Vadovams Briuselyje – mokesčių ir energetikos rūpesčiai
Jose Manuelis Barroso, EK prezidentas, sakė, kad mokesčių ir energetikos klausimai šiai Vadovų Tarybai dabartiniu metu turi būti svarbiausi, nes daro esminę įtaką Europos viešiesiems finansams ir Bendrijos piliečių pragyvenimo lygiui.
Pasak EK, dėl skalūnų dujų plėtros JAV iš dujų importuotojos tampant eksportuotoja, Europa vis labiau tampa priklausoma nuo naftos ir dujų. Praėjusiais metais dujų kainos Europoje buvo keturgubai didesnės nei JAV, o elektros kainų atveju skirtumas siekė du kartus, ES namų ūkių sąskaitos už energetinius išteklius tarp skirtingų šalių narių augo nuo 7% iki 17%.
„Taigi šios diskusijos yra apie mūsų energetinį saugumą ir konkurencingumą. Pirmiausia svarbu, kad mes baigtume kurti savo energijos vidaus rinką iki kitų metų pabaigos. Ten, kur pavyko atverti rinką, kainos vartotojams mažėjo. Tačiau dar yra dėl ko padirbėti – įskaitant prekybą tarp šalių, integraciją ir sąžiningą konkurenciją. Mums reikia nedelsiant priimti trečiąjį energetikos paketą, kad galėtume kontroliuoti energijos kainas savo vartotojams ir verslui“, – prieš prasidedančią EVT kalbėjo p. Barroso.
Pasak Lietuvos prezidentūros, ES siekis iki 2014 m. sukurti energijos vidaus rinką ir iki 2015 m. panaikinti energetines salas yra svarbus Lietuvai siekiant energetinio savarankiškumo.
Kaip antrąjį svarbų aptarti klausimą jis paminėjo siekį pritraukti privačių investicijų į energetikos sektorių – Komisija skaičiuoja, kad Europos energetikai iš privataus sektoriaus iki 2020 m. reikėtų trilijono eurų. Pasak prezidento, skatinant privačias investicijas, šalys narės galėtų prisidėti energetiniam efektyvumui skirdamos didesnę dalį iš struktūrinių fondų.
Europos Parlamento atmestoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje EVT yra pasiūliusi elektros ir dujų jungtims tarp valstybių iki 2020 m. skirti 5 mlrd. EUR, vien Baltijos šalių poreikis dujų sektoriaus infrastruktūrai, pasak EK, gali siekti 1,2–2 mlrd. EUR.
EVT susirinkime Komisija tikisi ir subalansuoto bendro požiūrio į potencialų skalūnų dujų panaudojimą.
Mokesčių surinkimas
Briuselyje ES vadovai diskutuos dėl priemonių gerinti mokesčių surinkimą ir pažaboti jų vengimą bei vadinamąjį agresyvų planavimą.
Pasak p. Barroso, ES turi toliau lopyti skaidrumo spragas ir išplėsti Santaupų apmokestinimo direktyvoje numatyto automatinio apsikeitimo informacija ribas iki investicinių bei pensijų fondų ir inovatyvių finansinių priemonių.
„Šiandien Taryboje sieksiu politinio susitarimo dėl vieno paprasto principo: nuo 2015 m. sausio ES privalo veikti automatinis keitimasis informacija apie visų rūšių pajamas. Dabar sutarta dėl darbo ir draudimo pajamų, pensijų. Naujas siūlymas apima ir šalių narių keitimąsi informacija apie tokias pajamas kaip dividendai ir kapitalo prieaugis“, – sakė EK prezidentas.
Didelių lūkesčių dėl šio EVT susitikimo turi Algirdas Šemeta, už mokesčius ir kovą su sukčiavimu atsakingas EK narys.
Praėjusią savaitę ES finansų ministrai ECOFIN susitikime, spyriojantis Liuksemburgui ir Austrijai, nesusitarė dėl griežtesnių persvarstytos Santaupų apmokestinimo direktyvos taisyklių.
„Nusivyliau, kad susitarimas dėl direktyvos buvo užblokuotas. Tikiuosi didžiulio proveržio ES lyderių susitikime“, – savo „Twitter“ paskyroje po ECOFIN rašė p. Šemeta.
Komisija skaičiuoja, kad dėl mokesčių vengimo ES biudžetas praranda per trilijoną eurų per metus. Tai yra daugiau nei dvigubai tiek, kiek reikėtų norint padengti praėjusių metų visų Bendrijos šalių narių biudžetų deficitus, bei prilygsta siūlomam daugiamečiam 2014–2020 m. ES biudžetui.
