Bankai ar pinigų kioskai?

Naujausia specializuoto banko licencija buvo įteikta įmonei „European Merchant“ (EM). Prieš tai tokia licencija išduota didžiausiai šalies kredito unijai „Mano unija“, steigsiančiai AB „Mano bankas“, ir visame pasaulyje mokėjimo bei kitas paslaugas teikiančiai finansinių technologijų („fintech“) įmonei „Revolut Technologies“. EM yra „Akce“ įmonių grupės bendrovė – šiuo metu grupė, kuriai priklauso ir Jungtinėje Karalystėje (JK) licencijuota elektroninių pinigų įstaiga „Ozan Limited“, savo klientams teikia mokėjimo ir kitas su šia veikla susijusias paslaugas. Kaip „Akce“ grupės įkūrėjas pristatomas medicininį išsilavinimą turintis dr. Ozanas Ozerkas, įmonę įsteigęs 2015 m.

Galimybė steigti specializuotus bankus atsirado 2017 m., licencijavimo procesas trunka apie metus. Toks teisinis statusas – naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Specializuotas bankas savo klientams gali teikti visas pagrindines paslaugas kaip ir bet kuris bankas, skirtumas tas, kad jis neturi teisės teikti investicinių paslaugų. Lietuva tokias licencijas pradėjo dalyti siekdama tapti „fintech“ centru Europoje ar bent jau Rytų ir Vidurio Europoje. Tokią iniciatyvą įgyvendina Lietuvos bankas, Finansų ministerija. „Investuok Lietuvoje“ ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

Viena vertus, tokia iniciatyva yra sveikintina, kita vertus, kaip ir visada, lazda turi du galus. Teigiamas aspektas – žengiame koja kojon su technologijų plėtra, skatiname Lietuvą tapti finansinių technologijų centru, išnaudojame savo šalies žmogiškąjį potencialą, skatiname konkurenciją tarp finansinių paslaugų teikėjų – dėl to laimi vartotojai. Tradicinės naftos neturime, tačiau turime tai, ką drąsiai galime pavadinti lietuviška nafta, – smegenis. Todėl dalį šios „naftos“ galime parduoti ar išnuomoti.

Tačiau beatodairiškai dalydami specializuotų bankų licencijas galime tapti naujų bankų registravimo Europos Sąjungoje centru, t. y. registravimo paslaugų teikėjais. Beatodairiškai kviesdamiesi Lietuvoje kurtis tokio pobūdžio verslus iš visų šalių neabejotinai prisiimame ir riziką. Nors patikrinimo procedūros atliekamos, niekas negali garantuoti, kad Lietuvos atvirumu nepasinaudos piktavaliai. Kilus tokiam skandalui, galime nuskambėti ne tik kaip „fintech“, bet ir kaip pinigų plovimo centras. Gal geriau palikime šią etiketę Latvijai ir Estijai.

Lietuva neturėtų siekti kiekybės dalydama bankų licencijas. Geriau orientuokimės į kokybę, į tuos finansinius startuolius, kurie pajėgūs kurti darbo vietas Lietuvoje. Turbūt nenorime sekti Maltos ar Kipro pavyzdžiu ir tapti dar vienu „ofšoru“ Europoje, taip pat nenorime devalvuoti bankų pavadinimo statuso – juk turėjome karčių pamokų iš „Snoro“ ir Ūkio banko bankrotų. Ne mažiau pavojų tyko ir kalbant apie šalies įvaizdį. Jau dabar, kai „Revolut“ gavo lietuvišką banko licenciją, britų spauda „Revolut“ vadino JK startuoliu, rusų spauda – vienu perspektyviausių Rusijos startuoliu (dėl įmonės įkūrėjo ar pritraukto investuotojo iš Rusijos). Licencijos išdavimas suteikia ne tik galimybių, bet ir įsipareigojimų Lietuvai, pavyzdžiui, dėl indėlių draudimo. Ar žlugus tokiam specializuotam bankui Lietuvai neteks papildomai atseikėti pinigų indėlininkams?

VŽ palaiko Lietuvos virsmą į „fintech“ centrą, bet kartu nori palinkėti, kad finansų rinkos reguliuotojai nedarytų kompromisų tikrindami ateinančių „fintech“ startuolių lėšų kilmę, įkūrėjų tapatybę ir interesus, kad nesidrovėtų prašyti startuolio ateities planų, vizijos dėl darbo vietų sukūrimo Lietuvoje etc.