Baltijos šalių ministrai: tinklų prijungimui prie Europos sistemos pasiruošta, net lemputės nesumirksės
Už energetiką atsakingi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai žada vasario 9 dieną šalims galutinai prisijungus prie Europos tinklų kartu didinti elektros sistemos lankstumą, rūpintis infrastruktūros apsauga.
Pasak Lietuvos energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, po sinchronizavimo Baltijos šalys taps stipresnės, nes susijungs su partneriais Europoje, o „energetika nebebus naudojama kaip ginklas“.
„Mūsų sistemos veiks tuo pačiu dažniu, kaip ir patikimų partnerių. Taip pat turėsime dažnių vertinimo sistemas, o mūsų perdavimo tinklų operatoriai koordinuos kiekvieną žingsnį. Tai padidins mūsų sistemų saugumą“, – penktadienį Rygoje po Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas.
„Pasiruošta visiems scenarijams. Mūsų visuomenės gali būti ramios, viskas valdoma“, – pabrėžė jis.
Estijos klimato ministrė Yoko Alender pabrėžė, jog vartotojai sinchronizavimo nepajus.
„Procesas suplanuotas taip, kad žmonės jo nepastebėtų, (...) jų lemputės net nesumirksės“, – teigė Y. Alender.
Latvijos klimato ir energetikos ministras Kaspars Melnis taip pat patikino, kad valstybės pasirengusios įvairiems scenarijams: „Esame pilnai pasiruošę, bendradarbiaujame, (...) esame pasiruošę visais lygmenimis.“
Sinchronizavimas kainuos eurą per mėnesį
Y. Alender teigimu, sinchronizavimas elektros kainoms turės minimalų efektą ir rinkos nepaveiks. Jos skaičiavimais, mėnesio sąskaita vidutiniam vartotojui galėtų padidėti maždaug 1 euru.
„Tai kaina, kurią verta mokėti už nepriklausomybę ir saugumą“, – akcentavo Estijos ministrė.
Savo ruožtu Ž. Vaičiūnas aiškino, jog kainą didins sistemos balansavimo kaštai.
„Vienintelis mažas (kainos – BNS) padidėjimas susijęs su balansavimo kaštais. Dėl to ateityje bus sukurta nauja balansavimo rinka. Turėsime ne tik saugesnę, bet ir lankstesnę rinką“, – sakė ministras.
Jo teigimu, sinchronizavimo kainą padeda stabilizuoti visose trijose šalyse įrengti sinchroniniai kompensatoriai – jie užtikrins elektros sistemos inerciją bei palaikys dažnį, reikalingą sistemos stabilumui.
Skirs dėmesio infrastruktūros saugumui
Pasak ministrų, po sinchronizacijos Baltijos šalys turės koordinuoti infrastruktūros apsaugą – ministrai pranešė kartu raštu informavę už energetiką atsakingą eurokomisarą apie būtinybę saugoti energetikos infrastruktūrą.
Anot Ž. Vaičiūno, valstybės nori bendradarbiauti su Europos Komisija gaunant finansavimą jos apsaugai, o šalių perdavimo sistemų operatorės turės parengti bendrą apsaugos programą.
„Mūsų tikslas – optimizuoti kaštus, todėl svarbi Europos Sąjungos parama“, – spaudos konferencijoje Rygoje sakė ministras.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai taip pat pabrėžė, kad kol kas nefiksuoja Rusijos provokacijų bei bandymų pakenkti elektros sistemoms, tačiau tikino esantys jiems pasiruošę. Neatmetama, jog artėjant sinchronizavimui daugės dezinformacijos atvejų.
Planuojama, kad Baltijos šalys su Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti vasario 9 dieną, o vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
Mažais žingsneliais – link bendros Baltijos elektrinės
Su Europos tinklais susijungusios Baltijos šalys galėtų pradėti diskusijas dėl bendros elektrinės statybų, sako Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
„Sutarėme keistis informacija ateities susitikimuose, pristatyti savo perdavimo sistemų operatorių matymą. Tuomet matysime, ką būtų galima įgyvendinti“, – penktadienį Rygoje po Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų susitikimo žurnalistams sakė Ž. Vaičiūnas, paklaustas, ar Baltijos šalys jau sutarė statyti bendrą elektrinę.
„Dar nediskutavome apie laiką arba kitus dalykus, nes reikia judėti pamažu. Pirmiausia reiktų išsiaiškinti poreikį regione“, – sakė ministras.
Tuo metu Latvijos klimato ir energetikos ministras Kasparas Melnis teigė, jog ministrai sutarė tokią galimybę aptarti ateityje, pristatę nacionalines energetikos strategijas.
„Būtent po to, ateityje, galėsime diskutuoti apie potencialias elektrines. Reikia aptarti pajėgumus, sinchronizavimo įtaką mūsų sistemoms ir bendram tinklui, – žurnalistams sakė K. Melnis. – Šiuo metu einame mažais žingsneliais, pamažu. Pirmasis klausimas dabar yra energetinis saugumas“.
VERSLO TRIBŪNA
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai – korupcija. Egzistuojanti daugelyje sektorių, ne išimtis ir energetikos projektai. Nors griežtai apibrėžti korupcijos sąvoką sunku, „Verslo tribūnoje šiandien pokalbis apie tamsiąją galios pusę ir jos istorines šaknis energetikos sektoriuje su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotuoju partneriu, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertu, VU ES energetikos teisės dėstytoju Mindaugu Jablonskiu.
Tuo metu Estijos klimato ministrė Yoko Alender pabrėžė, jog Baltijos šalys turi skirtingų energijos gamybos pajėgumų, – pavyzdžiui, hidroelektrines, biodujų jėgaines, skalūnų dujas, o po 2030-ųjų galėtų atsirasti bendra rinka, kurioje vartotojai galėtų įsigyti pigiausiai pagamintą energiją.
„Elektros gamybą iš skirtingų šaltinių planuojame taip, kad vartotojai galėtų įsigyti pigiausia kaina. Tikslas – optimizuoti gamintojų, kurie pasiūlytų šiuos pajėgumus, sistemą (...) kartu planuoti ir kartu galbūt sukurti bendrą rinką, kurioje vartotojas galėtų įsigyti iš pigiausio pardavėjo“, – paklausta apie bendros elektrinės potencialą sakė Y. Alender.
Ž. Vaičiūnas sausio pradžioje užsiminė apie galimybę Baltijos šalims statyti bendrą elektrinę bei pažadėjo klausimą aptarti su Latvijos ir Estijos kolegomis.
Jis tuomet teigė, kad jėgainė galėtų atsirasti iki 2030-ųjų, tačiau dar anksti kalbėti, kad tiksliai ji būtų pastatyta bei kokia technologija joje būtų gaminama elektra.
Naujos Vyriausybės programoje numatyta pradėti diskusiją su kitomis Baltijos šalimis dėl galimo bendro pajėgumų aukciono investuotojams į modernias ir manevringas elektrines, kurios gamintų elektrą, kai ilgesnį laiką nėra nei vėjo, nei saulės.
Trims Baltijos šalims anksčiau nepavyko susitarti dėl bendro suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, kliūčių kilo ir planuojant elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarais, vystant europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“.
