ES kovos su sukčiavimu tarnyba pradėjo tyrimą dėl užmaskuotos Rusijos naftos tiekimo į Europą
Pagrindinis šiuo metu galiojančių sankcijų trūkumas yra tas, jog į ES leidžiama importuoti „maišytus“, t. y., iš kelių skirtingų tiekėjų gautus naftos produktus, stebima tik, ar jų kilmės šalis nėra Rusija.
ES sankcijose rašoma, jog tanklaiviams, gabenantiems naftos produktus, kurių dalis yra pagaminta Rusijoje, „gali būti taikomos sankcijos“, priklausomai nuo to, kokią krovinio dalį užima rusiškas produktas.
Muitinės pareigūnai vertina, kokia yra kilmės šalis, o minėto tyrimo atveju dažniausiai nurodoma, kad kilmės šalis yra Turkija.
Gali būti, kad ši spraga sankcijose leido Rusijai uždirbti iki 3 mlrd. Eur nuo sankcijų įvedimo pradžios 2023 m.
„Turkija tapo Rusijos tanklaivių „stotele“, po kurios jie „pakeičia kryptį“ ir plaukia į Europą“, – sako Martinas Vladimirovas, Bulgarijoje veikiančio Demokratijos studijų centro vyriausiasis analitikas.
Turkijos „sėkmės“ istorija
Įvairių naftos produktų pardavimas generuoja arti pusės Kremliaus biudžeto ir, žinoma, finansuoja Rusijos karinius veiksmus, todėl ši šalis neabejotinai naudojasi bet kokia sankcijų spraga.
Šis tyrimas yra dar viena rakštis į ir taip įtemptus ES ir Turkijos santykius, Bendrijai priekaištaujant, jog Ankara deda minimaliai pastangų, kad užtikrintų, jog Rusijai pritaikytos sankcijos iš tiesų veiktų.
Iki karinės invazijos pradžios Europa iš Rusijos importuodavo apie ketvirtadalį visos reikiamos žaliavinės naftos ir apie 40% dyzelio. Įsigaliojus sankcijoms šis kiekis drastiškai sumažėjo. Tačiau Turkija pamažu ėmė didinti rusiškų naftos produktų importą, ir kartu – tokių pat produktų eksportą į Europos šalis.
„Politico“ tyrimų žurnalistai pastebėjo, jog šie kiekiai pradėjo stebėtinai sutapti. Pavyzdžiui, per vienerių metų laikotarpį nuo 2023 m. vasario iki 2024 m. vasario mėnesio, Turkija savo naftos produktų importą padidino 105%, o tokių pat produktų eksportą į Europą išaugino 107%.
Turkija turi naftos perdirbimo gamyklų, pajėgių perdirbti iki 1 mln. barelių naftos kasmet. Tačiau pardavimų, eksporto ir importo statistika įrodo, jog į eksportuojamą kiekį „įsimaišo“ reikšmingas kiekis rusiškų naftos produktų, kuriems tiesiog perklijuojamos kitos etiketės Turkijos uostuose.
Pavyzdžiui, uostas, esantis į rytus nuo Ceyhano, laikotarpiu tarp 2023 m. vasario ir 2024 m. vasario priėmė 22 mln. barelių naftos krovinių, 95% jų atplukdyta iš Rusijos. Tai buvo trigubai daugiau, nei į uostą būdavo atvežama ankstesniais metais.
Tuo pačiu laikotarpiu iš šio uosto 85% naftos produktų eksportuota į ES šalis. Tokie pat skaičiavimai analizuojant kitų uostų, pavyzdžiui, Toro, duomenis, įrodo, kad Turkija gauna naftos produktų „papildymą“.
Duomenų analizės bendrovės „Kpler“ žaliavinės naftos analitikas Viktoras Katona „Politico“ teigė, jog yra „labai tikėtina“, kad Turkijos uostai eksportuoja Rusijos naftos produktus.
Portalo tyrimo duomenimis, daugiausia tokių naftos produktų išplukdyta į Graikiją, Nyderlandus ir Ispaniją.
