Energetinės nepriklausomybės link – su „Independence“ deimantu karūnoje, bet neblizgančiais pažymiais

Nors netrūko kritikų, teigiančių, kad toks laivas Lietuvai yra nereikalingas ir per brangus, vis auganti Rusijos agresija sudėliojo visus taškus. Europoje pradėjo dygti dujų importo terminalai, o daugybė valstybių sėkmingai atsisakė „Gazprom“ dujų.

Karo fone pradėtos skaičiuoti ne išlaidos, o naudos, kai energetika ar, labai supaprastinus, rusiškų dujų vamzdis, negali būti šantažo ir gąsdinimo įrankiu.  

Gruodžio 6-oji taip pat patenka į istoriją, nes tą dieną Lietuva išpirko ir perima prieš 10 metų į Klaipėdą atplaukusį energetinės nepriklausomybės simbolį. Laivas išbraukiamas iš Singapūro laivų registro ir įregistruojamas Lietuvos jūrų laivų registre.

„Independence“ išpirkimo kaina siekia maždaug 153,5 mln. USD. 2022-ųjų balandį Lietuvai visiškai nutraukus rusiškų dujų importą, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, Klaipėdos SkGD terminalas tapo pagrindiniu šalies dujų tiekimo šaltiniu.

„Apie tai, kiek ten visko nutiko, galėčiau knygą parašyti. Tai buvo ypač teisingas sprendimas, nors buvo kritikuojamas, susilaukė daug neigiamo rezonanso. Pastačius, dujų kainos 20% iš karto sumažėjo. Be to, tapome pavyzdžiu Vokietijai, kuri prieš tai apie tokius terminalus negalvojo. Pasididžiavimas tikrai apima“, – VŽ yra sakęs Mindaugas Zakaras, pramonės ir energetikos struktūrų statybos UAB „MT Group“ vadovas, kuris buvo terminalo Klaipėdoje prijungimo projekto direktorius. 

Prisimindamas tuos laikus jis teigia, kad daugiausia sentimentų dabar kelia tie statybų iššūkiai, kuriuos teko įveikti. 

„Su grąžtu, kuris yra 500 t traukimo ir stūmimo jėgos ir 140.000 Nm (niutonmetrų sukimo momento), turėjome pragręžti 2,4 km skylę, natūraliai išsilaikančią po žeme, tada nueiti į 56 m gylį ir įtraukti į tą skylę suvirintą 2,4 km ilgio vamzdį, kuris turėjo išeiti į Kiaulės nugarą“, – sudėtingiausius prijungimo momentus prisimena M. Zakaras.

Jis priduria, kad energetika visada buvo ir bus politiniu įrankiu: „Didieji energetikos projektai yra visada susiję su politiniais momentais. Tai nesikeičia.“ 

JAV indėlis

Ieškant labiau politinių vertinimų, JAV prekybos ir plėtros agentūra (USTDA) terminalo Klaipėdoje projektą pristato kaip sėkmės atvejį.

Šiandien suskystintų gamtinių dujų eksportas iš JAV sėkmingai vyksta į Lietuvą, nes USTDA anksti investavo į suskystintų gamtinių dujų importo terminalo plėtrą.

2007 m. Nacionalinėje energetinio saugumo strategijoje Lietuvos Vyriausybė išdėstė planus didinti energetinį saugumą, mažinti išlaidas ir įvairinti energijos šaltinius. Galiausiai Vyriausybė siekė sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dujų tiekėjo „Gazprom“, kuris Lietuvai taikė vienus didžiausių tarifų už dujas visoje Europoje.

Anot agentūros, ministerija paprašė USTDA pagalbos vertinant galimas vietas ir tinkamą SkGD terminalo pralaidumą bei pajėgumus. Galimybių studijoje, kurią atliko JAV įmonė „Science Applications International Corporation“ (SAIC) buvo nustatytos penkios potencialios terminalo vietos, įskaitant tris Klaipėdos uosto teritorijoje ir dvi netoli Būtingės. 2010 m. Lietuvos energetikos ministerija atrinko dvi iš Klaipėdos vietų tolesniam vertinimui, įskaitant saugumo analizę. SAIC darbas leido ministerijai pradėti įgyvendinti terminalo statybos plano dalis.

Remdamasi ministerijai pateiktu SAIC planu, 2011 m. Lietuvos valstybinė naftos bendrovė AB „Klaipėdos nafta“ konkurso būdu pasirinko JAV bendrovę „Fluor, Inc.“, kuri atliko pirminį projektavimą bei teikė konsultacines paslaugas terminalo statybos srityje.

 Žygimantas Vaičiūnas, tuometinis Lietuvos energetikos ministras, pripažindamas ankstyvą USTDA investiciją į šį ypatingos svarbos infrastruktūros projektą, pareiškė: „Bendradarbiavimas su USTDA, siekiant padėti pagrindus SkGD importo infrastruktūros plėtrai, sustiprino Lietuvos ekonomiką ir užtikrino didesnę šalies ir jos žmonių energetinę nepriklausomybę. Tikimės, kad ateityje bendradarbiausime pagal Energetikos sekretoriaus Ricko Perry'io Transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje partnerystę (P-TEC), kuri dar labiau sustiprins mūsų transatlantinį energetinį saugumą.“

2014 m. pradėjęs veikti Klaipėdos SkGD terminalas, gali patenkinti 100% Lietuvos dujų poreikių. Be to, Lietuvai, pastačius terminalą, pavyko persiderėti dėl gamtinių dujų tiekimo sutarties su „Gazprom“, todėl dujų kainos sumažėjo 20%. Kartu terminalas leido Lietuvai diversifikuoti energijos rūšių derinį, įtraukiant atsinaujinančiąją energiją, o tai dar labiau sustiprino šalies ekonomiką, nurodo USTDA.

JAV šiuo metu yra didžiausia naftos (17,1 %) ir suskystintų gamtinių dujų (47,4 %) tiekėja ES, o Norvegija išlieka didžiausia gamtinių dujų tiekėja (46,6 %).

Eurostato duomenimis, Rusija ES vis dar tiekia 17,3% gamtinių dujų ir 17,7% suskystintų gamtinių dujų. 

Įdomūs faktai

Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurį sudaro laivas-saugykla „Independence“, krantinė ir dujotiekio atšaka – buvo pirmasis toks ne tik Baltijos regione, bet ir visoje Šiaurės Europoje, o bendrai Europoje – antrasis. Jis yra pritaikytas veikti žiemos ir vasaros režimu, užtikrinant, kad sezoniškumas neturėtų įtakos sklandžiam SkGD terminalo darbui.

Klaipėdos SkGD terminalas buvo pirmasis Europoje, pasiūlęs išdujinimo paslaugą keliems skirtingiems terminalo naudotojams (angl. multi-user) ir pradėjęs dirbti kelių paslaugų klientams (multi-service) režimu.

Pagal iki tol nusistovėjusią industrijos praktiką, SkGD terminalas dirbdavo tik su vienu klientu.

Skaičiuojama, kad SkGD terminalas Lietuvai kasmet leidžia sutaupyti iki 150 mln. Eur. Taip yra todėl, kad iki apsirūpinant gamtinėmis dujomis per SkGD terminalą, Lietuva buvo priklausoma nuo Rusijos tiekiamų dujų, už kurias mokėjo vieną aukščiausių kainų Europoje – daugiau nei 30% didesnę nei Vakarų Europos šalys.

Skaičiuojama, kad maksimalus SkGD terminalo nominalus pajėgumas yra 32 teravatvalandės (TWh) per metus, palyginti, „Amber Grid“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje suvartotas dujų kiekis siekė 15,6 TWh.

Žiupsnelis druskos

Ir nors terminalas Klaipėdoje atvėrė akis daugeliui ES valstybių, kad negalima priklausyti nuo rusiškų dujų tiekimo, ES šalims dar reikia nueiti ilgą kelią siekiant energetinės nepriklausomybės, rašo euronews.com.

Dujų importo iš Rusijos sumažėjimą – nuo 40% iki 8% – po jos plataus masto invazijos į Ukrainą daugiausia kompensavo tokios šalys kaip JAV ir Norvegija, o ne vietinė gamyba, nes perrinkta ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen siekia užsitikrinti daugiau suskystintų gamtinių dujų iš JAV.

Europos užsienio santykių taryba ribotą ES savarankiškumą apibūdino kaip „kritinį pažeidžiamumą“, o pagal savo energetinės nepriklausomybės indeksą ES skyrė 4 balus iš 10 galimų.

Dauguma valstybių narių surinko mažiau nei 5 balus.

Pagal šį vertinimą, nežiba ir Lietuva. 

Europos užsienio reikalų tarybos sudarytame bendrame energetikos reitinge taip pat atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip energijos vartojimo efektyvumas ir naujų projektų vystymas, kuris atspindi, kaip veiksmingai šalis pabrėžia savo pastangas atsisakyti iškastinio kuro.

Reitinge pirmauja Suomija, kurios bendras balas yra 8,8, po jos eina Estija ir Rumunija, kurių abiejų balai yra 8,2. ES vidurkis – 6,6.

Lietuvai skirtas 5,4 balo įvertinimas.

Maltos, Belgijos, Airijos, Bulgarijos ir Lietuvos, užimančių paskutines 5 vietas, rodikliai priskiriami prie „atsiliekančiųjų“. Šalys labai priklauso nuo energijos importo ir susiduria su dideliais sunkumais siekdami pažangos kitose srityse.