LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius

Reklama publikuota: 2021-09-15
Jekaterina Govina, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė.
svg svg
Jekaterina Govina, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė.

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų teikėjai, tačiau pasitaiko atvejų, kai jaunos įmonės sumenkina atitikties svarbą ir nesuderina jos su plėtra. Čia ir kyla problemų, interviu pažymi Jekaterina Govina, Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos direktorė.

Apie pinigų plovimo prevenciją ( angl. Anti-Money Laundering, geriau visiems pažįstamą trumpiniu AML) bus diskutuojama ir 2021 m. spalio 12 d. bendrame „Bankera” bei „Verslo žinių“ renginyje „Baltic AML Forum 2021“

Kokie LB šiuo metu kyla didžiausi su pinigų plovimo prevencija susiję iššūkiai? Gal galite įvardinti tris pagrindinius.

Kalbant apie Pinigų plovimo prevencijos (PPP) iššūkius – tai ne visada efektyvus rinkos dalyvių ir institucijų bendradarbiavimas, per menka „fintech“ sektoriaus branda ir kaip trečią galima būtų įvardinti nepagrįstą bandymą vengti rizikos išstumiant paslaugas gaunančius klientus.

2021 m. pavasarį pradėjo veikti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Kokie jo uždaviniai?

Pinigų plovimo prevencija yra bendras finansų rinkos dalyvių, viešojo sektoriaus, teisėsaugos ir priežiūros institucijų rūpestis. Visi turi savo motyvaciją kovoti su šiuo negatyviu reiškiniu, tačiau trūko jungiamosios grandies, kad visų taikomos priemonės sugultų į bendrą paveikslą. Be to, labai svarbu yra koncentruotis į prevenciją, o ne bėgti iš paskos. Dėl šių priežasčių suvienijome viešojo ir privačiojo sektorių atstovus ir įkūrėme Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą.

Labai tikiu jo potencialu, nes būtent toks centras pirmiausia ir leidžia sukurti efektyvią bendradarbiavimo platformą, jungiančią visas sistemos grandis. Vienas iš pirmųjų geriausios praktikos pavyzdžių – šią vasarą padaugėjus telefoninių sukčiavimų skaičiui, Centras už vieno stalo surinko policijos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Lietuvos banko, komercinių bankų atstovus ir buvo parengtas veiksmų planas, kaip duoti atkirtį sukčiams. Per kelis susitikimus buvo paklotas pamatas efektyvesnei kovai su sukčiavimu ateityje. Tokių pavyzdžių mums reikia daugiau.

Kaip antrą iššūkį įvardijote per mažą „fintech“ sektoriaus bendrovių brandą. Kokių kyla dėl to bėdų?

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų teikėjai, nes jų neslegia didelė infrastruktūra ir komplikuoti valdymo procesai. Todėl „fintech“ įmonės yra lanksčios, sparčiau prisitaiko prie besikeičiančių aplinkybių, diegia inovacijas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai jaunos įmonės sumenkina atitikties svarbą ir nesuderina jos su plėtra. Čia ir kyla problemų. Nuolat perduodame „fintech“ įstaigų vadovams mūsų lūkesčius dėl darbuotojų, naudojamų sistemų ir procesų, tačiau mus išgirsta ne visada. Tiesa, matome, kad padėtis sparčiai keičiasi į gerąją pusę, ir tai džiugina.

Minėjote, jog kartais bendrovės prisiima per mažai rizikos. Kada rizikos gali būti per mažai?

Taip, kartais bandoma vengti rizikos, užuot ją valdžius. Tai kita pinigų plovimo prevencijos monetos pusė. Jeigu finansų rinkos dalyviai nėra įsitikinę, kad jų prevencijos sistema yra efektyvi, baimindamiesi sankcijų, jie kartais imasi perdėtų atsargumo priemonių – pradeda reikalauti papildomų dokumentų, kraštutiniais atvejais apriboja sąskaitas ar net nutraukia dalykinius santykius. Pasitaikė tokių atvejų ir Lietuvoje. Ši problema yra įvairiapusė – ji aktuali ir verslui, ir gyventojams, ir „fintech“ įmonėms, kurios perka tam tikras paslaugas iš bankų. Mūsų nuomone, dėmesys pinigų plovimo prevencijai tik didės, todėl riziką reikia valdyti, o ne jos vengti, antraip galima sukurti tam tikrą klientų atskirtį nuo jiems svarbių paslaugų ir taip pakenkti tiek atskiriems subjektams, tiek ir ekonomikai.

Startuolių finansų sektoriuje sparčiai daugėja. Ar rizika, kad šiomis įmonėmis bus pasinaudota plaunant pinigus auga proporcingai didėjant „fintech“ operacijų skaičiui ir jų pajamoms?

Nesubalansuoto, netvaraus kai kurių įmonių augimo rizika yra žinoma, ją galima išmatuoti objektyviais kriterijais ir ji yra valdoma. Vienas mūsų tikslų yra didinti šio sektoriaus brandą, t. y. didinti atsakomybės suvokimą.

Tiek pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, tiek ir kitais klausimais nuolat bendraujame ir su atskiromis „fintech“ įmonėmis ir su asociacijomis: teikiame rekomendacijas, organizuojame mokymus, dalijamės patirtimi, siekiame įsiklausyti į jų problemas ir jas spręsti.

Siekiame būti lankstūs, tačiau yra pamatinių dalykų, kurių privaloma laikytis be išlygų. Jeigu matome netvarią plėtrą, kai įmonės atitikties pajėgumai neatitinka jos augimo, imamės priemonių. Stengiamės gražiuoju, deja, kai kuriais atvejais tenka imtis ir drastiškų priemonių – skirti dideles baudas ar net stabdyti įmonių veiklą.

Kokių teisinių pokyčių šis sektorius gali tikėtis ateityje?

Reikšmingiausias numatomas pokytis – naujas Europos Komisijos keturių teisės aktų paketas. Jame numatyta nauja, visai Europai bendra pinigų plovimo prevencijos institucija, ji turėtų tiesiogiai prižiūrėti didžiausias finansų įstaigas. Taip pat numatyta perkelti pagrindines reguliavimo nuostatas iš direktyvos į reglamentą – teisės aktas taptų privalomas visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms ir taikomas tiesiogiai. Šis naujas reguliavimas suvienodins prevencijos taisykles visoje ES, suteiks daugiau teisinio aiškumo ir leis geriau valdyti PPP riziką europiniu lygiu. Atitinkamai bus keičiami ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją.

Kita svarbus pakeitimas – Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority) parengė naujas gaires, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos atitikties pareigūno vaidmeniu ir atsakomybe. Šiose gairėse išdėstytos nuostatos dėl šio pareigūno vaidmens, užduočių ir atsakomybės, jo ir valdymo organų sąveikos tiek atskirose įmonėse, tiek ir įmonių grupės lygiu. Labai svarbu, kad šie aspektai būtų vienodai suprantami ir traktuojami visos ES mastu, tai padėtų užtikrinti efektyvesnę priežiūrą.

Kokios didžiausios „fintech“ bendrovių klaidos dorojantis su PPP?

Noras žaibiškai augti, reikalavimus, kurie turi mažinti pinigų plovimo prevencijos riziką, nustumiant į antrą planą.

 Patikrinimų metu matome, kad kai kuriems finansų rinkos dalyviams kyla sunkumų vertinant PPP riziką tiek visos įstaigos lygiu (pavyzdžiui, nustatant visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką), tiek kliento lygiu (nustatant kliento tapatybę ir dalykinių santykių tikslą, stebint jo vykdomas operacijas). Pavyzdžiui, pasirinktame stebėsenos scenarijų pakete neatsižvelgiama į dalį rizikos veiksnių. Pasitaiko atvejų, kai yra neefektyvi vidaus kontrolės sistema, trūksta kontrolės procesų, dalis procedūrų lieka tik teorinės.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
LB apie rizikos prevenciją ir tris „fintech“ iššūkius Verslo tribūna 2

Jaunos, greitai augančios technologinės įmonės dažnai yra gerokai pažangesnės nei senieji finansinių paslaugų...

UAB „Pervesk“ vadovas: kai kurios „fintech“ bendrovės rizikuoja per daug Verslo tribūna

Europos Sąjungos valstybių priežiūros institucijos pastaruoju metu skiria gerokai daugiau baudų už pinigų...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku