Visuomenė keičiasi: socialiai atsakingas verslas stiprina pozicijas

Reklama publikuota: 2021-05-17
svg svg

Specialistai teigia, kad Lietuvoje apie verslo socialinę atsakomybę imta kalbėti daugiau nei prieš pora dešimtmečių, bet tuo metu ši idėja didelio verslo palaikymo nesulaukė. Be to, kurį laiką tai buvo labiau formalumas dėl akių – pro forma, o ne realūs veiksmai, kurie patvirtintų įmonių socialinę atsakomybę. Šiuo metu situacija pasikeitusi iš esmės.

Nina Klebanskaja, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros docentė, prisimena, kad 2004 m. lapkritį Lietuvoje buvo surengta tarptautinė konferencija „Atsakingas verslas visuomenėje“, kurią globojo tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Konferencijoje šalies verslo atstovams buvo pristatyta verslo socialinės atsakomybės koncepcija. 2005 m. buvo įkurtas Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas, kuris veikia kaip Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo tinklo dalis.

nuotrauka::1 right

Anot jos, tuo metu verslo socialinės atsakomybės idėjos Vakarų verslo pasaulyje jau buvo populiarios ir gan plačiai taikomos praktikoje, o Lietuvoje ši idėja buvo „nuleista iš viršaus“, todėl didelio susidomėjimo bei verslininkų palaikymo tuo metu nesulaukė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Jau norisi rezultatų

Dr. Renata Žemaitienė, verslo konsultacijų UAB „TMD partners“ rinkodaros vadovė, taip pat teigia, kad kalbos apie tvarų bei atsakingą verslą sklando jau seniai ir socialinė atsakomybė nėra nauja sąvoka.

„Tačiau dabar kur kas labiau nei prieš kelis dešimtmečius vartotojai jau nori matyti konkrečius tų kalbų veiksmus, rezultatus. Kitaip tariant, visuomenė jau nori atskaitomybės. Plačiąja prasme tai galima sieti ir su pačios visuomenės augimu, vertybių ir kartų kaita, kuomet mums, kaip vartotojams, jau pradeda rūpėti, pavyzdžiui, ar šis džemperis pagamintas iš perdirbtų plastiko butelių, kokiomis sąlygomis auginami gyvūnai, kurių produktus vartojame, ar konkrečiam elektroniniam prietaisui pagaminti nebuvo naudojamas vaikų darbas, – vardija R. Žemaitienė. – Toks savotiškas spaudimas jaučiamas ir jis verčia organizacijas mąstyti bei strategiškai veikti kuriant tvarų ir atsakingą verslą“.

Eglė Degutienė, verslo valdymo konsultacijų ir mokymų UAB „OVC Consulting“ Tyrimų grupės konsultantė, pritaria, kad su socialinės atsakomybės iniciatyvomis Lietuvos verslas dažnai būdavo supažindintas iš „šalies“, t. y. idėjos atneštos iš partnerių ar bendrasavininkų užsienio šalyse, dažnai – iš Skandinavijos šalių. Ji prisimena, kad pirmosios programos pasirodė prieš 20–25 m., kada pati socialinės atsakomybės sąvoka buvo suprantama kaip galimybė prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo ir pasidalinti su visuomene. Pirmosios programos neretai vykdavo įmonės viduje, įtraukiant savus darbuotojus. Jos būdavo ilgalaikės, struktūruotos, su aiškia kryptimi ir skiriamos konkrečiai problemai ar iššūkiui spręsti, o sprendimai dėl jos įgyvendinimo priimami korporatyviniame, strateginių sprendimų lygyje.

nuotrauka::3 left

„Priežastys dažniausiai irgi būdavo labai praktiškos – didėjant verslo įmonių gerovei jos ėmė ieškoti naujų būdų dalintis savo pasiekimais su kitais ir taip turėti realią įtaką pokyčiams visuomenėje. Kita priežastis, – tai galimybė viešinti vykdomas visuomenei svarbias veiklas. Pavyzdžiui, įmonės organizuodavo renginius, kurių metu sugeneruotos lėšos būdavo skiriamos socialiai pažeidžiamoms grupėms, arba kviesdavo savo darbuotojus po organizacijos vėliava dalyvauti sveikatinimo ar kituose renginiuose“, – pasakoja E. Degutienė.

Sigita Survilaitė-Mekionienė, UAB „Darnu Group“ generalinė direktorė, teigia, kad socialinė atsakomybė Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį reikšmingai evoliucionavo: „Nuo noro būti madingais ar socialinę atsakomybę traktuoti kaip paramą labdaros organizacijoms, galiausiai visi perėjome prie to brandos lygio, kuris leidžia socialinę atsakomybę suprasti kaip veikimo būdą, neatsiejamą nuo verslo vertės kūrimo, fokusuojantis į įmonės didžiausias poveikio sritis ir svarbiausių suinteresuotų šalių lūkesčius.“

Kalbėjimas ir veiksmai

Nuo Nacionalinio atsakingo verslo tinklo atsiradimo Lietuvoje praėjo 16 metų. Per tą laiką keitėsi verslo aplinka, pasikeitė ir pats verslas. Socialiai atsakinga veikla tapo daugelio Lietuvos įmonių strategijų dalimi.

„Tačiau kalbėti, kad esi socialiai atsakingas, ir būti socialiai atsakingu – ne vienas ir tas pats. Tai, kas deklaruojama, ne visada taikoma praktikoje, – teigia VDU docentė. – Yra ir kitas klausimas: kalbėti ar nekalbėti, kad esi atsakingas? Gal skamba keistai, bet mano praktikoje buvo įmonių, kurios apie vykdomas socialines iniciatyvas nekalba, jų neviešina. Manau, kad tai klaidingas požiūris, nes viešinti gerus darbus verta.“

nuotrauka::2 right

Pasak R. Žemaitienės, bendrovės ir verslai yra skirtingose brandos etapuose, o norint ne deklaratyvių teiginių, bet tikros, stiprios socialinės atsakomybės politikos, reikia ir resursų, ir išmanumo.

„Kaip žinoti, ar organizacija jau pribrendo tapti socialiai atsakinga? Tikriausia vertėtų pradėti nuo paprasto vidinio kultūrinio audito ir logiška būtų paminėti, kad pirmiausia bendrovė turi demonstruoti atsakingą požiūrį bei pradėti nuo savo artimiausios aplinkos, t. y. savo darbuotojų, nes ji labiausiai atsakinga būtent prieš juos. Kai susitvarkome viduje, galime imtis plačiau ir daugiau, veikti visuomenei palankia kryptimi. Būtų neteisinga, tarkime, nesudarant tinkamų sąlygų savo darbuotojams kalbėti apie tai, kad mes, pavyzdžiui, dabar remsime vaikus skurdžiose užsienio šalyse“, – įsitikinusi „TMD partners“ rinkodaros vadovė.

„OVC Consulting“ Tyrimų grupės konsultantė taip pat teigia, kad pokytis Lietuvos versle nuo „būtų gerai“ turėti socialinės atsakomybės politiką organizacijoje vyksta link „būtina“ turėti, tačiau tai procesas, kuriame kiekviena organizacija yra skirtingame brandos lygyje.

„Norėčiau tai palyginti su šeima, kurioje auga 12 vaikų – jie į pasaulį atėjo skirtingu metu, jie auga ir mokosi, priklausomai nuo amžiaus tarpsnio vaikų rūpesčiai, iššūkiai ir tai, kuo jie rūpinasi, yra labai skirtingi. Kiekvienas vaiko augimo etapas yra būtinas: be egocentriško vaiko rūpinimosi tik savimi, be ieškojimo, kas jis yra, vėliau – maištavimo prieš visuomenę, vaikas nesupras savęs, nepažins kitų žmonių, jam bus nesuvokiami jų poreikiai, motyvai. Kad vaikai užaugtų, jie turi patys daug ką išbandyti, būti smalsūs, stebėti ir mokytis, – pasakoja E. Degutienė. – Organizacijos taip pat yra nuolatiniame virsme, judėjime, pokytyje. Pagrindinis klausimas: ką jos išmoksta kiekvieną dieną ir kokius pasirinkimus padaro. Taigi, nėra organizacijų „nespėjusių į socialinės atsakomybės traukinį“, tačiau yra tokių, iki kurių stotelės tas traukinys dar neatvažiavo arba dar nenutiesti bėgiai iki šios stotelės. Bet geležinkelio tinklas plečiasi, tikėtina, kad jei pati organizacija to norės ir parodys iniciatyvą, tas kelias ateis ir iki jos.“

Anot S. Survilaitės-Mekionienės, bręstant mūsų valstybei, jos ekonomikai, matant vis daugiau įkvepiančių užsienio pavyzdžių, natūralu, kad ilgainiui pasiekėme tašką, kai svarbu tapo ne tik tai, ką darome, bet ir kaip. Socialinė atsakomybė yra svarbi daugybe aspektų: tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo, kad kasmet mums tampa vis svarbiau asocijuotis su prekės ženklais, kurie išpažįsta mums artimas vertybes, yra aktyvūs bendruomenės nariai.

„Būtent tokiose įmonėse vis daugiau žmonių renkasi dirbti ar iš jų pirkti. Taip kuriama ir ilgalaikė verslo sėkmė: pritraukiami geri specialistai, savo darbe ieškantys prasmės, taip pat – ištikimi klientai, jaučiantys bendrystę su prekės ženklo misija. Matome ir dar vieną tendenciją: būtent iš prekės ženklų visuomenė tikisi esminių socialinių pokyčių kūrimo, visame pasaulyje problemų sprendimo – šiuo rodikliu verslas gerokai lenkia politikus. Geru pavyzdžiu tapo ši pandemija: susivienijęs verslas tiek Lietuvoje, tiek daugybėje kitų valstybių tapo viena iš esminių varomųjų jėgų sprendimų paieškai, – pasakoja „“Darnu Group“ vadovė. – Mūsų įmonė yra tas pavyzdys, kuris eina skirtingus brandos etapus. Iki aukščiausio laiptelio dar turime stipriai padirbėti, bet iš „gerų darbų“ stadijos, tikiu, jau esame išlipę. Socialinėms iniciatyvoms įgyvendinti esame įsteigę „Darnių iniciatyvų paramos fondą“, o socialinė atsakomybė gimsta iš verslo strategijos.“

Socialinės atsakomybės kryptys

Populiariausios socialinės atsakomybės kryptys bendrąja prasme, matyt, yra aplinkos ir gamtos išsaugojimas, filantropiniai, savanorystės projektai.

„Kiekviena verslo organizacija turėtų pasirinkti savo sritį, įvertindama savo resursus, matydama savo stiprybes ir vietas, kur galėtų prisidėti labiausiai, kur jos indėlis būtų stiprus ir reikšmingas, – mano „TMD partners“ rinkodaros vadovė. – Tarkime, mūsų kompanija orientuojasi į tokias socialines veiklas, kuriose labiausiai reikia žinių, kompetencijų, įgūdžių tobulinimo, ir darome tai neatlygintinai, prisidėdami savo resursais. Nes kaip konsultacijų ir mokymų bendrovė esame tuo žinių ir inovacijų centru, kuris gali dalintis gerąja praktika ir taip auginti kitus, pvz., nevyriausybines organizacijas, studentus. Kitaip tariant, pinigų nedalijame, bet padedame kur kas prasmingesnėmis priemonėmis – žiniomis, patirtimi, patarimais, kurie prisideda prie žinių siekiančių ir drąsių žmonių ugdymo, jų lavinimo, kitokio pasaulio suvokimo. Tai mūsų pasirinkta socialinės politikos kryptis, kurioje matome didžiausią prasmę ir vertę.“

E. Degutienė pastebi, kad paskutiniu metu įmonės dažnai orientuojasi į tas socialinės atsakomybės sritis, kurios yra susijusios su atsakingu vartojimu, taršos mažinimu. Taip pat nemažas dėmesys skiriamas jaunosios kartos ugdymui ir švietimui: dalintis savo „know how“, auginti savo organizacijos ateities darbuotojus ar klientus, supažindinti juos su naujovėmis tampa dažna kryptimi, kurią renkasi organizacijos. Tai viena iš sričių, kur organizacijoms lengviausia įtraukti savo darbuotojus, dalintis jų turimomis žiniomis ir patirtimi per mentorystės programas, lankantis mokyklose ir pan.

„Kiek rečiau įmonės orientuojasi į iniciatyvas, skirtas jautriems visuomenės sluoksniams – senjorams, vaikams iš sudėtingų šeimų ar žmonėms su sveikatos problemomis. Tai dažnai lieka nuošalyje, nes organizacijoms sudėtingiau į šias iniciatyvas įtraukti savo darbuotojus, šiose srityje pokyčiai yra sunkiausiai pamatuojami, – kalba „OVC Consulting“ konsultantė. – Organizacijos dažniausiai renkasi socialinės atsakomybės projektus, derančius su jų DNR – atitinkančius verslo kryptį ir strateginius prioritetus.“

nuotrauka::5 right

Pasak Astridos Miceikienės, VDU Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) kanclerės, vienas iš unikalių socialinės atsakomybės pavyzdžių Lietuvoje yra šiuo metu veiklą pradedantis Žemės ūkio akademijos alumnų klubo „ŽŪA alumni“ inicijuotas labdaros ir paramos fondas „Pagalba regionų jaunimo studijoms.“ Į jį agroverslas planuoja surinkti apie 150 tūkst. eurų, kuriuos skirs regionų jaunimui pasirengti studijoms regionams svarbiose žemės ūkio akademijos studijų programose.

„Verslo įmonės ir ūkininkai plėtoja ir remia aplinkai draugiškus projektus, savo užaugintais žemės ūkio produktais prisideda prie įvairių iniciatyvų, investuoja į ekologinių problemų sprendimą. Šiuo metu ypač daug diskutuojame su agroverslo įmonėmis bei ūkininkais dėl klimato kaitos padarinių švelninimo. Kartu su mūsų mokslininkais jau sukurtas ne vienas aplinkai draugiškas sprendimas“, – pasakoja glaudų ryšį su agroverslo sektoriaus įmonėmis, ūkininkais, jų organizacijomis palaikančios VDU ŽŪA kanclerė.

Dar viena socialinės atsakomybės sritis, kurioje verslas gali veikti aktyviai – jaunimo ateitis, jo ugdymas. VDU ŽŪA gali pasigirti turinti dešimtis rėmėjų ir net 16 mecenatų, kurie investuoja ne vieną šimtą tūkstančių eurų į akademijos infrastruktūrą, skirtą studijoms ir moksliniams tyrimams, skiria stipendijas, remia studentų renginius ir kitaip palaiko ugdymo raidą. Agroverslo įmonės yra susibūrusios į VDU ŽŪA inžinerijos studijų klasterį, kurio nariai remia inžinerinių studijų programas tiek finansiškai, tiek suteikdami savo bazę studentų praktinėms veikloms.

Anot „Darnu Group“ generalinės direktorės, nors ilgai socialinė atsakomybė buvo suprantama kaip įvairios atskiros iniciatyvos, pastaruoju metu tikriausiai nesunku pastebėti – verslas vis daugiau dėmesio skiria tvarumui. Tvarus požiūris į visuomenę, verslo valdymą ir aplinką siūlo sprendimus visiems didžiausiems šių dienų iššūkiams. Gamtos apsauga, lygybės skatinimas, žmogaus teisių puoselėjimas, tvarus ir skaidrus verslo valdymas – visa tai tampa kertinėmis kryptimis.

„Kiekvieną savaitę Lietuvos žemės ūkio tarybos, vienijančios apie 80 proc. visų ūkininkų ir žemės ūkio įmonių, vadovai domisi kokios pagalbos reikia mums, mokslininkams ir studentams, ją teikia, buria bendruomenę ir politikus Žemės ūkio akademijai kylančių klausimų sprendimui, vardan jaunimo ateities ir mokslo pažangos“, – teigia prof. dr. A. Miceikienė.

„Imant prisipildo rieškučios, o duodant – širdis“

Socialiai atsakingos įmonės pasitarnauja visuomenei prisidėdamos prie jos gerovės stiprinimo, kurdamos patogesnes gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, gelbėdamos krizėse ar prisidėdamos prie gamtos išteklių atstatymo, tausojimo. Ir čia patenka viskas: ir suoliuko įrengimas parke, ir miško pasodinimas, ir nauji baldai senelių namams, ir nemokamų picų vežimas dirbantiems gydytojams ar lėšos, skirtos pirkti mediciniškai brangią ir reikalingą įrangą ligoninėms.

„Tiek smulkūs, tiek dideli žemės ūkio verslai prisideda prie vietos bendruomenių veiklų, remia jų socialines iniciatyvas. Be agro verslo neapsieina bendruomenių šventės, jie skiria finansinę paramą nepasiturintiems kaimo gyventojams. Drauge su šio sektoriaus įmonėmis teko įgyvendinti daug jautrių iniciatyvų, pradedant nuo kalėdinių dovanų socialiai remtinų regionuose gyvenančių šeimų vaikams iki studijų apmokėjimo nepasiturintiems studentams“, – dalijasi prof. dr. A. Miceikienė.

E. Degutienė, neabejoja, tarnystė visuomenei visada buvo ir yra sunkiai apibrėžiamas, išmatuojamas ar įvertinamas dalykas. Įmonės tikrai skiria nemažą dėmesį ieškodamos KPI savo socialinės atsakomybės programoms bei skatindamos partnerius, su kuriais įgyvendinamos tos iniciatyvos, aiškiai apsibrėžti tikėtinus rezultatus ir siekiamą naudą.

„Didžiausia vertė, kurią kuria žmonių įsitraukimas į socialinės atsakomybės programas, kad tai sujungia organizacijos vertybes su asmeninėmis darbuotojų vertybėmis. Tai neabejotinai yra tvirtas pagrindas kuriant abipusiai prasmingą santykį tarp darbuotojo ir organizacijos, – konstatuoja „OVC Consulting“ Tyrimų grupės konsultantė. – Darbuotojų dalyvavimas socialinės atsakomybės iniciatyvose yra viena priežasčių, kodėl darbuotojai pasirenka dirbti įmonėse. Tai svarbu įmonėms, siekiančioms pritraukti aukštos kvalifikacijos ar svarbiausius įmonei darbuotojus. Ne vienas vadovas dalinasi savo patirtimi, kad būsimi nauji darbuotojai domisi, kaip įmonė realiai prisideda prie visuomenei svarbių klausimų sprendimo, kokias veiklas vykdo, kokias organizacijas remia.“

nuotrauka::4 left

„Darnu Group“ vadovė papildo, kad buvimas sveikoje, vieningoje, stiprioje ir šviesią ateitį turinčioje bendruomenėje yra esminė nauda, kurią kuria ir gauna kiekviena įmonė ar žmogus, investuojantis į socialinę atsakomybę.

„Tikriausiai nėra sunku pastebėti, kad esame be galo susiję, vieni nuo kitų priklausomi: tiek visuomenėje, tiek ir vertindami savo ryšį su gamta. Todėl bet kokia investicija į mūsų aplinkos gerinimą visada yra ir investicija į save. Toks – bendruomeniškas, ryšiu paremtas – požiūris leidžia verslui vienyti bendruomenes ir kartu įgyvendinti įspūdingus pokyčius“, – tvirtina S. Survilaitė-Mekionienė.

„Jei kalbėtume individualiu lygmeniu apie emocinę naudą, filosofiškais terminais, tai ją patiria kiekvienas duodantis, nes, anot M. Semann, „Imant prisipildo rieškučios, o duodant – širdis“, – sako R. Žemaitienė. – Stiprus poveikis yra ir pačioms organizacijoms, nes kalbėdami apie socialinę atsakomybę mes tuo pačiu kalbame ir apie aukštesnį darbuotojų pasitenkinimą, jų įsitraukimą į organizacijos veiklą. Tyrimai sako, kad įsitraukę darbuotojai yra iki 20% produktyvesni.“

Anot „TMD partners“ rinkodaros vadovės, Employee branding arba darbdavio įvaizdis tampa vienu iš lemiančių motyvų renkantis darbą konkrečiose bendrovėse. Taip, kaip mes vertiname pretendentus, kokia jų patirtis, vertybės, socialiniai interesai, taip ir pretendentai atrankose vertina įmones, pasirinkdami tas, kurios, be gerų darbo sąlygų, turi ir aukštesnę kultūrą, stipresnius darbo principus, demonstruoja socialinę atsakomybę.

„Ar esate pastebėję, kaip dega žmonių akys, kai jie pasakoja apie savo organizacijos daromus realius darbus „vardan tos Lietuvos“? Ar norite turėti tikinčius savo įmone, lojalius ir vertę kuriančius žmones? Jei atsakymas taip, tai kelias į šį tikslą yra paprastas ir aiškus – būti socialiai atsakinga įmone“, – tvirtina E. Degutienė.

Socialinė atsakomybė padeda auginti ir kompanijos įvaizdį. Ilgalaikėje perspektyvoje stiprus įvaizdis padeda kompanijoms atlaikyti krizes, kurti didesnį vartotojų pasitenkinimą, turi įtakos palankesniam jų vertinimui, didesniam paslaugų ar produktų pirkimui. Jis kuria geresnius santykius su tiekėjais, partneriais, auga kompanijos patikimumo kreivė, atsiranda pozityvesnis žiniasklaidos dėmesys.

„Apibendrinant, socialiai atsakingas verslas – tai brandus, tvarus, savo vertybėmis besiremiantis ir tausojančias verslo praktikas taikantis verslas. Juo visuomenė labiau pasitiki, jį gerbia ir vertina“, – pokalbį apibendrina R. Žemaitienė.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Tikslioji žemdirbystė ant slenksčio: kas paruoš išskirtinių kompetencijų specialistus? Verslo tribūna

Tikslioji žemdirbystė – dar daugeliui naujas terminas. Kas po juo slypi, koks šios technologijos turinys,...

Daugiau nei pelnas
2022.03.29
Šiuolaikinis žemės ūkis – inovacijų variklis Verslo tribūna

Žemės ūkio sektorius keičia įvaizdį. VDU ŽŪA kanclerė Astrida Miceikienė atkreipia dėmesį, kad sektorius...

Daugiau nei pelnas
2022.03.16
Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2022“ – agrosektoriaus ateities kryptis Verslo tribūna

Kovo 31 – balandžio 2 dienomis į Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) sugrįžta...

Daugiau nei pelnas
2022.03.02
Šiuolaikiniam menui Vilniuje „Darnu Group“ skiria 300 tūkst. eurų Verslo tribūna 3

Šiais metais sostinės Paupio rajone nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradėjo galerijos po...

Daugiau nei pelnas
2022.01.07
Konversija – tvaresnis būdas auginti miestus Verslo tribūna

Dėl ribotos vietos miestų centruose nauji nekilnojamojo turto projektai vis labiau traukiasi į pakraščius.

Daugiau nei pelnas
2021.12.10
Teniso talentų auginimui „Darnu Group“ šiemet skyrė 200 tūkst. eurų Verslo tribūna 1

Per šiuos metus perspektyviausiems tenisininkams nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“...

Daugiau nei pelnas
2021.11.23
Tarp įvairių kitų žemėtvarkos eksperto veiklų – ir grąža savajai Alma Mater Verslo tribūna

Jungtinėje Karalystėje, Liverpulio Džono Mūro universitete sėkmingai apginta daktaro disertacija žemės...

Daugiau nei pelnas
2021.11.15
„Darnu Group“ Vilniaus erdvėse pasodino beveik 1,5 tūkst. medžių, kitais metais planuoja beveik tiek pat Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, siekdama išlaikyti Vilniaus žaliąjį veidą ir padėti...

Daugiau nei pelnas
2021.10.26
Pirmasis išsamus Vilnelės tyrimas: čia gyvena per 30 saugomų gyvūnų ir augalų rūšių Verslo tribūna

„Darnu Group“ įsteigtas Darnių iniciatyvų paramos fondas rugsėjį jau antrą kartą inicijavo sostinėje...

Daugiau nei pelnas
2021.10.01
Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2021“ – įspūdingą sektoriaus šuolį demonstruojantis inovacijų sklaidos reiškinys Verslo tribūna

Rugsėjo 23 –  25 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA)  vyko jubiliejinė...

Daugiau nei pelnas
2021.09.28
„Darnu Group“ po mokslininkų rekomendacijų išvalė Vilnelę Verslo tribūna 1

Priekinį automobilio stiklą, vaikiškas kuprines ir įvairias padangas – tokius objektus iš Vilnelės ištraukė...

Daugiau nei pelnas
2021.09.23
Svarbiausiose agrosektoriaus parodose – ypatingas dėmesys inovacijoms Verslo tribūna

Po beveik du metus trukusios pertraukos pamažu susitikimai sugrįžta. Šįmet gyvai vyksta ir „Inno panorama“...

Daugiau nei pelnas
2021.08.30
Vilniečiams padovanojo mobilias darbo vietas prie Baltojo tilto Verslo tribūna 2

Vilniuje prie Baltojo tilto įsikūrė pirmosios Lietuvoje mobilios darbo vietos, skirtos norintiems dirbti...

Daugiau nei pelnas
2021.08.24
Agrosektoriaus transformacija atveria kelius ateities talentams Verslo tribūna

Agrosektorius šandien stovi ant didelių transformacijų slenksčio. Iš jo tikimasi augančio produktyvumo,...

Daugiau nei pelnas
2021.06.29
„Darnu Group“ šalies tenisininkams šiemet skirs 200 tūkst. eurų paramos Verslo tribūna 3

Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ ir toliau...

Daugiau nei pelnas
2021.06.01
Visuomenė keičiasi: socialiai atsakingas verslas stiprina pozicijas Verslo tribūna 2

Specialistai teigia, kad Lietuvoje apie verslo socialinę atsakomybę imta kalbėti daugiau nei prieš pora...

Daugiau nei pelnas
2021.05.17
Vilniui ir Nidai pasiūlytos atviros darbo vietos miestiečiams: ar norėtumėte dirbti tokiame „Nebiure“? Verslo tribūna 3

Erdves gyvenimui, darbui ir laisvalaikiui kurianti nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“, siekdama...

Daugiau nei pelnas
2021.05.14
Agrosektoriaus pažangos variklis – kompleksinės žinios Verslo tribūna

Gyvybiškai reikšmingą agrosektorių pakeitė ir vis dar keičia inovacijos bei kokybiškos žinios. Skirtingų...

Daugiau nei pelnas
2021.05.13
Įmonių pasas į sėkmingo verslo pasaulį: socialinė atsakomybė Verslo tribūna

„Socialiai atsakingiausia įmonė“ – jau įprasta nominacija daugumoje verslo apdovanojimų tiek Lietuvoje, tiek...

Daugiau nei pelnas
2021.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku