KLASCO: karo pasekmių padiktuoti sprendimai

Vitalij Muštuk, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ generalinis direktorius: „Turime ir daugiau įdomių projektų, apie kuriuos tikrai komunikuosime, kai jie bus pradėti įgyvendinti.“

Vitalij Muštuk, vienos didžiausių krovos įmonių Baltijos šalyse AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) generalinis direktorius, apžvelgia praėjusių metų veiklos rezultatus, priežastis, kurios jiems turėjo daugiausia įtakos, prisimena prieš keletą metų, kai dėl karo Ukrainoje dingo tranzitiniai kroviniai, priimtus sprendimus, kurie lėmė, kad bendrovės paslaugos įvairėja, pritraukia naujų klientų ir krovinių bei vėl didina pardavimus.

Kaip vertinate 2024 m. veikos rezultatus, kokie veiksniai jiems turėjo didžiausios įtakos?

2024 m., lyginant su 2023 m., įmonei buvo geresni, bet vis dar nelengvi. Bendra Klaipėdos uosto krova augo apie 8% arba 2,7 mln. t, kas visgi nėra labai didelis kiekis vertinant uoste veikiančių krovos kompanijų skaičių. Mes krovą auginome apie 6,5%, per metus perkrovėme 9,6 mln. t įvairių krovinių arba apie 600.000 t daugiau nei 2023 m. KLASCO rinkos dalis, vertinant tik tuos segmentus, kuriuos aptarnaujame, sudarė apie 50% visų uoste krautų krovinių. Bendrovės pajamos pernai augo 4,4% arba 1,65 mln. Eur ir pasiekė 39,65 mln. Eur, tačiau metus užbaigėme su vis dar neigiamu finansiniu rezultatu. 2024 m. didžiąją pajamų dalį uždirbome iš savo pagrindinės veiklos – birių, skystų ir generalinių krovinių krovos ir sandėliavimo.

Teigiamos įtakos KLASCO krovos augimui turėjo padidėjusios įvairių statybinių medžiagų, techninės druskos ir metalo gaminių krovos apimtys. Beje, iki 2022 m. techninė druska keliams barstyti buvo importuojama iš Baltarusijos, tačiau šiai dienai ji yra gabenama per Klaipėdos uostą iš Ispanijos ir Egipto, o mūsų terminalas yra vienintelis, aptarnaujantis visą jos srautą.

Neigiamą įtaką visų uoste dirbančių bendrovių rezultatams ir toliau daro nutrūkę tranzitinių krovinių srautai. Pernai 95% visos Klaipėdos uosto krovos sudarė Lietuvos importas ir eksportas, o tranzitiniai kroviniai – tik 5%. Iki 2022 m. mūsų įmonėje tranzitiniai kroviniai sudarydavo daugiau nei 30% visų kraunamų krovinių, o šiai dienai jų beveik visai neturime.

Taipogi krovinių trūkumas lėmė ir paaštrėjusią vidinę konkurenciją. Jeigu anksčiau uosto krovos kompanijos turėjo daugiau ar mažiau išreikštas specializacijas, šiai dienai galime matyti, kad jų kraunamų krovinių spektras yra kur kas platesnis. Visos įmonės stengiasi prisitaikyti prie bet kokio kliento poreikio. Vidinė konkurencija atsispindi dempinguojamuose krovos tarifuose, kas yra gerai klientų atžvilgiu, kadangi jie gauna pigesnę paslaugą, tačiau krovos bendrovėms tai daro neigiamą įtaką, kadangi mažėja pelningumas, o tai riboja krovos kompanijų galimybes investuoti į infrastruktūros plėtrą, technologinių sprendimų diegimą bei paslaugų kokybės gerinimą, kas ilgainiui gali sumažinti jų konkurencingumą ir neigiamai paveikti viso uosto veiklos rezultatus.

Dar vienas neigiamas veiksnys, kurį įvardina potencialūs klientai iš mums draugiškų trečiųjų šalių, – tai mūsų neprognozuojamumas. Pavyzdžiui, teigiame, kad Kazachstanas savo krovinius į Vakarus galėtų gabenti per Klaipėdos uostą, tačiau tuo pat metu drastiškai keliami geležinkelio tarifai tranzitiniams kroviniams, griežtinama fitosanitarinė kontrolė, atsiranda papildomi reikalavimai, susiję su nulinės tolerancijos politika, ir t.t. Papildomai, atsiranda svarstymai dėl laivų rinkliavų didinimo Klaipėdos uoste, o tai vienareikšmiškai brangins laivų frachtą ir niekaip neprisidės prie Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2923?placement=

Kokios šių metų perspektyvos?

Nors žymaus krovinių srauto pasikeitimo šiems metams neprognozuojame, tačiau matome, kad mūsų bendrovei yra galimybė ūgtelėti. Mes daug bendradarbiaujame su didelėmis Lietuvos įmonėmis, kurios dalyvauja stambių privačių ir valstybinių infrastruktūros projektų įgyvendinime, tad jeigu tikėtume ekonomistų prognozėmis, būtent NT sektoriuje žadamas pagyvėjimas, vadinasi, ir mes galime tikėtis, kad per mūsų terminalą bus vežama daugiau statybinių medžiagų. Ar taip bus, parodys laikas. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu mūsų klientams pavyks įgyvendinti visus 2025 m. numatytus projektus ir mes įvykdysime 2025 m. numatytą veiklos planą, metai turėtų būti geri. Jei bus įgyvendinami tokie projektai kaip europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, tai planuojame, kad peržengsime 10–10,5 mln. t krovos ribą.

KLASCO 2024 m. krovą augino apie 6,5%, per metus perkrovė 9,6 mln. t įvairių krovinių arba apie 600.000 t daugiau nei 2023 m.

Kokios investicijos buvo atliktos pastaraisiais metais, kaip jos paveikė KLASCO teikiamas paslaugas?

Pastaraisiais metais daug investavome į technikos ir infrastruktūros atnaujinimą, pavyzdžiui, vien investicijos į technikos parko atnaujinimą per paskutinius dvejus metus sudarė apie 18 mln. Eur: įsigijome du naujus mobilius uosto kranus, vieną hidraulinį kraną, kelis terminalo vilkikus, kelias konteinerių krovos mašinas, didžiosios ir mažosios kaušinės technikos, krautuvų, šlavimo mašinų teritorijos priežiūrai ir daug kitos smulkesnės technikos bei įrangos. Nemažai investicijų pareikalavo Smeltės pusiasalio įrengimo darbai. Sumos tiksliai neįvardinsiu, nes darbai šiai dienai nėra baigti ir dar nemažai jų reikia padaryti, tad sulaukime rudens, o tada jau „skaičiuosime viščiukus“. Šiaurinėje terminalo dalyje griovėme senus sandėlius, įrenginėjome naujas krovos aikšteles, atlikome einamuosius skystųjų krovinių terminalo ir kitos infrastruktūros remontus. Iš esmės investuojame, kad, pirma, galėtume išlikti konkurencingi, antra, suteiktume klientams aukštesnės kokybės ir platesnio spektro paslaugas.

Investuojame, kad išliktume konkurencingi ir suteiktume aukštesnės kokybės įvairesnes paslaugas.

Po plačios Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. netekus tranzitinių krovinių, reikėjo priimti tam tikrus sprendimus, ką mes darome toliau ir kaip matome savo ateitį. Mes esame uosto krovos kompanija, tačiau su metais prasiplėtė mūsų teikiamų paslaugų spektras. Tikslas yra toliau diversifikuoti teikiamas paslaugas, kas jau yra pradėta daryti: įžengėme į didžiagabaričių krovinių segmentą. Sausį iškrovėme pirmą laivą su sausumos vėjo jėgainių bokštų komponentais, vasarį laukiame dar dviejų laivų. Su laiku galimai atsisakysime tam tikrų paslaugų ir eisime į siauresnę specializaciją, į segmentą, sukuriantį daugiau pridėtinės vertės, tačiau sukonkretinti, kokių būtent planų turime ir ką artimiausiu metu esame nusimatę, šiandien dar nenorėčiau. Tikrai komunikuosime apie visus mūsų vykdomus projektus, bet tai darysime tada, kai jie materializuosis.

Kokie KLASCO santykiai su Klaipėdos bendruomene?

Šiandien mes aktyviai bendradarbiaujame ir bendraujame su šalia mūsų bendrovės įsikūrusia Vitės gyventojų bendruomene. KLASCO kasmet remia jau tradicija tapusią Kaimynų šventę, į kurią kiekvienais metais susirenka daug ne vien Vitės, bet ir aplinkinių gyvenamųjų rajonų gyventojų.

Glaudžiai bendradarbiaujame su Klaipėdos mokymo ir mokslo įstaigomis. Pernai buvome vieni iš organizuojamos pirmos jūrinės stovyklos partnerių, kuri, mano nuomone, buvo labai sėkminga. Su organizatoriais jau esame sutarę, jog ir šiemet padėsime telkti jūruomenės pajėgas, kad moksleiviai būtų pažindindami su jūrinėmis profesijomis, uostų veikla. Taip pat organizuojame įvairiais ekskursijas į įmonės teritoriją, apmokamoms praktikoms priimame Klaipėdos mokymo įstaigų studentus.

Gerokai daugiau bendraujame ir bendradarbiaujame su dabartiniais miesto vadovais, vyksta konstruktyvus dialogas, stengiamės prisidėti prie miestui naudingų idėjų įgyvendinimo, paremiame įvairias miesto visuomenininkų iniciatyvas.

Komentarai