2013-07-26 03:01

Be kliūčių

Technologijų pasaulyje dominuoja vyrai. Taip jau nutiko mūsų civilizacijoje. „Yahoo!“ vykdomoji direktorė (CEO) Marissa Mayer kviečia atsikratyti stereotipų.

M. Mayer sugebėjo įsitvirtinti vyrų valdomame Silicio slėnyje ir nejausti streso. Šios smulkios šviesiaplaukės didžiulė technikos aistra leido jai tapti savotiška technologijų femme fatale. Stereotipai, kad moterys negabios technikai, jai negalioja. Ji tiksliesiems mokslams visada buvo gabi. JAV Viskonsino valstijoje užaugusi mergina dar būdama jaunutė rodė didelį susidomėjimą matematika ir gamtos mokslais. Ir baletu. Apie skaitmenines technologijas dar negalvojo. M. Mayer norėjo tapti medike ir specializuotis neurochirurgijos srityje. „Tačiau vėliau suvokiau, kad mane mažai domina smegenų pjaustymas. Daug labiau domino, kaip smegenys veikia“, – prisimena M. Mayer.

Nusprendusi, kad brangios neurochirurgijos studijos prestižiniame Stanfordo universitete jai netinka, mergina pasirinko kitą studijų programą. M. Mayer pasakoja, kad užaugo neapsėsta kompiuterių manijos ar noro būti antruoju Billu Gatesu. Kompiuterį jį įsigijo tik pradėjusi studijuoti. M. Mayer iš pradžių nemokėjo net jo įsijungti. Tačiau greitai besimokanti mergina buvo gabi technikai. Ji juokiasi prisimindama žmogų, kuris išmokė ją įsijungti kompiuterį: „Daug vėliau jis klausė – kaip tu mane pranokai? Juk visai neseniai dar nežinojai, kaip jį įjungti.“ Todėl ir naujoji M. Mayer studijų programa  buvo glaudžiai susijusi su technika. Ji pasirinko simbolinių sistemų studijas. Jas siūlo tik Stanfordo universitetas. Tai unikalus studijų mišinys, susidedantis iš psichologijos, filosofijos, lingvistikos ir kompiuterių technologijų. Psichologija – kaip žmonės mokosi. Filosofija – kaip jie mąsto. Lingvistika – kaip žmonės reiškia save.

Kompiuterių technologijos – ar įmanoma išmokyti mašiną mokytis, mąstyti ir reikšti save. M. Mayer renkantis simbolines sistemas šie veiksniai buvo esminiai. Ji pasirinko kurti protą. Ir išvengė smegenų pjaustymo. Bėgant laikui jos susidomėjimas studijomis augo. Tame pačiame universitete M. Mayer tapo magistre. Specializavosi dirbtinio intelekto srityje. Ambicingoji studentė vėliau dirbo tyrimų laboratorijoje Ciuriche, Šveicarijoje. Grįžusi Stanfordo universitete dėstė programavimą.
Baigusi universitetą M. Mayer gavo 14 darbo pasiūlymų. Apsispręsti buvo sunku. Tačiau žavi kompiuterinių technologijų magistrė dilemą išsprendė logiškai: susidarė sėkmingiausių savo gyvenimo sprendimų sąrašą ir rado tarp jų ryšį. Sąrašą analizuodama mergina suvokė – ji visada rinkosi dirbti su protingiausiais ir visada ėmėsi veiklos, kuriai nėra pasirengusi.

Įdiegiant „Google“
Netrukus talentingoji M. Mayer sėdėjo prie posėdžiams naudojamo teniso stalo priešais „Google“ įkūrėjus Larry Page’ą ir Sergejų Briną. Ji atsakinėjo į S. Brino klausimus apie dirbtinio intelekto kūrimo metodus, rašė lygtis, braižė schemas ir diagramas. L. Page’as atrodė suglumęs. Tuo metu kompanijoje dirbo 8 programuotojai. Visi jie buvo vyrai. Vargu ar ši komanda tikėjosi kalbėtis su ką tik iškepta universiteto studente apie klasterių analizę. Po dar vieno interviu jai buvo pasiūlytas darbas. Hiperaktyvi M. Mayer tapo pirmąja „Google“ korporacijos inžiniere. Tai buvo 24 metų merginos karjeros pradžia 1999 m.
Iš pradžių daug vilčių į „Google“ ji nedėjo. Įmonė buvo tik pradėjusi veiklą. M. Mayer teigia rizikavusi. „Tačiau suvokiau, kad daug daugiau išmoksiu kurdama įmonę ir apskritai ką nors kurdama“, – paaiškina M. Mayer. Ji žinojo, kad arba daug išmoks ir kompanijai pasiseks, arba ji daug išmoks ir kompanijai nepasiseks. „Galiausiai aš daug išmoksiu tiesiog būdama kambaryje, kuriame priimami sprendimai“, – įsitikinusi paėjusiais metais „Yahoo!“ vadove tapusi M. Mayer.

Ar „Google“ pasisekė? Pasisekė su kaupu. Korporacija yra paieškos sistemų ir įvairių kitų internetinių paslaugų lyderė. Ji yra populiariausios pasaulyje mobiliosios operacinės sistemos „Android“ kūrėja. Interneto rinkoje „Google“ dominuoja. Dažnai sakoma, kad „Google“ apie žmogų žino viską – gali perskaityti jo elektroninius laiškus ir užsiima sekimu. M. Mayer tai neigia. Ji teigia, kad „Google“ visada vadovavosi šūkiu „Don’t be evil“ (angl. „Nebūk blogis“). Todėl jų paslaugos grindžiamos pasitikėjimu ir skaidrumu – jūs mums duodate duomenis, mes jums – paslaugą. Paslaugos galima bet kada atsisakyti. Tarp kitko, elektroninis paštas „Gmail“, žemėlapių paslaugos „Google Maps“, naujienų srautas „Google News“ ir didelio susidomėjimo sulaukęs „Street View“ yra M. Mayer nuopelnai. Taigi kas iš tiesų buvo ši moteris korporacijai „Google“? Viskas. Ji buvo ne tik inžinierė. Per 13 metų karjerą ji ėmėsi visko, ko tik galėjo, ir įmonėje paliko ryškų pėdsaką. Ji buvo esminė bendrovės figūra kuriant visiems žinomą klasikinę „google.com“ tinklalapio sąsają ir dizainą. Per tuos metus ji buvo inžinierė, dizainerė, programuotoja, įvairių sričių viceprezidentė, vadybininkė. M. Mayer net rengdavo „Google“ produktų prezentacijas. Dažni vieši pasirodymai suteikė jai korporacijos simbolio statusą.

Silicio slėnio perlas
Per pristatymus M. Mayer pasireikšdavo ne tik kaip technologijų entuziastė, bet ir kaip komunikabili charizmatiška asmenybė. Ypač įsimenamas dalykas – neįprastas jos juokas. Apie savo vizijas ir planus ji kalba tvirtai. Lyg moteriškoji „Apple“ įkūrėjo versija. Greitakalbe berdama skaičius ir statistiką ji pasakoja apie kompanijos plėtrą ir didžiuodamasi sako, kad didžiausias jos laimėjimas bendrovėje „Google“ yra „Google“. Ir džiaugdamasi sako, kad kompiuterių mokslai yra sritis, kurioje galima pasiekti daug per trumpą laiką. Ji gali ilgai kalbėti apie naujausias technologijas, tačiau taip pat mielai diskutuoja apie madą, meną ar sportą.

Ji yra viena įtakingiausių pasaulio verslininkių. Ir viena jauniausių vadovių. Aštrus jos intelektas ir nuovoka dera su trapia moteriška elegancija. Ne veltui jos atvaizdą galima rasti tokiuose žurnaluose kaip „Vogue“. Gyvas įrodymas, ko technologijų pasaulyje gali pasiekti moteris. Na, ne tik technologijų. Pavyzdžiui, M. Mayer yra pasiekusi ir Afrikoje esančio Kilimandžaro kalno viršūnę. Ji teigia laiko atrandanti viskam. Ir technologijoms. Ir kultūrai. Ir kalnams.
M. Mayer vardas siejamas ne tik su technologijomis. Ji – stilinga ir patraukli technikos pasaulio figūra, ne veltui buvo vadinama „Google“ veidu. Paradoksalu, tačiau pasaulyje ji jau labiau atpažįstama nei jos darbdaviai S. Brinas ir L. Page’as.  M. Mayer teigia, kad kompiuterių entuziastai dažnai asocijuojami su tamsoje sėdinčiais ir į mirgantį kompiuterio ekraną spoksančiais akiniuotais jaunuoliais. Panašu, kad energingoji naujoji „Yahoo!“ generalinė direktorė parodė, jog gali būti priešingai. Galima mėgti technologijas ir dievinti meną. Ir ne tik. Net būti mamai. Tai 37 metų M. Mayer neseniai įrodė. Nuolatos su kolegomis tobulindama „Google“ paiešką ji pateikė vartotojams sistemą, kuri sudėtingiausią informaciją gali rasti per kelias sekundes. Sunku būtų rasti nežinančių, kaip atrodo klasikinis „Google“ puslapis. Paskutiniais darbo „Google“ metais ji net užsiėmė žaismingų proginių logotipų „Google Doodle“ kūryba.

Kad darbas būtų našus, M. Mayer laikėsi vienos svarbios taisyklės savo darbuotojų atžvilgiu. Ji neleisdavo jiems išsekti. Kitaip sakant, perdegti. Įdomu, kad ji perdegimo nesieja su nuovargiu. M. Mayer turi savo teoriją, kurią vadina ritmo radimu. Ji pasakoja apie „Google“ darbuotoją, kuris turėjo bėdų dėl išsiderinusio darbo ritmo. M. Mayer pasiūlė jam mėnesį paatostogauti ir grįžus papasakoti apie savo dienos ritmą. Paaiškėjo, kad darbuotojas kiekvieną antradienio vakarą su universiteto draugais renkasi vakarieniauti. Dėl darbo jis dažnai negalėdavo dalyvauti toje vakarienėje. Kiekvieną kartą praleidus, jį slėgdavo apmaudas. Dėl to jis jausdavo stresą. Stresas trukdydavo dirbti. Problemą įžvelgusi M. Mayer jam pasakė: gerai, padarysime taip, kad tu tos vakarienės daugiau niekada nepraleistum. Kokia esmė? M. Mayer įsitikinusi, kad žmogus bus daug produktyvesnis darbuotojas, jeigu nejaus apmaudo ir nuoskaudų dėl sau brangių dalykų.

„Google“ iš tiesų pasižymi šilta atmosfera. Neretai korporacija vadinama svajonių darboviete – čia galima atsivesti šunį, nemokamai valgyti. Talentus traukianti įmonė leidžia darbuotojams skirti dalį savo darbo laiko savarankiškiems projektams. M. Mayer teigia, kad nemažai „Google“ atradimų pasiekta skatinant darbuotojus dirbti prie savo projektų. Ne išimtis ir pati M. Mayer. Šios žavios moters tyrimai atvedė prie to, ką ji 2010 m. vadino paieškos sistemų ateitimi. Ji pavartojo sąvoką „kontekstinė paieška“ ir pridūrė, kad tai bus „paieška be ieškojimo“. Tuo metu „Google“ jau buvo pradėjusi revoliuciją mobiliųjų technologijų pasaulyje. Siekta visą paieškos ir paslaugų patirtį perkelti į išmaniuosiuos telefonus. Koks principas? Idėja – telefono navigacinę sistemą, vartotojo buvimo vietą susieti su asmenine informacija. Įsivaizduokite, kad esate turistas, kuris pirmą kartą atvažiavo į Paryžių.

Stovite priešais Dievo Motinos katedrą. GPS sistema jūsų telefone fiksuoja, kad prie objekto esate pirmą kartą. Vadinasi, jums reikia informacijos. Jūsų telefonas reaguoja ir suteikia žinių apie pastato istoriją. Tačiau kai einate pro bažnyčią kitą kartą – sistema primena, kad čia jau buvote. Todėl jums gali būti pateikta kitos su esama vieta susijusios informacijos. Sakykime, naujienos.
Įsivaizduokite, kad atėjote į restoraną. Atsisėdate prie stalo. Jūsų telefonas nustato, kokiame restorane sėdite. Išsitraukiate telefoną – ekrane atsiranda tos maitinimo įstaigos valgiaraštis. Arba forumas, kuriame žmonės dalijasi nuomonėmis apie tą restoraną ir jo patiekalus. Sėdite metro stotyje? Ekrane tuoj atsiranda traukinių tvarkaraščiai. Mintis tokia: padaryti įrenginį pakankamai nuovokų, kad šis žinotų, kokios informacijos jums reikia. Ir panašu, kad M. Mayer tiksliai nuspėjo ateitį. Tokia paieška jau įgyvendinta ir veikia. Tai „Google Now“.

M. Mayer efektas
Kai vienoje konferencijoje M. Mayer pasakojo apie šias paieškų technologijas, jos netikėtai paklausė: „Ką pakeistumėte, jeigu taptumėte „Yahoo!“ vadove?“ Moteris pradėjo šypsotis ir juoktis. Publikoje taip pat pasigirdo juokas. Tuometinė „Google“ vietos nustatymo paslaugų viceprezidentė M. Mayer nepasakė, ką darytų konkrečiai. Ji tiesiog atsakė, kad ieškotų naujovių ir tobulintų „Yahoo!“ duomenų bazę. Juoku palydėtas klausimas buvo pranašiškas.

2012 m. M. Mayer žengė naują savo karjeros žingsnį. Jos pasirinkimas prisijungti prie korporacijos „Yahoo!“ sukrėtė technologijų pasaulį ir suteikė vilties. Vilties ji suteikė „Yahoo!“ Korporacijai, kuri pastaruoju metu patiria sunkumų – netvarka įmonės viduje, dažni vadovų pokyčiai. Per 5 metus korporacijoje pakeisti 5 generaliniai direktoriai. Yra bėdų ir produktų sektoriuje. Kadaise dešimtajame dešimtmetyje paieškos ir interneto lydere buvusi „Yahoo!“ buvo nukonkuruota „Google“, „Facebook“ ir kitų. Ji nesugeba pateikti naujovių. Ypač ji kritikuojama interneto vartotojų.

„Yahoo!“ vadinama neperspektyvia. Galbūt „Yahoo!“ vadovybė tikisi, kad M. Mayer sėkmės efektas suveiks ir čia?
M. Mayer jau spėjo korporacijai suteikti optimizmo. Džiaugiamasi ir augančiomis įmonės pajamomis. Ji jau atnaujino tinklalapį „yahoo.com“. O daugiausia vilčių deda į tai, ką vadina interneto suasmeninimu. Kalba apie galimybę surinkti iš žmogaus pakankamai informacijos ir pateikti vartotojui asmeninį naujienų srautą, kuriame nebus vartotojui neįdomių dalykų. Naujovių M. Mayer siekia burdama į korporaciją talentingus žmones. Kai kuriuos senuosius darbuotojus teko atleisti. Kaip ir „Google“, ji įvedė nemokamo maitinimo politiką ir visiems „Yahoo!“ darbuotojams išdalijo po „iPhone“ išmanųjį telefoną. Ji nori, kad ta darbo vieta žmonės naudotųsi tiesiogine žodžio prasme. Iki M. Mayer „Yahoo!“ darbuotojai galėjo dirbti per atstumą: iš namų, kavinės ir t. t. Nebuvo būtina sėdėti kabinete. M. Mayer tai pakeitė. Sulaukė pasipiktinimo. Ji pareiškė, kad visi darbuotojai turės dirbti „Yahoo!“ būstinėje. Patyrusi technologė tiki, kad būnant bendroje patalpoje, dalijantis idėjomis priimami geriausi sprendimai. M. Mayer pranešė, kad nesutinkantys su šia sąlygą turės išeiti iš „Yahoo!“.

M. Mayer yra sakiusi, kad visada imdavosi to, kam yra nepasirengusi. Kitaip sakant, palikdavo savo komforto zoną. Sunku pasakyti, ar ši skandinavų kilmės technologijų deivė pasiruošusi būti korporacijos vadove. Akivaizdu, kad tai naujovė ir iššūkis, kurio tokiam ambicingam žmogui reikia. Tik atsiradus M. Mayer, apie „Yahoo!“ pradėta kalbėti dažniau. M. Mayer efektas veikia.

Daugiau panašių straipsnių rasite „Verslo klasėje“ —  žurnale mąstantiems ir smalsiems žmonėms, kurie brangina savo laisvalaikį ir domisi rytojumi. Prenumeruoti žurnalą galite čia.

52795
130817
52791