Kas tai? Eksperto įžvalgos

Valstybės pagalbos priemonės: kokios paramos galime tikėtis ES teisės kontekste?

Publikuota: 2020-03-30
Dr. Karolis Kačerauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.
svg svg
Dr. Karolis Kačerauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ partneris.

Dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija rinkoje reikalauja reikšmingos valstybės paramos verslui. Praėjusią savaitę LR Vyriausybės patvirtintas ekonomikos skatinimo planas numatė 5 mlrd. Eur vertės ekonomikos skatinimo paketą, kuris Lietuvos mastu atrodo tikrai įspūdingai. Kita vertus, šiuo metu pradėjo veikti tik keletas ekonomikos skatinimo priemonių (svarbiausios susijusios su darbo santykiais bei mokesčių mokėjimo tvarka). Visų kitų ekonomikos skatinimo priemonių (ypač dėl verslui taip reikiamų paskolų) vis dar laukiama. Todėl kyla aibė klausimų – kokių pagalbos priemonių galime tikėtis, kas galės pretenduoti į valstybės paramą ir kada šios priemonės pasirodys?

Tikslių atsakymų į šiuos klausimus dar neturime. Kita vertus, pakankamai tikslias įžvalgas dėl galimų valstybės paramos priemonių suteikia ES valstybės pagalbos kontrolės taisyklės, kurios taikomos kuriant nacionalines valstybės pagalbos schemas. Jas apžvelgsime išsamiau įvertindami, kokias paramos schemas gali įgyvendinti valstybė jau šiai dienai, kokias paramos priemones leidžia Europos Komisija COVID-19 kontekste bei kokias pagalbos schemas kuria kitos ES valstybės narės.   

Savo ruožtu, Lietuvos veiksmų derinant valstybės pagalbos schemas su Europos Komisija vis dar laukiama.

Kalbant apie valstybės paramos priemonių kūrimą būtina įvertinti, kad naujos priemonės dažniausiu atveju atitinka visus ES teisėje apibrėžtus valstybės pagalbos požymius. Tai yra svarbu todėl, kad valstybės pagalbos teikimas yra leidžiamas tik (i) gavus atitinkamą Europos Komisijos leidimą; arba (ii) išpildžius kurios nors Europos Komisijos patvirtintos išimties požymius. Jeigu toks leidimas nėra gautas  arba išimtis nėra tenkinama, suteikta valstybės pagalba laikoma neteisėta ir privalo būti valstybės susigrąžinta per maksimalų 4 mėnesių laikotarpį. COVID-19 šios tvarkos nepanaikino, todėl svarstant galimas valstybės paramos priemones būtina įvertinti realias Lietuvos galimybes jas suteikti.

Šiai dienai Lietuvos galimybės teikti operatyvią valstybės pagalbą pagal egzistuojančias išimtis ar anksčiau gautus leidimus yra ganėtinai ribotos. Pagrindinės išimtys, leidžiančios teikti valstybės pagalbą be atskiro suderinimo su Europos Komisija yra dvi:

  • De minimis pagalbos teikimas, kurios dydis sudaro iki 200 tūkst. EUR per trejus paskutinius metus. Tokia pagalba gali būti teikiama piniginėmis išmokomis ar kita forma. Čia svarbu yra tai, kad šios de minimis sumos ekvivalentą gali sudaryti tokios iš anksto apibrėžtos valstybės pagalbos priemones, kaip: (i) valstybės lengvatinė paskola iki 1 mln. Eur; arba (ii) valstybės garantija privačių finansuotojų išduodamai paskolai – garantuojama suma – iki 1,5 mln. Eur, garantuojama iki 80 % paskolos vertės.  Šiomis taisyklėmis yra grindžiamas pvz.  valstybės įstaigos INVEGA vykdomas valstybės garantijų paskoloms teikimas. Kita vertus, de minimis išimtis yra ribota mažiausiai dviem aspektais: santykinai ribotas pagalbos dydis ir draudimas teikti de minimis pagalba, jeigu asmuo susiduria su finansiniais sunkumais.

  • Pagalbos teikimas pagal valstybės pagalbos bendrosios išimties reglamentą (BER). Atitinkant iš anksto nustatytas sąlygas BER leidžia finansuoti valstybės pagalbos schemas, kurios yra nukreiptos į bendrą ekonomikos skatinimą. Pagal savo esmę šios išimtys galės būti naudojamos vėlesniuose ekonomikos skatinimo etapuose, tačiau tokios išimtys nėra tinkamos užtikrinant įmonių finansinį stabilumą trumpuoju laikotarpiu. Tai patvirtina jau vien tas faktas, kad daugelis BER numatytų išimčių vėlgi draudžia teikti valstybės pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms. Turint galvoje šių išimčių ribotumą, norėdama suteikti realią paramą verslui Lietuva privalo atskirai suderinti su Europos Komisija naujas valstybės pagalbos schemas. Egzistuoja keletas galimų pagalbos teikimo pateisinimo pagrindų. Šiuo metu logiškiausias sprendimas – suderinti valstybės pagalbos teikimą pagal kovo 19 d. Europos Komisijos patvirtintas gaires, kurios apibrėžia valstybės pagalbos teikimą konkrečiai COVID-19 sukeltos situacijos kontekste. Atitinkamai, sprendžiant dėl Lietuvos realių galimybių suteikti valstybės pagalbą Lietuvos verslui būtina analizuoti (i) gairėse leidžiamus pagalbos teikimo atvejus ir pagalbos teikimo sąlygas; bei (ii) kitų šalių praktiką derinant valstybės pagalbos schemas savo verslui.

Pradėkime nuo Europos Komisijos gairių. Bendriausiu požiūriu gairės leidžia suderinti tokias valstybės pagalbos priemones:

  • Tiesioginės išmokos, mokestinės lengvatos ir avansiniai viešojo sektoriaus mokėjimai iki 800 tūkst. EUR įmonėms, kurios susiduria su neatidėliotinomis likvidumo problemomis;

  • Valstybės garantijos paskoloms, kurias verslui išduoda privatūs finansuotojai;
  • Valstybės paskolos verslui mažesnėmis, nei rinkos kainomis toms įmonėms, kurios susiduria su apyvartinio kapitalo trūkumu ir poreikiu finansuoti investicijas trumpuoju laikotarpiu;
  • Galimybė kurti schemas, kuriomis būtų finansuojamas smulkus ir vidutinis verslas lėšas skirstant per privačias finansų institucijas;
  • Daugiau lankstumo skiriant pagalbą eksporto skatinimo veiksmams.
  • Praėjusį šeštadienį jau pasirodė pirmieji Europos Komisijos sprendimai, kuriais suderinamas valstybės pagalbos teikimas. Pirmąsias valstybės pagalbos schemas suderino Vokietija, Italija, Prancūzija, Danija ir Portugalija. Vertinant šių schemų turinį galima daryti kelias išvadas:

Pirma, valstybės narės derina pavienes valstybės pagalbos schemas (ką valstybės turi šiuo metu), tačiau vis dar nematome visą ekonomiką apimančių valstybės pagalbos schemų, kurių tikimasi įprastais atvejais.

Antra, šiuo metu valstybės derina greičiausiai įgyvendinamas valstybės pagalbos priemonės – valstybės garantijas paskoloms, kurias išduoda privatūs skolintojai. Tikėtina, kad sudėtingesnės finansų inžinerijos priemonės pasirodys vėliau, kadangi joms sukurti ir partneriams parinkti reikia gerokai daugiau laiko.

Trečia, Europos Komisija vadovaujasi principu, kad geriau suklysti dėl pagalbos teikimo teisėtumo, nei sugaišti laiko vykdant pagalbos teikimo teisėtumą užtikrinančias procedūras. Tai reiškia, kad iš valstybių kuriamų pagalbos priemonių reikalaujama tik minimalių saugiklių.

Ketvirta, valstybės pagalba daugiausiai nukreipta į mažas ir vidutines įmones, tačiau valstybės kuria priemones ir didelių įmonių finansinio stabilumo išsaugojimui, kas yra retesnis atvejis įprastų valstybės pagalbos schemų atveju.

Penkta, dėmesį atkreipia nestandartinė Italijos pasitvirtinta pagalbos schema. Pagalba teikiama visiems asmenims, kurie gali pradėti gaminti COVID-19 situacijai suvaldyti reikiamas medicinos priemonės.

Kalbant konkrečiai apie Lietuvos veiksmus, reikia pastebėti, kad LR Vyriausybės patvirtintame 5 mlrd. Eur ekonomikos skatinimo plane numatytos valstybės pagalbos priemonės dar nebuvo suderintos su Europos Komisija. Todėl Lietuva gali teisėtai teikti tik tokias valstybės pagalbos skatinimo priemonės, kurios neatitinka valstybės pagalbos požymių (iš esmės tada, jeigu yra prieinamos visiems norintiems), arba priemones, kurios patenka į jau minėtas ribotas valstybės pagalbos teikimo išimtis. Tolimesnių Lietuvos veiksmų derinant valstybės pagalbos schemas nekantriai laukiama.

Kovo 19 d. Europos Komisijai patvirtinus gaires dėl valstybės pagalbos teikimo COVID-19 kontekste, pasirodė pirmieji valstybės pagalbos schemų suderinimai.

[infogram id="bb99082c-0ca9-4806-a748-55424dd3c79e" prefix="UtZ" format="interactive" title="TR:elexa"]

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vadovų atsakomybė Covid-19 situacijoje – po padidinamuoju stiklu Verslo tribūna

Covid-19 pandemijai plintant visi verslai susiduria su veiklos ribojimais bei draudimais. Šioje situacijoje...

Valstybės pagalbos priemonės: kokios paramos galime tikėtis ES teisės kontekste? Verslo tribūna

Dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija rinkoje reikalauja reikšmingos valstybės paramos verslui. Praėjusią...

Bankrotą atidėkite – išbandykite restruktūrizavimą Verslo tribūna

Rengiant naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ) netilo kalbos, jog JANĮ yra skirtas būsimai...

COVID-19 įtakai jau turi ruoštis ir statybų sektorius Verslo tribūna

Pandemija neišvengiamai daro įtaką ir statybų sektoriui. Dėl sugriežtintos valstybių sienų kontrolės ir...

Valstybės pagalba verslui: priemonės ir jų teisinis vertinimas Verslo tribūna

Koronavirusui sukausčius pasaulio bendruomenes, karantino režimu šiuo metu gyvenanti Lietuva taip pat suvokia...

Viešieji pirkimai Covid-19 akivaizdoje Verslo tribūna

Viešieji pirkimai – viena iš daugelio sričių, kuriai reikšmingą įtaką turi Covid-19. Tiek perkančiosios...

Neapsižiūrėjus liberalesnės konkurencijos taisyklės po krizės gali turėti pasekmių Verslo tribūna

ES konkurencijos institucijos, tarp jų ir Lietuvos Konkurencijos taryba, padarė bendrą pareiškimą, kuriame...

Teismuose teisingumo ratai lėtėja Verslo tribūna 1

Iki šiol Lietuva buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal civilinių bylų nagrinėjimo...

Esminės teisinės įžvalgos apgyvendinimo paslaugų sektoriui Verslo tribūna

Apgyvendinimo sektorius visame pasaulyje ypač jaučia viruso Covid-19 sukeltą domino efektą. Šiuo metu...

Dėl koronavirusu paženklintos situacijos nukeliamas GPM deklaravimo ir mokėjimo terminas Verslo tribūna

Savaitės pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išplatino pranešimą, kad atsižvelgiant į susidariusią...

Ekstremali situacija Lietuvoje: atnaujinti aktualūs mokesčių pakeitimai Verslo tribūna

Bene žymiausias ekstremalios situacijos ir Lietuvos ekonomiką sukausčiusio karantino pasekmes jaučia verslas.

Koronavirusas: teisiniai sprendimai verslui Verslo tribūna

Po didžiąją Europos dalį grėsmingai plintantis virusas Covid-19 (koronavirusas) jau daro įtaką verslo...

Teisiniai patarimai vežėjams Verslo tribūna

Šiuo laikotarpiu verslas kaip niekada turi dėti pastangas siekti laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus