2011-05-27 00:01

NERIJUS MAČIULIS: euro zonos krizė ir Lietuva

Prieš metus Europos centrinis bankas (ECB), Europos Komisija ir Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), pastaruoju metu kartais pašaipiai pavadinami „troika“, sutarė dėl Graikijos gelbėjimo būtinybės ir suteikė šaliai 110 milijardų eurų paskolą.

Šiandien, praėjus metams po pirmosios intervencijos į euro

zonos valstybės skolų rinką, situacija atrodo daug prasčiau nei prieš metus – pagalbos jau prireikė ir Airijai bei Portugalijai, o visų šių valstybių skolos vertybinių kaina, parodanti rinkos dalyvių pasitikėjimą jomis, yra daug žemesniame lygyje nei 2010-ųjų pavasarį. Akivaizdu, kad planas nepasiteisino ir įvykių eiga nukrypo nuo „troikos“ įsivaizduoto scenarijaus. Tolimesnė įvykių eiga yra miglota, dėl jos nesutaria dauguma suinteresuotų pusių, tačiau galima įsivaizduoti tris šios užsitęsusios sagos epilogus.

Blogiausias scenarijus, dėl kurio labiausiai baiminasi ECB,

EK ir TVF atstovai yra Graikijos skolos restruktūrizavimas (vienoks ar kitoks skolos „nurašymas“), išplintantis į Portugaliją, Airiją, o galbūt ir į Ispaniją. Pats šių valstybių obligacijų vertės sumažinimas nieko nenustebintų, jau dabar, pavyzdžiui, Graikijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pasiekė 17%, o nuo krizės pradžios jų kaina nukrito dvigubai. Taigi, bent jau pusės visos Graikijos skolos „nurašymo“ scenarijus visiškai įvertintas rinkoje.

Didesnė ir sunkiau prognozuojama problema būtų restruktūrizavimo poveikis Europos bankams. Kai kuriais skaičiavimais, vien Vokietijos ir Prancūzijos bankai turi Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolos vertybinių popierių už maždaug 60 milijardų eurų, o įvertinus ir paskolas šių šalių bankams bei įmonėms, bendra paskolų suma viršija 300 milijardus eurų. Anglijos centrinis bankas vertina, jog Graikijai, Airijai, Portugalijai ir Ispanijai nevykdant pusės savo įsipareigojimų, Graikijos bankai prarastų 70%, o Vokietijos ir Prancūzijos bankai – apie 10% viso savo kapitalo. Taigi, Europos

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

„Spiečiamės’25“ – rekordinis regioninių verslų skaičius ir naujų mąstymo būdų paieškos

Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.

Gintaras Rutkauskas, „Evernord Asset Management“ direktorius ir „Evernord Bond Fund“ valdytojas

„Evernord Bond Fund“: investuotojams jau pirmąjį kitų metų ketvirtį grįš investuotos lėšos

„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.

Vytautas Keršys, bendrovės „Engerta“ bendraįkūrėjas ir vadovas.

Maisto atliekas paverčia biometanu: „Engerta“ žaliaisiais degalais galės aprūpinti transporto priemones

Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.

OWEXX lauko ekranų tinklas: maksimalus matomumas ir optimalūs sprendimai

OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.

lyderiai bando išvengti sisteminės finansų krizės ir ją sekančio finansų chaoso, kokį pasaulis patyrė po investicinio banko „Lehman Brothers“ žlugimo.

Toks scenarijus būtų itin nepalankus ir Lietuvai. Tiesioginių ekonominių ryšių su periferinėmis euro zonos šalimis turime nedaug – joms tenka mažiau nei 2% viso Lietuvos eksporto, finansinės institucijos ir fondai nėra (daug) investavę į šių šalių skolos vertybinius popierius. Tačiau euro zonos valstybių ir galbūt bankų nemokumo domino neigiamai paveiktų visų investuotojų ir vartotojų lūkesčius, padidėtų ir Lietuvos skolinimosi kaina,

visoje Europoje mažėtų vartojimas, o taip pat ir mūsų eksportas į šias šalis.

Europos lyderiai delsia norėdami sulaukti Europos bankų „streso“ testų rezultatų ir įvertinti, kokį poveikį visai finansų sistemai galėtų turėti valstybių skolos nurašymas. Paaiškėjus, kad Europos finansų sistemai dideli sukrėtimai negresia, galimas kitas scenarijus – „troika“ persvarstys savo neigiamą ir kategorišką požiūrį į skolos restruktūrizavimą. Šis scenarijus yra labiausiai tikėtinas ir mažiausiai žalingas. Gali būti, kad jau

dabar, net neigdami tokią galimybę, už uždarų durų Europos vadovai aptaria mechanizmą, leisiantį sumažinti Graikijos skolos naštą, nesukeliant perteklinių svyravimų finansų rinkose. Įtemptą laukimą rodo ir finansų rinkos – pastaruoju metu pinga ne tik valstybių skolos vertybiniai popieriai, bet ir akcijos bei bendra euro zonos valiuta.

Tačiau be nerimo dėl finansų sistemos stabilumo yra ir kita priežastis, dėl kurios neskubama sumažinti periferinių euro zonos valstybių skolos naštos – tai neišspręstų pagrindinės Graikijos ir Portugalijos ekonomikų

problemos – jos nėra konkurencingos. Vienintelis jų kelias yra tas, kuriuo prieš du metus pasuko Lietuva ir Latvija – atlyginimų mažinimas, socialinių išmokų ribojimas, viešojo sektoriaus mažinimas, privatizacija, investicijų skatinimas ir produktyvumo didinimas. Todėl, Europos lyderiams priimtinausias atrodo trečiasis, laukimo, scenarijus, apimantis ilgas ir varginančias reformas, praskiestas viltimi, jog išlaidų mažinimo ir privatizacijos dėka pavyks subalansuoti euro zonos valstybių biudžetus ir stabilizuoti skolos naštą.

Įtempto laukimo ir nerimo kontekste, Lietuvai reikėtų ir

toliau nedvejojant eiti biudžeto konsolidavimo keliu – ne dažnai turime galimybę būti geru (nors ir ne tobulu) pavyzdžiu.

Periferinių euro zonos šalių gyventojai skeptiškai vertina biudžeto konsolidavimo priemonėmis – tai rodo nuolatiniai streikai ir riaušės Graikijoje bei pastarasis Ispanijos valdančios partijos, įgyvendinusios griežtas taupymo priemones, pralaimėjimas. Todėl tikėtina, kad ECB ir EK sieks kuo ilgiau atidėlioti skolų restruktūrizavimą ir išlaikyti reformų užtikrinimo svertus.

Lietuvai šis laukimas turi ir teigiamų, ir neigiamų

pasekmių. Vieną vertus, neišspręsta euro zonos skolų problema ir taupymo priemonių sukeltas lėtesnis augimas susilpnina euro kursą, o tai didina Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą trečiose šalyse. Kita vertus, ši situacija neigiamai veikia vartotojų lūkesčius, o pingantis euras reiškia brangesnius gamtinius išteklius ir didesnę infliaciją.

Galbūt ECB ir EK pavyktų įtikinti rinkas, jog status quo pavyks išlaikyti iki 2013 metų, tol, kol nepradės funkcionuoti Europos stabilizavimo mechanizmas. Trumpuoju laikotarpiu tai leistų pašalinti daugumą

neapibrėžtumų ir abejonių dėl galimų šokų finansų rinkose, bei pagerintų investuotojų bei gyventojų pasitikėjimą. Tačiau tokio scenarijaus, be Europos lyderių, niekas nebesitiki.

Komentarai