Mokesčių reforma be skambių lozungų

Truputį narciziškai užsiėmę tik savimi, nepastebime, kad kai kas labai įdomaus vyksta mūsų pašonėje – Latvijoje. Jeigu kitą savaitę tenykštė Vyriausybė pritars projektui, kaimynai įgyvendins mokesčių reformą, kuri pakeis ir Lietuvos padėtį konkurencinėje kovoje dėl investicijų. Atrodo, kad „braliukams“ prireikė kur kas mažiau laiko nei mums diskusijoms apie svarbius ir antraeilius dalykus, o jų reformų paketą galima pavadinti sveiko proto pergale.

Pirma, Latvija ketina įgyvendinti progresinio gyventojų pajamų mokesčio (GPM) idėją. Tiesa, tarifų progresyvumas kuriamas ne iš viršaus, o iš apačios – uždirbantiems iki 45.000 eurų per metus (3.750 eurų per mėnesį) GPM tarifas mažinamas nuo 23% iki 20%, o uždirbantiems daugiau nei nustatyta suma paliekamas galioti 23% mokestis. 3.750 eurų – tai ne 1.000 ar 1.500 eurų per mėnesį, kuriuos siūlė taikyti kaip didesnio GPM tarifo slenkstį Lietuvos politikai. Tiek pajamų per mėnesį uždirbantys žmonės tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje laikytini gana pasiturinčiais, nors ir toli gražu ne turtuoliais.

Kaip matome, pastarajai gyventojų kategorijai mokesčio tarifas nėra didinamas – jis viso labo tik nemažinamas. Reformos autoriai suvokė, kad egzistuoja ribota GPM progresyvumo erdvė. Padidinus mokesčių tarifus viršutinėms pajamų grupėms, Latvija taptų mažiau patraukli didelę pridėtinę vertę kuriantiems verslams, palyginti su Estija ar Lietuva. Radikalus tarifo sumažinimas mažiau uždirbantiems taip pat vargiai įmanomas dėl esminio mokesčio įplaukų sumažėjimo.

Pakeitus GPM tarifus ir neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarką, 910 eurų per mėnesį „ant popieriaus“ uždirbantis asmuo iki reformos į kišenę gaudavo 641 eurą, o ją įgyvendinus gautų 681 eurą.

Kitas planuojamos mokesčių reformos konstrukcinis elementas – diferencijuoto pelno mokesčio tarifo įgyvendinimas. Jeigu pelnas paskirstomas akcininkams, jam taikomas 20%, o jeigu reinvestuojamas į plėtrą - 0% mokesčio tarifas. Po šių pakeitimų Latvijos pelno mokesčio sistema supanašėtų su Estijos, kuri užsienio investuotojų ilgus metus buvo laikoma pavyzdine. Tai verčia pasitempti ir Lietuvą, ypač lengvatinio reinvestuoto pelno apmokestinimo srityje.

Mokesčių reformą papildys energingo minimalios mėnesio algos didinimo programa. Ketinama padidinti MMA nuo 380 iki 430 eurų, siekiant motyvuoti darbo neturinčius ar jo neieškančius gyventojus sugrįžti į darbo rinką ir sumažinti atlyginimų vokeliuose mastą. Iškalbingas signalas mums! 2016 metais Lietuvoje pakėlus MMA net du kartus, nuspręsta, kad laikas „pailsėti“. Mano nuomone, tokią pauzę sau galime leisti iki 2018 m. pradžios, o tada MMA reikėtų kilstelėti bent 10%. Priešingu atveju ne tik nutolsime nuo kaimynų pagal MMA lygį, bet ir pristabdysime spartaus vidutinio darbo užmokesčio augimo procesą, kuris yra būtina emigracijos mažinimo sąlyga.

Šachmatų terminais kalbant, Latvija padarė ėjimą, į kurį privalome atsakyti. Laiko liko ne tiek daug, kadangi mokesčių politikos planai turėtų būti patvirtinti iki šių metų vidurio, norint suspėti į 2018 m. vagoną. Kaimynų pavyzdys rodo, kad pasistengus galima rasti protingą kompromisą tarp ideologinio ir technokratinio požiūrio, supresuojant socialinės atskirties mažinimo ir investicijų skatinimo tikslus į vieną kumštį.

Komentaro autorius – Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas

Komentarai