Nemeilė saviems, o neapykanta kitiems: kiek kainuoja poliarizacija

Kas skatina visuomenės poliarizaciją? Gilus priešiškumas, nepasitikėjimas ir panieka politiniams oponentams. Ne tiek meilė saviems, kiek vis labiau augantis priešiškumas kitiems nulemia visuomenės susiskaldymą ir gali turėti apčiuopiamų ekonominių pasekmių.

Kiek vidutinis rinkėjas vertina politikus, už kuriuos balsuoja? Ir kiek nemėgsta kitų partijų politikų? Atlikta analizė atskleidžia neraminantį vaizdą: rinkėjai iš tiesų vis labiau simpatizuoja savo atstovams, tačiau dar stipriau nemėgsta oponentų. Kitaip tariant, poliarizaciją lemia ne tiek įsitikinimas savo teisumu, kiek panieka tiems, kurie mąsto kitaip, rašo Lenkijos verslo leidinys „Puls Biznesu“.

Vidutinis JAV Demokratų partijos rinkėjas ne tiek vis labiau palaiko savo partiją, kiek pirmiausia vis labiau niekina respublikonus. Ir atvirkščiai – respublikonų rinkėjas ne tiek simpatizuoja savo politikams, kiek stiprėja priešiškumas demokratams. Moksle šis reiškinys vadinamas afektine poliarizacija – skirtingų politinių ir pasaulėžiūrinių pažiūrų žmonės vieni kitiems jaučia antipatiją, o neretai ir atvirą priešiškumą. Duomenys, apimantys 1980–2020 m., rodo, kad ši poliarizacija nuosekliai auga.