Ekonomikos orai – ir šilta, ir šalta

Visiems žinomas pojūtis, kai braidant šiltoje jūroje kojas kartais sugelia šaltos vandens srovės. Šį tą panašaus šiuo metu išgyvename ir šalies ekonomikoje. Viena vertus, kaip susitarusios prognozuojančios institucijos pranašauja Lietuvai vieną iš sparčiausių Europos Sąjungoje BVP plėtrą, kita vertus, nėra tvirto tikėjimo, ar kas nors nesutrukdys mums išsaugoti šią patrauklią kilimo trajektoriją. Atsiranda ne vienas požymis, kad makroekonominiame gyvenime ne viskas yra gerai. Antai, įsisenėjusia liga tampa planuotų PVM įplaukų nesurinkimas į valstybės biudžetą. Lengviausia būtų nurašyti šią bėdą pernelyg optimistiniam biudžeto pajamų prognozavimui, tačiau vargu ar tai atskleistų visą paveikslą. Sumenko importuojamų prekių srautas, o PVM apmokestinimo bazę galinti išpūsti infliacija šiuo metu vargiai perkopia 0%.

Visada vėluojanti statistika to dar neatspindi, tačiau namų ūkiai daro savo „namų darbus“, dairydamiesi į numatomą euro įvedimą ir pastaruoju metu ypač į agresyvią Rusijos politiką Ukrainos ir kitų savo kaimynių atžvilgiu. Norom nenorom susimąstoma, ar nereikėtų pažaboti savo kasdienio vartojimo ir pasirūpinti atsargomis juodai dienai. Tos atsargos gali būti ir natūrinės, tačiau kur kas populiariau laikyti santaupas grynaisiais eurais ir doleriais, auksu, kitokiais brangiaisiais dirbiniais, t. y. konservatyvaus investuotojo mėgstamiausiu pavidalu.