Baugina ne sankcijos, o kas bus toliau

Vidurio Europos valstybės neramiai laukia naujausių antrojo ketvirčio ūkio augimo duomenų. Lenkijos, Čekijos ir Vengrijos ekonomikos augimui pastaruosius mėnesius, tikėtina, ryškios neigiamos įtakos turėjo išaugusi įtampa tarp Rusijos ir Vakarų ir abipusės sankcijos.

Lenkijos BVP antrąjį ketvirtį veikiausiai augo 0,5%, palyginti su pirmuoju, rodo „Bloomberg“ tyrimas. Tai dukart lėčiau nei postūmis pirmąjį ketvirtį. Čekijos ūkio plėtros tempas tikriausiai sulėtėjo nuo 0,8% iki 0,3%, Vengrijos – nuo 1,1% iki 0,7%, rodo kitos apklausos. Savo BVP įverčius šios šalys skelbia ketvirtadienį. Dėl sankcijų trūkinėja Vidurio Europos valstybių prekybiniai ryšiai su Rusijos rinka, be to, kyla grėsmė euro zonos atsigavimui. Rusijai užblokavus maisto produktų importą iš ES, pirmąkart po dvejų metų ekonomikos nuosmukis vėl gresia Vokietijai – tai svarbiausia Rytų ir Vidurio Europos eksporto rinka. „Šis regionas (Vidurio Europa – VŽ) susidurs su rūpesčiais dėl augimo, jei geopolitinės grėsmės dar labiau pakirs ir taip menką euro zonos, kuriai tenka svarbi Vidurio ir Rytų Europos eksporto dalis, atsigavimą“, – „Bloomberg“ cituoja Shweta Singhą, „Lombard Street Research“ ekonomistą Londone. Rytų Europa yra jautri užsitęsusiam konfliktui, ypač jei jis toliau bus eskaluojamas, apžvalgoje teigė „Morgan Stanley“.

„Bloomberg“ apibendrintais duomenimis, Lenkijos zlotas, Čekijos krona ir Vengrijos forintas yra vienos iš penkių labiausiai euro atžvilgiu smukusių valiutų 24-iose „Bloomberg“ analizuojamose besivystančiose rinkose.