Pastatų modernizavimo sprendimai sąskaitas gali sumažinti iki 90%

Rasa Klumbienė, UAB „Inoline group“ direktorė, pažymi, jog šiandien energetikos kainos palietė kiekvieną energijos vartotoją, todėl jos vartojimo ir taupymo klausimai atsidūrė valstybės institucijų darbotvarkėje. Skaudžiausiai energetikos kainų padidėjimą pajuto didelių pastatų savininkai ir valdytojai, nes pagrindines pastato išlaikymo sąnaudas sudaro patalpų apšvietimas, vėdinimas bei šildymas.

„Efektyviausias būdas taupyti energiją – jos nevartoti, todėl visų pirma akcentuojame pastatų ir jų inžinerinių sistemų atnaujinimą bei žaliosios energijos generavimą“, – pažymi R. Klumbienė. 

Viskas paaiškėja audito metu

Norint tiksliai įvertinti pastato inžinerinių ir konstrukcinių dalių energetinį neefektyvumą, būtina atlikti pastato energetinį auditą. Jo metu paaiškėja visi pastato energijos suvartojimo duomenys, nustatoma, į kurias inžinerines ir konstrukcines pastato dalis investicijos atsiperka greičiausiai. Pagrindiniai energijos taupymo sprendimai – pastato sienų, stogo, cokolio apšiltinimas, senų, nesandarių langų, lauko durų pakeitimas. Įgyvendinus šias priemones pastato šildymui skirtą energijos suvartojimą galima sumažinti iki 60%, o papildomai įdiegus išmaniąsias pastato apšvietimo, šilumos ir karšto vandens gamybos sistemas bei žaliąją energiją generuojančius sprendimus energijos suvartojimą galima sumažinamas iki 90%. Įdiegus nuotolinio stebėjimo ir priežiūros sistemas užtikrinamas darnus jų darbas bei tarpusavio sąveika. Tuo pačiu mažėja ir pastato eksploatavimo kaštai. 

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai sprendimai

Valstybė skatina pastatų savininkus ieškoti sprendimų ir atnaujinti savo pastatus, o už pasiektus rezultatus suteikia paramą, todėl visas atnaujinimo projektas atsiperka daug greičiau. Anot R. Klumbienės, atsižvelgiant į pasirinktas priemones, investicijos į pastatą jo savininkams sugrįžta per 2–15 metų laikotarpį, o toliau lieka tik skaičiuoti finansinę naudą. Projekto atsiperkamumas priklauso ir nuo jo kokybiško bei greito realizavimo bei nuo tinkamai parengtos techninės užduoties.

Atnaujinant pastatą svarbu aplink jį suplanuoti bei sukurti patogią ir šiuolaikišką infrastruktūrą – numatyti takus, aikštelių atnaujinimą, suprojektuoti tinkamą apšvietimą, numatyti elektromobilių įkrovimo stoteles.

„Į pastatų ir jų infrastruktūros atnaujinimą mes žiūrime kaip į vieną visumą, kuri kuria ilgalaikę naudą, padidina viso projekto vertę, – pabrėžia UAB „Inoline group“ direktorė. – Infrastruktūros atnaujinimo darbus remia atskiros savivaldybių programos.“

Anot direktorės, vienas greičiausiai įgyvendinamų ir energetinę naudą duodančių sprendimų – apšvietimo pastate ir aplink jį sutvarkymas. Įdiegus naują, išmanų, kontroleriais valdomą apšvietimą, šią sąnaudų eilutę galima sumažinti iki 90%.

„Naujos apšvietimo sistemos dėka sukuriama komfortiška aplinka – šviesa įsijungia ir išsijungia pagal kliento poreikius, o pati sistema prižiūrima nuotoliniu būdu“, – pasakoja R. Klumbienė. Svarbu priimti teisingus ir ilgalaikę naudą teikiančius sprendimus. Skaičiuojama, kad apšiltinus pastato sienas, stogą, pakeitus nesandarius langus bei duris, energijos suvartojimo sąnaudos pastate sumažinamos iki 60%, atitinkamu procentu mažėja ir pastato išlaikymo sąskaitos. Atnaujintas pastatas ne tik sumažina jo išlaikymo, eksploatavimo kaštus, bet sukuria komfortą bei papuošia aplinką.

Energetine nauda ir atsiperkamumu pasižymi ir žaliosios energijos gamybos sprendimai. Ypač jie pasiteisina tuomet, jeigu yra išnaudojami renovuojamų daugiabučių namų stogai, ant kurių įrengus modulines jėgaines gyventojai šiluma ir karštu vandeniu aprūpinami ištisus metus.

Padeda susigrąžinti paramą

„Padedame patalpų ir pastatų savininkams nustatyti energijos suvartojimo priežastis, pasiūlome tinkamiausius energijos taupymui sprendimus tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu ir taip pat padedame pasinaudoti valstybės teikiamomis paramos galimybėmis“, – pabrėžia R. Klumbienė.

Visi atnaujinimo sprendiniai, priemonės, investicijos ir atsipirkimo laikotarpiai paskaičiuojami ruošiant pastato atnaujinimo (modernizavimo) Investicijų planą.

„Svarbu ne tik šildymas – svarbu vertinti ir kitas pastato atnaujinimo naudas – tai ir sumažėję pastato eksploatavimo kaštai, ir sukuriamas komfortas, ir atsinaujinusi aplinka“, – vardina R. Klumbienė. Anot jos, pastato atnaujinimo metu ne tik sutvarkomos sienos, stogas, seni vamzdynai, atnaujinama šildymo sistema, tačiau išsprendžiami ir visi pastato bendro naudojimo sistemų bei konstrukcijų nusidėvėjimo klausimai. Visa tai įgyvendinama gaunant valstybės paramą.

Ką kompensuoja valstybė

Juridiniai asmenys, įdiegę apšvietimo, šildymo sistemų ar technologinių procesų įrangą ir tokiu būdu sumažinę energijos suvartojimą, projektui gali gauti iki 50% dydžio valstybės paramą. Valstybės parama suteikiama ir negyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui, elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimui bei infrastruktūros sutvarkymui.

„Gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimui skirtas lėšas galima pasiskolinti 20 metų laikotarpiui, todėl butų savininkai turi galimybę atnaujinti savo namą šiandien, o kreditą grąžinant per 20 metų“, – akcentuoja UAB „Inoline group“ vadovė.

Įgyvendinant gyvenamosios paskirties pastatų atnaujinimo projektus valstybė kompensuoja visas techninio darbo projekto parengimo, projekto ekspertizės atlikimo, statybos techninės priežiūros išlaidas, bei skiria 30% paramą energijos efektyvumo priemonių įgyvendinimui. Kai name įrengiamas atskiras ar modernizuojamas esamas neautomatizuotas šilumos punktas, papildomai skiriama 10% parama.

Mažas pajamas gaunantiems butų savininkams nereikėtų baimintis šių naujovių, nes asmenims, kuriems priklauso teisė į šildymo kompensaciją, kompensuojama 100% kredito ir kredito palūkanų, o kitiems 5 metus kompensuojamos lengvatinio kredito palūkanos.

Anot R. Klumbienės, kiekvieno pastato savininkas turėtų siekti energetinės nepriklausomybės.

„Padedame klientui įvertinti visas atsinaujinančių energijos šaltinių diegimo galimybes. Jos gali užtikrinti ekonomišką patalpų šildymą, vėsinimą ir pagaminti būtiną elektros energijos kiekį, – pažymi R. Klumbienė. – Įdiegus pastate šildymą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengus saulės elektrines, pastatas tampa energetiškai nepriklausomas.“