių alternatyvų, kurios paskatintų diskusiją.
Finansų sistema būtinai turi tapti iki galo integruota ir saugi. Jau pagerinome bankų priežiūrą ir patobulinome taisykles ir mechanizmus, padedančius spręsti bankų problemas, kai jos iškyla. Tuo naudodamiesi turime toliau kurti bankų sąjungą: toliau mažinti riziką, be kita ko, priimti neseniai pasiūlytus teisės aktus ir neveiksnių paskolų skaičiaus mažinimo strategiją, ir patvirtinti Europos indėlių garantijų sistemą ir Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemonę. Tuo pačiu metu reikia sparčiau kurti kapitalo rinkų sąjungą. Tai padės gauti papildomą finansavimą mūsų įmonėms ir paskirstys riziką privačiajame sektoriuje.
Labiau integruojant ekonomiką ir fiskalinius aspektus galima stiprinti Europos ekonominės politikos koordinavimo elementus ir užtikrinti, kad visos šalys įvykdytų reformas, kurių reikia, kad jų ekonomikos augimas būtų tvarus ir įtraukus. Be to, struktūrines reformas galima geriau finansuoti iš ES biudžeto. Galima svarstyti visos euro zonos makroekonomikos stabilizavimo funkciją, kuri būtų naudinga šalims, kai joms tekęs ekonominis sukrėtimas per stiprus, kad jį įveiktų pačios. Tai galima daryti įvairiai, pavyzdžiui, taikant Europos investicijų apsaugos sistemą, kuri užtikrintų investavimą, kai finansavimas šalies lėšomis aptirpsta. Jokia pasirinktoji galimybė neleistų nuolatinių pervedimų tarp šalių arba pervedimų tik viena kryptimi ir nepašalintų paskatų nacionaliniu lygmeniu vykdyti patikimą fiskalinę politiką.
Galiausiai turime toliau pritaikyti politinį procesą. Tolesnę ekonominę integraciją lydi politinė integracija. Vis glaudžiau bendradarbiaujame su Europos Parlamentu, nacionalinėmis vyriausybėmis ir parlamentais, socialiniais partneriais ir visų lygmenų suinteresuotaisiais subjektais.
Bendra valiuta yra vienas labiausiai apčiuopiamų Europos laimėjimų. Tai ne tik pinigų projektas – jis sumanytas kaip klestėjimo pažadas. Siekiant išsaugoti šį pažadą ateities kartoms turime išdrįsti pasistengti, kad šis projektas dabar būtų pabaigtas.
Komentaro autorius — Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už eurą ir socialinį dialogą
