VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2026-03-04 06:15

Dirbtinis intelektas versle: nuo eksperimentų prie realios naudos

„Verslo žinių“ konferencijoje „DI praktiškai“.
„Verslo žinių“ konferencijoje „DI praktiškai“.
Šiandien verslo lyderiai, marketingo profesionalai, logistikos specialistai, medicinos ir kitų įstaigų vadovai aktyviai ieško būdų, kaip pritaikyti DI sprendimus savo kasdienėje veikloje. Tačiau kelias nuo teorinių žinių apie „ChatGPT“ galimybes iki realios vertės kūrimo organizacijoje dažnai pasirodo esąs sudėtingesnis, nei tikėtasi.

Neseniai vykusioje į praktikoje jau išbandytus sprendimus orientuotoje „Verslo žinių“ konferencijoje „DI praktiškai“ susirinko įvairių sektorių atstovai – nuo startuolių iki stambių korporacijų. Dalyviai kėlė panašius klausimus: kaip pradėti? Kokius procesus automatizuoti pirmiausiai? Kaip užtikrinti duomenų saugumą? Šie klausimai atskleidė pagrindinį iššūkį – organizacijos supranta DI potencialą, bet ne visada žino, kaip jį realizuoti praktiškai.

Konferencijos pranešėjai dalijosi realiais sėkmės atvejais, pasiektais rezultatais ir klaidomis, kurių pavyko išvengti. Anot jų, sėkmingas DI diegimas priklauso ne tik nuo technologijos pasirinkimo, bet ir nuo organizacinės kultūros, darbuotojų įsitraukimo bei aiškios strategijos turėjimo.

Nuo užklausų iki asistentų

Viena iš dažniausiai konferencijoje nuskambėjusių rekomendacijų – pradėti nuo mažų, bet konkrečią grąžą duodančių projektų. Daugelis organizacijų daro klaidą, bandydamos iš karto įdiegti sudėtingas sistemas, užuot leidę darbuotojams išbandyti paprasčiausius DI įrankius.

Ekspertai siūlo trijų lygių požiūrį. Pirmas lygis – paprastos užklausos viešiesiems DI įrankiams, tokiems kaip „ChatGPT“ ar „Claude“. Čia darbuotojai gali eksperimentuoti be didelių investicijų: generuoti el. laiškų tekstus, kurti susirinkimų santraukas, versti turinį. Antrasis lygis – specializuoti asistentai, pritaikyti konkretiems organizacijos poreikiams. Jie jau gali naudoti vidinę informaciją ir mokytis iš organizacijos duomenų. Trečias lygis – pažangūs sprendimai su procesų automatizacija, kai DI integruojamas į esamas sistemas ir savarankiškai atlieka sudėtingesnes užduotis.

Svarbu suprasti, kad net pirmajame lygyje galima pasiekti įspūdingų rezultatų. Viena konferencijoje pristatyta įmonė sutaupė dešimtis valandų per savaitę, kai rinkodaros komanda pradėjo naudoti DI socialinių tinklų įrašų projektams kurti. Kita organizacija per 40% sumažino laiką, skiriamą dokumentų tvarkymui.

Realūs verslo pavyzdžiai

Vienas jų – kaip DI sėkmingai panaudoti personalo valdymo srityje. Pavyzdžiui, pildant atostogų grafikus, skaičiuojant atostogų dienas, generuojant darbo skelbimus, valdant metinius tikslus ir pan.

Rinkodaros srityje DI tapo nepakeičiamu partneriu turinio kūrėjams. Konferencijoje pasidalinta pavyzdžiu, kaip vidutinio dydžio e-komercijos įmonė panaudojo DI ne tik tekstams kurti, bet ir klientų atsiliepimų analizei. Sistema automatiškai identifikuoja produktų trūkumus, kuriais dažniausiai skundžiasi pirkėjai, ir formuoja rekomendacijas produktų vystymo komandai. Rezultatas – 25% padidėjęs klientų pasitenkinimas per pusmetį.

Klientų aptarnavimo sritis dar viena iš tų, kurioje sėkmingai panaudojami dirbtinio intelekto įrankiai, kurių surinkta ir išanalizuoja informacija panaudojama ir darbuotojų mokymui.

Net konservatyvus, stipriai reguliuojamas ir klysti negalintis medicinos sektorius randa gana daug DI pritaikymo būdų. Pavyzdžiui, komunikacijoje su pacientais.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3431?placement=

Kaip saugiai dirbti su jautria informacija

Vienas dažniausių konferencijoje išsakytų susirūpinimų – duomenų saugumas. Ypač tai aktualu organizacijoms, dirbančioms su konfidencialia informacija: finansiniais duomenimis, pacientų įrašais, verslo paslaptimis.

Ekspertai pabrėžė, kad naudojant viešuosius DI įrankius, būtina suprasti duomenų kelią. Informacija, įvedama į nemokamas „ChatGPT“ versijas, gali būti naudojama modelio tobulinimui. Todėl verslo dokumentai, klientų duomenys ar strateginė informacija niekada neturėtų būti kopijuojami tiesiai į tokias sistemas.

Sprendimas – privačios DI aplinkos arba verslo sąskaitos su griežtesniais privatumo nustatymais. Daugelis įmonių renkasi hibridinį modelį: paprastoms užduotims naudoja viešuosius įrankius, o jautriai informacijai – privačias sistemas, veikiančias organizacijos infrastruktūroje.

Kitas svarbus aspektas – darbuotojų švietimas. Ne visiems darbuotojams gali būti aišku, kokie duomenys yra jautrūs. Konferencijoje rekomenduota sukurti aiškius naudojimo protokolus ir reguliariai organizuoti mokymus apie saugų darbą su DI įrankiais.

Žmogiškasis faktorius

Technologiniai sprendimai veikia tik tada, kai žmonės juos priima ir moka naudoti. Konferencijoje daug dėmesio skirta žmogiškajam aspektui – kaip padėti darbuotojams adaptuotis prie naujų įrankių ir įveikti baimę dėl pokyčių.

Viena iš pagrindinių kliūčių – baimė netekti darbo. Kai kurie darbuotojai DI suvokia kaip tiesioginę grėsmę jų pozicijai. Sėkmingi lyderiai šią baimę įveikia ne ignoruodami, o atvirai diskutuodami. Svarbu pabrėžti, kad DI atėjo ne pakeisti žmogaus, o padėti jam atlaisvinti laiką sudėtingesnėms, kūrybiškesnėms užduotims.

Mokymai – kritinis sėkmės faktorius. Neužtenka įsigyti naujausią technologiją; reikia investuoti į komandos gebėjimų ugdymą. Kai kurios organizacijos skiria „DI čempionus„ – entuziastingus darbuotojus, kurie išmoksta naudotis įrankiais pirmieji ir vėliau padeda kolegoms.

Kita svarbi įžvalga – darbuotojai mokosi skirtingai. Lankstūs, į skirtingas auditorijas orientuoti mokymai duoda geriausių rezultatų.

Reguliavimas ir atsakinga praktika

Dirbtinio intelekto reguliavimas Europoje tampa vis griežtesnis. Europos Sąjungos DI aktas nustato aiškius reikalavimus, kaip organizacijos turi valdyti dirbtinio intelekto sistemas, ypač tas, kurios gali daryti reikšmingą poveikį žmonių teisėms.

Konferencijos dalyviai diskutavo, kaip rasti pusiausvyrą tarp inovacijų ir atitikties reikalavimams. Nors reguliavimas kartais atrodo kaip našta, jis iš tiesų padeda organizacijoms sukurti tvarius, patikimus sprendimus. Įmonės, kurios nuo pat pradžių į DI projektus įtraukia etikos, privatumo ir atitikties aspektus, vėliau išvengia brangių koregavimų.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Atsakinga DI praktika apima skaidrumo užtikrinimą – klientai ir darbuotojai turėtų žinoti, kada jie bendrauja su DI sistema. Taip pat būtina turėti mechanizmus, leidžiančius žmogui peržiūrėti ir koreguoti automatizuotus sprendimus, ypač tuos, kurie daro poveikį žmonių gyvenimams.

Keli konferencijos pranešėjai pasidalijo savo organizacijų sukurtomis „DI principų chartijomis“ – vidiniais dokumentais, apibrėžiančiais, kaip įmonė naudoja DI, kokių etinių standartų laikosi ir kaip užtikrina atsakomybę. Tokie dokumentai ne tik padeda valdyti rizikas, bet ir stiprina klientų pasitikėjimą.

Dirbtinio intelekto kelionė versle – ne vienkartinis projektas, o nuolatinė transformacija. Sėkmingiausios organizacijos yra tos, kurios pradeda nuo mažų žingsnių, investuoja į žmonių kompetencijas ir nesibaimina eksperimentuoti. Technologija keičiasi sparčiai, bet fundamentalūs principai išlieka: aiški strategija, atsakingas požiūris ir orientacija į realią vertę.

52795
130817
52791