„NordBalt“ – projektas, kurio niekas nekritikuoja

Skirtingai nuo daugelio kitų įgyvendintų ir neįgyvendintų Lietuvos energetikos projektų – tokių kaip nauja atominė elektrinė, skalūnų angliavandenilių gavyba, suskystintųjų dujų terminalas ar naujo dujinio bloko Elektrėnų jėgainėje statyba, – „NordBalt“ ėjosi kaip reta sklandžiai. Tai teikia vilčių, kad vidutinė elektros kaina Lietuvoje susilygins su Skandinavijos ir bus mažesnė.

Vieno svarbiausių Lietuvos energetinių projektų – elektros jungties „NordBalt“ – fizinių darbų etapas pradėtas praėjusį penktadienį: Baltijoje jūroje, ties Kuršių nerija, specialus montavimo laivas pradėjo į jūrą leisti povandeninį kabelį, kuris 2015 m. pabaigoje sujungs Baltijos šalių ir Šiaurės šalių energetikos sistemas. Dėl „NordBalt“ reikalingumo abejonių nekilo nei kairiesiems, nei dešiniesiems politikams, jį palankiai vertino ir su valdžios energetine politika nesutinkantys energetikos ekspertai bei verslo grupių atstovai. Jo nekritikavo žalieji ar visuomenės atstovai. Negirdėti ir kalbų, esą jis šaliai per brangus, nekaltinta, kad jis galbūt vykdomas neskaidriai.

Priešingai: net didžiausi opozicionieriai linksi galvas ir sako, kad „NordBalt“ padės Lietuvai integruotis į Šiaurės šalių energetikos rinką, suteiks alternatyvų apsirūpinant elektra ir sumažins šalies priklausomybę nuo elektros importo iš Rusijos. Taip pat sutinka, kad, atsiradus „NordBalt“, elektros kainų lygis Lietuvoje sumažės ir bus panašus į palyginti nebrangių hidroresursų turinčiose Skandinavijos šalyse.